Didžiausių Lietuvos universitetų atstovai nerimauja, jog greitu laiku galime pritrūkti informacinių technologijų specialistų. Valstybės lėšomis paruoštus darbuotojus „nusiurbia“ didžiosios užsienio kompanijos. Politikai teigia, kad už Lietuvos pinigus parengti specialistai kelia kitų valstybių ekonomikas, tuo tarpu mes už tai dar ir primokame.
Pasak Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto atstovo Lino Bukausko, šiuo metu jaučiamas didelis informacinių technologijų (IT) profesionalų stygius. „Paruošiame gerų IT specialistų, bet pagal rinkos poreikį jų nepakanka. Dažnai būna, kad skambina įmonės ir prašo rekomenduoti studentus. Studentų ieškoma ne trumpalaikiam, o pastoviam darbui“, - „Vakaro žinioms“ sakė jis.
L.Bukausko teigimu, IT specialistai tampa itin svarbūs moderniame pasaulyje. „Dabartis reikalauja, kad specialistų būtų daugiau. Iš popierinių sistemų pereiname į elektronines. Kiekvienoje įmonėje turi dirbti kvalifikuoti žmonės, kad svarbūs duomenys nedingtų ar būtų išvengta pramoninio šnipinėjimo“, - teigė universiteto atstovas.
L.Bukausko manymu, į rinką ateinančios didelės užsienio kompanijos dairosi pigesnės darbo jėgos. „Atėjusi didelė įmonė tikisi, kad čia yra už valstybės pinigus paruoštų specialistų perteklius, kad juos galima lengvai įdarbinti. Didelės įmonės sujudina vietinę rinką. Ji gauna šoko terapiją. Didelė kompanija turi didesnius resursus, todėl sudaro laikiną darbuotojų vakuumą“, - dėstė jis.
Informatikos specialisto nuomone, ateityje Lietuva gali susidurti su problemomis IT srityje. „Didelis investuotojas iš užsienio visada rinksis tą vietą, kur yra lengva rasti kvalifikuotų specialistų už mažą kainą. Po kokių dešimt metų Lietuva gal jau ir negalės konkuruoti savo specialistais, jei nebus susimąstyta dėl jų rengimo“, - prognozavo L.Bukauskas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius profesorius Antanas Čenys „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog į Lietuvą ateinančios kompanijos šluote šluoja vietinius specialistus. „Dar du „Barclay“ iššluotų IT specialistų rinką Lietuvoje. Tai tikrai nebūtų gerai, nes tokie specialistai reikalingi ir valstybinėse įstaigose, ir privačiose. Jei atvažiavusios užsienio firmos labai sukels algas, tai mokėsime mes visi. Problema tampa nepakankamas paruošiamų specialistų skaičius“, - sakė jis.
A.Čenio teigimu, naivu būtų tikėti, jog užsienio korporacijos finansiškai prisidės ruošiant specialistus. „Tarptautinės kompanijos ruoš kadrus ten, kur joms patogiausia. Tikėtis, kad tarptautinė kompanija ruoš specialistus Lietuvoje, o ne Kinijoje ar Indijoje, yra naivu. Tačiau jos tikrai galėtų prisidėti skirdamos stipendijas. Kai kalbamės su Švietimo ir mokslo ministerija, dažnai argumentas, kodėl Lietuvoje nereikia ruošti daugiau IT specialistų, yra tas pats, nes jie vis tiek emigruos. Su šiuo argumentu ginčytis tikrai sunku“, - teigė profesorius.
Seimo Švietimo komiteto nario Vydo Gedvilo nuomone, šiuo metu Lietuva už mokesčių mokėtojų pinigus ruošia specialistus užsienio korporacijoms už tai nieko negaudama. „Dabar yra taip, kad už biudžeto pinigus ruošiame specialistus. Juos įdarbina lengvatinėmis sąlygomis Lietuvoje veikiančios didžiosios užsienio kompanijos, kurios moka mokesčius ne Lietuvai, o savo valstybėms, o mes iš to praktiškai nieko negaunam. Dirbame jiems. Nėra sutvarkytas finansavimas. Reiktų derėtis su didžiosiomis užsienio įmonėmis, kad jos irgi prisidėtų finansuojant specialistų ruošimą“, - sakė parlamentaras.
V. Gedvilo manymu, tokia situacija susiklostė ir dėl netinkamo Švietimo ir mokslo ministerijos požiūrio. „Švietimo ir mokslo ministerija neturi jokios specialistų ruošimo strategijos. Nėra atlikta jokia analizė, nėra surinktų duomenų, kokie yra rinkos poreikiai. Seimo Švietimo komitetas ne kartą ministro prašė pristatyti tokius duomenis, bet tai nebuvo padaryta“, - piktinosi Seimo narys.
Anot V.Gedvilo, liberalizavus švietimo sistemą nebeliko galimybių planuoti, kokių specialistų valstybei reiks ateityje. „Švietimo ir mokslo ministerijos įdiegta studentų krepšelių sistema visiškai išbalansavo rinką. Geriausiais balais baigę abiturientai renkasi populiariausias specialybes. O technologiniai mokslai lieka šone. Jei studentui tenka rinktis mokamą vietą, jis vėl gi eina į socialinius mokslus, nes čia studijos kainuoja perpus pigiau. Einama studijuoti tik dėl diplomo, nesvarstant, kur reikės dirbti“, - sakė jis.
Parlamentaro teigimu, šiuo metu specialistams rengti skirtos lėšos švaistomos be aiškaus tikslo. „Sustabdyti specialistų nuo darbo užsienio kompanijose neįmanoma, bet turėdami aiškią strategiją galėtume visai kitaip skirstyti pinigus jiems rengti. Turime vertinti ne kokių specialybių reikia užsieniui, o kokių specialybių reikia mums. Jas reiktų ir finansuoti“, - sakė V.Gedvilas.
