Visais klausimais pasigendama aiškios švietimo ir mokslo ministro (ŠMM) Dainiaus Pavalkio ir jo komandos pozicijos.
Žada, bet neduoda
Švietimo įstaigų atstovams nerimą kelia tai, kad dėl netobulos biudžeto sudarymo metodikos, paėmus iš savivaldybių biudžetų dalį lėšų, kurios vėliau grįžtų joms tikslinės dotacijos ikimokyklinuko krepšelio pavidalu, savivaldybių biudžetai galimai neteks dalies lėšų. Jas turėtų kompensuoti nuo 2014 m. numatytas socialinių išmokų mokėjimas per savivaldybes.
Kitas švietimo įstaigas neraminantis klausimas – ar pavyks ŠMM vadovams įvykdyti ne kartą išsakytą norą išsaugoti švietime lėšas, kurios liks nuo rugsėjo 1 d. sumažėjus mokinių skaičiui.
„Tai yra nemaži pinigai šveitimui. Pernai tai buvo apie 70 mln. litų. Nors buvo tikinama, kad pinigai liks švietime, taip neįvyko. Šiemet planuojama suma apie 50 mln. litų. Jei pinigai būtų palikti švietimui, būtų galima išspręsti ne vieną svarbią problemą, pavyzdžiui išmokėti mokytojams jų kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus, padidinti taip vadinamą „R“ koeficientą, kuris nebuvo didinamas nuo 2009 metų“, - sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Jo manymu, svarstant 2014 metų valstybės biudžetą, kalbant apie valstybės tarnautojų atlyginimus, reikia kalbėti ir apie biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų kėlimą. Per kelis metus padidėjo mokytojo kvalifikacinės kategorijos ir darbo stažai. Pasak specialistų, dėl tikrovės neatitinkančio „R“ koeficiento nemaža dalis pakankamai mokinių ir gerai sukomplektuotas klases turinčių mokinių negali sudurti galo su galu.
Kita problemą, kurią butų galima išspręsti paliekant minėtas lėšas švietimui – mokytojų išeitinių kompensacijų išlaidų, atsiradusių dėl mokyklų reorganizavimo ar likvidavimo, kompensavimas. Taip pat būtų galimybė atstatyti nepamatuotai sumažintus miestelių vidurinių mokyklų ir „ilgųjų“ gimnazijų sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus.
Darbo grupės - klausimams vilkinti
„Kiekvieną kartą ateinant naujam ministrui švietimo įstaigos tikisi situacijos pagerėjimo, tačiau tai neįvyksta. Naujasis ministras D. Pavalkis vėl davė daugybę pažadų, tačiau vėl turėjome nusivilti. Darbo grupės nėra funkcionalios, per du mėnesius darbo mes nieko nenusprendėme“, - sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Pasak jo, tai, kad vaikų mažėja, gimstamumas mažėja, dar nereiškia, kad ir pinigų reikia mažiau.
„Ponas Pavalkis galbūt yra geras savo srities vadybininkas, tačiau švietimo sistemą išmano prastai. Matome, kad ministerija toliau vykdo savo senąją politiką, o Pavalkis yra atstovaujantis asmuo, kuris lankosi įvairiuose renginiuose“, - neslėpė nusivylimo E. Jesinas. Jis įsitikinęs, kad jau būtina reformuoti pačią švietimo reformą, nes ji užsitęsė per ilgai ir paseno. E. Jesino manymu, vienintelis kelias spręsti susidariusias problemas yra efektyvus dialogas, kurio ministerija, deja, vengia.
A. Jurgelevičiaus teigimu, iš ŠMM pirmiausia tikimasi aiškios pozicijos visais išvardintai klausimais. „Kol kas, per keturis mėnėsius jokio rišlaus atsakymo nėra – nei patvirtinama, nei atmetama. Matome, kad darbo grupės sukuriamos tam, kad klausimai nebūtų sprendžiami. Blogiausia, kad mes nežinoma, ką daryti“, - sakė jis.
Europos komisijos duomenimis Lietuva yra viena iš penkių Europos sąjungos šalių – Latvijos, Rumunijos, Airijos ir Islandijos – kuriose mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, labiausiai sumažėjo švietimui skirta dalis.
