Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.
Lietuvos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniai visada laikė tokį patį lenkų kalbos egzaminą, kaip ir lenkiškų mokyklų mokiniai, ir nemano, kad yra diskriminuojami, ką savo pareiškime pabrėžė Lenkijos švietimo ekspertai.
Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai priekaištauja, kad lietuvių kalbos mokymo stiprinimas lenkakalbėse mokyklose blogina švietimo lenkų kalba padėtį. Taip teigiant nutylimi faktai, kad pamokų lietuvių kalbai skaičius nėra didinamas gimtosios kalbos sąskaita - jai skirtas pamokų skaičius išliko nepakeistas.
Lietuvos švietimo ekspertų pareiškime pažymima, kad gimtosios kalbos vartojimas kitų dalykų pamokose siaurinamas labai nežymiai - tik tiek, kiek skiriama laiko Lietuvos istorijos bei geografijos temų mokymuisi valstybine kalba.
Lietuvos tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbai skirtų pamokų skaičius ligi šiol sudarė 10-12 proc. minimalaus privalomo mokymosi laiko, o jį padidinus sudaro 14-19 proc.; lyginant su maksimaliu galimu krūviu, ši dalis yra dar mažesnė.
Ekspertai pažymi, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas nuo 2013 m. keisis visų Lietuvos mokyklų abiturientams, ne tik besimokantiems mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Šiuo egzaminu bus tikrinama abiturientų kultūrinė kompetencija ir ja pagrįsto mąstymo gebėjimai. Tam labiausiai tinkama egzamino užduoties forma yra rašinys. Lig šiol brandos egzaminui įprastas funkcinio raštingumo patikrinimas bus atliekamas baigus 10 klasę, per Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kuris nuo 2011-2012 m. m. tampa privalomu. Lietuvos švietimo ekspertai sutinka, kad mokinių iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba ir mokinių iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba kalbinės kompetencijos lygis yra nevienodas, todėl numatytas 8 metų trukmės pereinamasis laikotarpis, kurio metu mokiniams iš mokyklų tautinių mažumų kalbomis bus keliami mažesni kalbos reikalavimai, o egzamino laikymo trukmė pailginta iki 4 valandų.
Tačiau Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovų reikalavimą, kad brandos egzaminas būtų dar ir skirtingo turinio, laiko nepagrįstu dėl šių priežasčių: lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra laikomas tik iš vidurinio ugdymo, t. y. 11-12 klasių, lietuvių kalbos ir literatūros programos, kuri yra bendra ir vienodai nauja visiems Lietuvos mokiniams; mąstymo gebėjimai yra universalūs, tad nederėtų diferencijuoti rašinių temų pagal abiturientų tautybę; teksto apimtis ir jo kokybė yra susiję - mažesnės nei 500 žodžių rašinio apimties rekomendacija trukdytų mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams parašyti gerą tekstą.
Pareiškime, be kita ko, pabrėžiama, kad Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi remti vadovėlių tautinėms mažumoms leidybą ir šio įsipareigojimo neatsisako. 2010-2011 m. vadovėlių lenkų kalba sąraše buvo apie 140 pavadinimų. 2011 m. išleista 11 naujų vadovėlių mokykloms lenkų mokomąja kalba. Tuo tarpu Lenkijoje, 2009 m. įvykdžius ugdymo turinio reformą, neliko nė vieno galiojančio vadovėlio lietuvių kalba, o ankstesniais metais buvo leidžiami tik kalbos ir Lietuvos istorijos vadovėliai. To pasekmė - dvikalbis mokymasis visose Lenkijos lietuviškų mokyklų pamokose, tai yra mokymasis skaitant lenkiškus vadovėlius, o su mokytojais bendraujant lietuviškai.
Lietuvos švietimo ekspertai pareiškia, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose mokyklų lietuvių kalba išsaugojimo nėra diskriminacinė tautinių mažumų atžvilgiu, kadangi Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro didesnę gyventojų dalį, o savivaldybių tarybose daugumą turi Lenkų rinkimų akcija, netenkinamas asmenų poreikis mokytis lietuvių kalba. Tam, kad būtų užtikrintas asmenų mokymosi lietuvių kalba poreikių tenkinimas, valstybei šiuose rajonuose tenka steigti mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo grupes lietuvių kalba.
Mokykloms, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, 11-12 klasėse minimalus mokinių skaičius 2011 metais buvo mažintas du kartus: nuo 15 iki 12 ir nuo 12 iki 10. 1-10 klasėse minimalaus mokinių skaičiaus Lietuvos valstybė nenustato. Lenkijoje atitinkamai 9-12 klasėse turi būti ne mažiau kaip 14 mokinių, 1-9 klasės privalo būti atidarytos esant 7-iems, nepriklausomai nuo to, ar mokykla turi lėšų, ar ne. Dvi lietuviškas mokyklas dėl lėšų trūkumo buvo siekiama uždaryti. Šiais metais Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų išlaikymui trūksta 0,5 mln. Lt. Dėl demografinės krizės per paskutiniuosius 5 metus Lietuvos savivaldybių mokyklose mokinių sumažėjo 24,5 proc. (t. y. 122075 mokiniais), o pačių mokyklų - 15 proc. (t. y. 204 mokyklomis). Tarp jų Vilniaus apskrityje, kurioje dalį gyventojų sudaro lenkų tautinė mažuma, sumažėjo 25 proc. mokinių (t. y. 22717 mokiniais), o pačių mokyklų - 14 proc. (t. y. 36 mokyklomis). Net mažėjant mokinių skaičiui mokyklų tinklas lenkų kalba buvo išlaikytas toks pat.
Lietuvos mokyklų tautinių mažumų mokiniams nuolat didinamos mokinio krepšelio lėšos. Šiais metais jos padidintos 10 procentų, tautinių mažumų kalbomis besimokantys vaikai gauna 20 proc. mokymo lėšų daugiau, nei besimokantieji lietuvių kalba. Kaimo mokyklos (iki 80 mokinių) 9-10 klasėse vieno mokinio krepšelis jau siekia 10898 Lt (be mokyklos ūkio lėšų dalies), t.y. didžiausia mokinio krepšelio reikšmė. Deja, tokios valstybės investicijos nebedidina vaikų ugdymo kokybės, priešingai - dėl per mažo mokinių skaičiaus kaimo mokyklose kokybės nebepasiekiama, pažymi Lietuvos švietimo ekspertai.
