Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių. Iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų – 8 tūkst. – studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose. Daugiausiai pirmakursių priimta į Vilniaus universitetą (3638), Kauno technologijos universitetą (1871), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (1880), Vilniaus kolegiją (2376) ir Kauno kolegiją (2177).
„Šiemet beveik tris kartus padidinome tikslinių studijų vietų ir studijų krypčių skaičių stojant į tarp abiturientų mažiau paklausias, bet darbo rinkai reikalingas specialybes, kaip kad visuomenės saugumo, slaugos, technologijos mokslų, sporto trenerių. Matome, kad griežtesnis valstybės reguliavimas pasiteisino: į šalies ūkiui reikalingas specialybes įstojo žymiai daugiau studentų nei ankstesniais metais. Tai nauda ir valstybei, ir studentui, nes baigęs gaus darbą pagal savo specialybę. Ateityje valstybės reguliavimą priimant studentus tik griežtinsime“, - sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Universitetų sektoriuje apie 2,6 proc. sumažėjo trauka į socialinius mokslus, beveik 1 proc. mažiau siekiančių humanitarinių mokslų, tačiau 1,3 proc. daugiau pasirinkusių technologijos mokslų sritį, 0,9 proc. – fizinius mokslus, 1,7 proc. – biomedicinos mokslus. Medicinos studijų programa šiemet buvo pati populiariausia tarp stojančiųjų: mediciną pirmajame etape pirmuoju pageidavimu nurodė beveik 1300 stojančiųjų. Didžiausias šių metų pokytis – labai padidėjusi su informatika susijusių studijų programų paklausa. Šiemet į dešimtuką pateko po dvi fizinių mokslų (4 ir 5 vietas užima KTU ir VU programos „Programų sistemos“) ir technologijos mokslų programas (8 ir 9 vietos tenka VGTU programoms „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ ir „Transporto inžinerija“).
Lietuvos abiturientai, gavę aukščiausius valstybinių brandos egzaminų vertinimus, pirmenybę teikė Vilniaus universitetui. Su šią aukštąją mokykla sutartį pasirašė 643 iš 1535 “šimtukininkų“. Dar daugiau kaip po šimtą geriausių abiturientų rinkosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Sutarties su jokia Lietuvos aukštąja mokykla nepasirašė 117 aukščiausius įvertinimus gavusių abiturientų. „Šie skaičiai paneigia gandus, kad pusė geriausių abiturientų išvyko studijuoti svetur. Be abejo, liūdina, kad jauni žmonės išvyksta iš Lietuvos, tačiau tikimės, kad jie pasirinko pačias geriausias pasaulio aukštąsias mokykla ir vėliau sėkmingai dirbs savo Tėvynei“, - sako viceministras R. Vaitkus. Į septyniasdešimt universitetų ir kolegijų siūlomų studijų programų per bendrąjį priėmimą ir tikslinio finansavimo skirstymą nebuvo priimtas nė vienas stojantysis. Daugiausiai tokių studijų programų – aštuonias – turi Klaipėdos universitetas. Šiais metais į aukštąsias mokyklas stojo 35,5 tūkst. pretendentų, arba beveik 10 proc. mažiau nei pernai (2012 m. – 38, 5 tūkst.). Iš jų 21, 7 tūkst. – šių metų laidos abiturientas (2012 m. – 24, 8).
