Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė keletas pranešimų, kuriuose teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlomų rezidentūros vietų skaičiumi. Susidarusiai situacijai nepritaria ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA), jau ne vienerius metus dėjusi pastangas išspręsti rezidentūros studijų finansavimo problemas. Toliau pateikiame Vainiaus Rakausko, VU SA nario, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studento, esamos padėties vertinimą.
Pagal dabartinį ŠMM pasiūlymą Vilniaus universitetas (VU) šiemet galės priimti į valstybės finansuojamas vietas 16 rezidentų mažiau nei mūsų baigia, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) netgi gali turėti perteklių. Šešiolika Vilniaus Universiteto studentų arba turės už rezidentūrą mokėti didžiulius pinigus, kurių dauguma neturi, arba bus priversti emigruoti ir tęsti studijas užsienyje. VU studentai į LSMU dažnai stoti nenori dėl studijų kokybės skirtumo. 2011 m. tokių buvo vos 4, kuomet iš Kauno į VU atvyko bene keturiadešimt LSMU absolventų.
Vilniaus universiteto bei Studentų atstovybės pastangos įtikinti Ministerijos atstovus, jog 2012 m. priėmimo ir vietų paskirstymo tvarka nėra logiška, nepaveikė nei Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, nei viceministrės N. Putinaitės, aktyviai pasisakančios šiuo klausimu. Jie ir toliau atkakliai gina šį žalingą ir gydytojų rengimo procesą iškreipiantį sprendimą. Per pastaruosius metus įvyko dešimtys susitikimų ŠMM, SAM, Seime, jau nekalbant apie patį Vilniaus universitetą. Tačiau situacija, nepaisant visų pastangų, nepasikeitė. Negalėjo pasikeisti?
ŠMM buldozeriu stumia VU itin nepalankią situaciją. Ir tada studentams medikams, ypač šiemet baigiantiems, kyla natūralus klausimas – kodėl ŠMM politikai ir funkcionieriai – žmonės, kurie neturi nieko bendra su medicina – griauna dešimčių jaunų žmonių likimus? Ir kodėl jauni žmonės tapo politinių žaidimų įkaitais, nors patys juose niekuomet nedalyvavo?
Belieka tik spėlioti, ar rezidentūros klausimas netapo galios politikos kovų objektu. VU ilgai, argumentuotai ir nuosekliai kritikavo minėtų politikų parengtą aukštojo mokslo reformą, kuri įkūnyta naujajame Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ). Universitetas nuosekliai ir logiškai ginčijo šios reformos minusus, siūlė savo alternatyvas, nors kitų aukštųjų mokyklų už tokią principinę poziciją buvo nuolat kritikuojamas, net skųstas... Taip susidaro įspūdis, jog sumažėjęs finansavimas rezidentūros vietoms ir jų skirstymo tvarka – atlygis VU už nepaklusnumą ir saldainis kitiems universitetams už politinę paramą. Negaliu rasti jokių logiškų argumentų susidarusiai situacijai paaiškinti. Sveikatos apsaugos ministerija daugelį kartų pagrindė savo poziciją dėl gydytojų poreikio - Lietuvoje reikia visų medicinos mokslus baigiančių studentų, tačiau aklos politinės ambicijos ir siekis naudotis galia stumia ŠMM elgtis taip, kad nukentėtų ne tik tie, kurie nedalyvavo politiniuose žaidimuose, bet ir tie, kurie apie juos niekada nežinojo – pacientai, galbūt nesulauksiantys pakankamo jaunųjų gydytojų dėmesio.
ŠMM teisiškai pasirengė šiai situacijai. Mokslo ir studijų įstatyme, kurio nauja redakcija Seime priimta prieš kelis mėnesius, yra nuostata, kad trečios pakopos studijos skiriamos pagal valstybės poreikius ir išgales. Valstybės finansavimą rezidentūrai skira ŠMM, o SAM tik pataria, koks yra poreikis. Vietų paskirstymo tvarka yra reglamentuojama Švietimo ir mokslo ministro nutarimu. Vyriausybė tik tvirtina bendrą skaičių, kuris šiemet yra pakankamas abiejų universitetų medicinos absolventams, o 2003 m. Vyriausybės nutarimas dėl gydytojų rengimo, kuriame įtvirtinta nuostata, kad rezidentūros vietų yra tiek, kiek studijas baigiančių būsimų medikų, nebegalioja aukštesnio teisinio akto – MSĮ – kontekste. Tačiau ar kelios dešimtys medikų, į kurių rengimą jau investuotos didžiulės lėšos, valstybei yra nepakeliama finansinė našta?
ŠMM ministro įsakymu parengta priėmimo į rezidentūrą skaičiavimo tvarka. Kiek į kokį Universitetą priimti rezidentų vertinama pagal du kriterijus - universiteto mokslinę produkciją ir priimtųjų į pirmąją pakopą studentų skaičių. Štai čia slypi iškreiptos sąlygos. Rezidentūra būna ne tik medikams, bet ir odontologams, ir... veterinarams.
Kauno medicinos universitetui susijungus su Lietuvos veterinarijos akademija atsirado naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - reformos papuošalas ir efektyvumo įrodymas. ŠMM šiemet vertino viso LSMU mokslinę produkciją, o VU – tik Medicinos fakulteto. LSMU veterinarija iš bendro skaičiaus (385) atneša 40 rezidentūros vietų, o stojančiųjų į jas – tik 10. Likusias vietas universitetas gali perskirstyti kaip nori. Taip susidaro LSMU „realus perteklius“ (kurį taip aktyviai ginčyja SAM – juk veterinarams tęsti profesinę veiklą rezidentūra nebūtina, o medikams – privaloma), nepamirštant ir to, kad pernai LSMU taip ir neužpildė visų vietų, o net 38 jų absolventai įstojo į VU. Jei viskas klostysis pagal ŠMM viziją šiemet VU tikrai užpildys visas savo sumažintas vietas, o kitur gali susidaryti beprasmis vietų perteklius.
Teisė ir teisingumas - giliai netapačios sąvokos. Teisiškai ŠMM veikia nepriekaištingai. Švietimo ministro įsakymų negali pakeisti nei ministras pirmininkas, nei SAM, nei kas nors kitas. Logiški argumentai dūžta į gerai parengtą politinį cinizmą.
Kiekvienais metai jaunieji gydytojai sulaukia vis įdomesnių politikų ir su jais bendradarbiaujančių sveikatos apsaugos veikėjų įmantriai paspęstų pinklių. Ar ilgai visa tai tęsis? Tol kol Lietuvoje visi jaunieji gydytojai suspės puikiai įvaldyti vokiečių kalbos žinias ir susikrauti lagaminus?
