tautinės

„Normali reakcija būtų jo atleidimas iš Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigų, – pokalbį pradėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma apie Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus poziciją, kad lietuviai nori sunaikinti šalyje gyvenančius lenkus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys J. Narkevičius, pasak delfi.lt, prabilo laikraščiui „Nasz Dziennik“ apie lietuvių ryžta sunaikinti lenkus.

 Kai kurios mažos tautinės bendrijos kritikuoja ruošiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris joms buvo pristatytas trečiadienį, rašo "Lietuvos žinios". Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis piktinosi, kad įstatymo projekte tautinėmis mažumomis išskiriama tik 15 etninių grupių. Abejonių kai kurioms bendrijoms sukėlė ir įstatymo projekte nustatytos proporcijos, pagal kurias jos savo atstovus galės deleguoti į Tautinių bendrijų tarybą.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Vakar penkių tautinių mažumų bendrijų atstovai Šiauliuose sutarė raštu kreiptis į miesto Savivaldybę, kad „Santarvės“ mokykloje būtų skirtos patalpos daugiakultūriniam centrui steigti. Šiuo metu vienintelė apskrities žydų bendruomenė turi savo patalpas, kurias patys ir išlaiko. Veikia penkios bendruomenės Kad rusakalbė „Santarvės“ mokykla – puiki vieta plėtotis tautinėms bendrijoms, kovo pabaigoje sakė mokykloje lankęsis ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič.

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“ Darbo grupė, įpareigota parengti pasiūlymus, kaip spręsti tautinių bendrijų problemas, baigė savo darbą. Siūloma suteikti galimybę tautinės mažumos pavardes rašyti originaliai, lotyniškais rašmenimis, o gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietose vietovardžių ir gatvių pavadinimus – ir tautinių mažumų kalba, teigia darbo grupės narys Antanas Valionis.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Sąjūdžio dalyvis Mahiras Gamzajevas, kalbėdamas iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, sakė didžiausiu praradimu laikąs tai, kad Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo, deja, galutinai nesubrendo atvira pilietinė visuomenė. „Mums nepavyksta išlaikyti lietuvių ir visų čia gyvenančių tautų bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jėgų visai Lietuvai.

Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes.

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos politika dėl lenkų tautinės mažumos. Pasak jo, Lenkija per ilgai laukė geros valios iš Vilniaus, ir tai buvo klaida, rašo Delfi. „Žinau viena: tikėjimasis iš lietuvių, kad “ateis ožka pas vežimą„, nepasiteisins. “Lietuviška ožka„ pas jokį vežimą neateis“, - Mahometo ir kalno aforizmą radijo stotyje TOK FM savaip pateikė Lenkijos prezidentas.

Lenkų tautinės mažumos padėties klausimas yra ne užsienio, bet Lietuvos vidaus politikos reikalas, o užsienio politikoje Lenkija yra viena pagrindinių Lietuvos bendraminčių, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Pastaruoju metu kilusios diskusijos realios lenkų tautinės mažumos padėties klausimais yra ne užsienio, bet Lietuvos vidaus politikos reikalas, kuris turi būti sprendžiamas randant abipusiškai priimtinus sprendimus.