Nors kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina vis sunkiau, šios krypties mokslus toliau renkasi daugiausia abiturientų.Techikos mokslai, kuriems žadamos didesnės įsidarbinimo galimybės, išlieka dar mažai populiarūs. Reaguojant į tendencijas, mažinamas socialinių mokslų specialybėms skiriamas studijų krepšelių skaičius.
„Socialiniai mokslai – kažkas neapčiuopiamo“2011-aisiais stojantys į universitetus socialinius mokslus pirmu pageidavimu rašė 51 proc. abiturientų, biomedicinos – 16 proc., technologijų – 12 proc., humanitarinių mokslų 9 proc., fizinių 7 proc., meno – 5 proc. Tuo metu Nerija Putinaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministrė, tikina, kad kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina sunkiau.
„Reaguodami į pastaraisiais metais darbo rinkoje išryškėjusį teisės ir vadybos specialistų perteklių ir stojančiųjų tendenciją rinktis mokamas šios srities studijas, jau keletą metų mažiname šioms kryptims skiriamą studijų krepšelių skačių“, – LRT interneto tarnybai kalbėjo N. Putinaitė.
Pasak darbo skelbimų portalo „CV-Online“ Marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, socialinius mokslus baigia daug studentų, tačiau rasti nišą darbo rinkoje jiems yra gana sudėtinga: „Socialiniai mokslai yra kažkas neapčiuopiamo – yra bendras suvokimas apie verslą, kas jis toks, kaip jis daromas ir pan., bet sunku pasakyti, ką galėsi dirbti baigęs verslo administravimą.“
Prognozuoti – neįmanoma?
N. Putinaitės teigimu, šių dienų visuomenėje negalima tikėtis, kad kažkuri specialybė, galbūt dabar paklausi, užtikrins saugią, nekintančią darbo vietą iki pensijos. Esą daug lemia paties žmogaus savybės bei studijų programų, ypač universitetinių, kokybė, kai siekiama parengti ne siauros specializacijos, o kūrybiškus ir į naujoves orientuotus bei nuolat mokytis gebančius piliečius, kai studijuojančiam suteikiama naujausių žinių.
„Neįmanoma tiksliai numatyti, kokių būtent specialybių reikės po kelerių metų, tiksliau, kurią specialybę baigęs galės tikėtis greitai gauti darbo vietą. Galima prognozuoti specialistų poreikį pagal plačiai apibrėžtus sektorius. Jokiose šalyse nėra smulkiai prognozuojamas specialistų poreikis, išskyrus totalitarines ar autoritarines valstybes, kur valdžia reguliuoja ekonomiką ir, atitinkamai, žmonių pasirinkimus“, – pridėjo ŠMM viceministrė.
N. Putinaitės teigimu, šiuo metu gerai įsidarbina baigusieji techninius, fizinius mokslus. Tokios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje. „ Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienam baigusiajam minėtas studijas garantuota darbo vieta, ar tai, kad kitų specialybių absolventai neturėtų galimybių įsidarbinti“, – atkreipia dėmesį viceministrė.
Stygius informacinių technologijų srityje
Kalbėdama su lrt.lt R. Karavaitienė pažymi, kad jau kuris laikas populiariausia specialybė yra pardavimų vadovai, pardavimų skyrių vadovai. „Kita didelė sritis, kur jaučiamas labai didelis stygius – informacinės technologijos, kur įmonės tiesiog susiduria su labai didele problema, kai neranda turinčių patirtį tinkamų darbuotojų“, – pokalbį tęsia R. Karavaitienė.
Gana sunkiai esą sekasi surasti ir gamybos specialistų – inžinierių, technologų. Šios srities skelbimų nėra daug, tačiau paieška užtrunka pakankamai ilgai ir yra komplikuota. „Sudėtinga situacija su medikais. Nemažai užsienio kompanijų ieško medikų Lietuvoje, siūlo darbą užsienyje. Lietuvoje medicinos įstaigos po truputį pradeda stigti medikų profesionalų“, – pastebi R. Karavaitienė.
Transportas-logistika taip pat paklausi sritis, mat Lietuva esą tranzitinė šalis, todėl nemažas transporto inžinierių, ekspedijavimų specialistų, logistikos specialistų poreikis.
Darbo biržos parengtu įsidarbinimo galimybių barometru, 2012-aisiais didesnės galimybės įsidarbinti yra šiems specialistams: pardavimo vadybininkams, buhalteriams ir finansininkams bei transporto vadybininkams. Mažos: socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams bei ekonomistams.
Jaunimas sudaro 13,5 proc. šalies bedarbių.
Balandžio 25 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 236,3 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,43 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 32,9 tūkst. Jaunuoliai sudaro 13,5 proc. visų bedarbių. Jaunimo nedarbo rodiklis kovo pabaigoje buvo 7,5 proc. šalies 16 – 24 metų amžiaus asmenų.
