Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos politika dėl lenkų tautinės mažumos. Pasak jo, Lenkija per ilgai laukė geros valios iš Vilniaus, ir tai buvo klaida, rašo Delfi.
„Žinau viena: tikėjimasis iš lietuvių, kad “ateis ožka pas vežimą„, nepasiteisins. “Lietuviška ožka„ pas jokį vežimą neateis“, - Mahometo ir kalno aforizmą radijo stotyje TOK FM savaip pateikė Lenkijos prezidentas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijai gerokai anksčiau reikėjo prispausti Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos.
„Lenkijos klaida per pastaruosius 20 metų buvo nesiėmimas spręsti, kaip pasirodė, neregėtai lenkams svarbaus lenkų tautinės mažumos klausimo“, - sakė B. Komorovskis, pats turintis lietuviškų šaknų ir ne sykį reiškęs simpatijas Lietuvai.
B. Komorovskis užsiminė, kad Vilnius turėtų nepraleisti pro ausis signalų iš Varšuvos.
„Politine prasme, Lenkija be Lietuvos galėtų egzistuoti, Lietuvai be Lenkijos būtų sunkiau“, - sakė B. Komorovskis, pridurdamas, kad „lenkų mažumos klausimus forsuoti reikėjo gerokai anksčiau, kai Lietuvai buvo reikalinga stipri Varšuvos parama tarptautinėje arenoje“.
Pastaruoju metu lenkų tautinės mažuma kelia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Rugsėjo 2 dieną į mitingą prie Prezidentūros, stebint Lenkijos radijo ir televizijos, laikraščių, kitų žiniasklaidos priemonių atstovams, susirinko per tūkstantį mitinguotojų prieš permainas tautinių mažumų švietimo srityje, primena ELTA.
Mitingą rengė Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas, rėmė Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, politinė partija „Rusų Aljansas“, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija.
Mitinguotojai piktinosi naujuoju Švietimo įstatymu, kuriuo esą įvedamas priverstinis dvikalbis mokymas tautinių mažumų mokyklose, pasisakė prieš gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą, prieš, jų nuomone, mokyklų su dėstomąja valstybine kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų sąskaita.
Mitingo kalbėtojai nesutiko su tuo, kad senasis Švietimo įstatymas buvo kuo nors netinkamas, teigdami, kad viskas buvo gerai, o naujasis įstatymas tik viską sugadina. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos sekretorės Tatjanos Burneikienės teigimu, pereinamasis laikotarpis yra per daug trumpas, o kai kurių tautinių mažumų mokytojų atokesniuose Lietuvos regionuose lietuvių kalbos žinios yra per menkos, kad jie galėtų sėkmingai dėstyti istoriją ar geografiją lietuvių kalba. Ji pabrėžė,. kad klausimą dėl naujojo įstatymo kels ir tarptautinėse organizacijose.
Kitą dieną po mitingo į Lietuvą atskrido Lenkijos Premjeras Donaldas Tuskas. Premjeras Andrius Kubilius, sekmadienį Palangoje susitikęs su Lenkijos kolega, sakė išgirdęs, kad Lietuvos lenkams svarbu gerai mokėti ne tik gimtąją, bet ir valstybinę kalbą.
„To mes ir siekiame, ir tenka tiktai apgailestauti, kad kartais to nesupranta kai kurie lenkų kilmės politikai, veikiantys čia, Lietuvoje. Šis pasakymas, mano įsitikinimu, labai reikšmingas ir vertingas. Lygiai taip pat reikšmingas ir vertingas yra Premjero D. Tusko pasakymas, kad tautinių mažumų klausimų atskiri politikai neturėtų naudoti savo asmeninei politinei naudai“, - dėstė Vyriausybės vadovas.
Premjeras Andrius Kubilius atmeta lenkų politikų kritiką Lietuvos švietimo įstatymo reformai. Jis teigia, kad Lietuvoje tautinių mažumų švietimas yra išplėtotas gerai. „Lenkų mažumos švietimo sistemą Lietuvoje net ir pasauliniu mastu galima vadinti pakankamai unikalia, nes Lietuva yra vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kurioje lenkai turi švietimą nuo darželio iki universiteto“, - sakė A. Kubilius.
Premjero teigimu, lenkų politikai, protestuodami prieš reformą, tuo pačiu protestuoja ir prieš Lenkijos politiką šiuo klausimu, nes šioje valstybėje analogiška švietimo sistema egzistuoja jau seniai. Pasak Premjero, tokia yra nusistovėjusi europinė praktika ir kad Vyriausybė ėmėsi žingsnių, siekdama pagerinti tautinių mažumų švietimo padėtį Lietuvoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos numatytas priemones sklandžiau įgyvendinti naująjį Švietimo įstatymą mokyklose tautinės mažumos kalba ir mišriose mokyklose. Siekiant stiprinti mokymą lietuvių kalba, šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius, bus aprūpintos papildomais vadovėliais, bus taikomos brandos egzamino vertinimo lengvatos.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lenkų politikų ketinimus organizuoti protestus prieš Švietimo įstatymo reformą vertina vienareikšmiškai neigiamai.
„Reakciją, kurios šiomis dienomis mes sulaukėme, raginančią nesilaikyti įstatymų, vertiname kaip neadekvačius veiksmus“, - sakė G. Steponavičius.
Lenkų ir lietuvių tautinių mažumų problemoms spręsti sudarytos ekspertų grupės. Po savaitės darbą pradėsiančioms ekspertų grupėms vadovaus Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai.
