• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgesni mokslo metai – gyva bėda

 Ramunė Dambrauskaitė

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vėl siekia ne visiems suprantamų naujovių – parengtame projekte siūloma, kad 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 dieną, 2016–2017 mokslo metai – birželio 16 dieną. Dabar mokslo metų trukmė nesikeičia: 6–11 klasių mokiniai mokosi iki birželio 5-osios.

Žvalgosi į Europos šalis... Ir ko?

Kaip praneša ŠMM, koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų bei mokymosi trukmės santykį ir pedagogų pastebėjimus. Dabar esą per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti numatytą programą, tenka nuolat skubėti, suspausti ugdymo turinį.

Toliau ŠMM pranešime – pastebėjimai, kuriuos reikėtų suprasti kaip argumentus, kitaip – kam rašyti tokius palyginimus?

REKLAMA
REKLAMA

„Nors Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausiųjų šalių, tačiau pagal tai, kiek mokiniai užtrunka ruošdami namų darbus, esame pirmajame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kt. šalimis. Tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį, mokiniams nereikėtų tiek daug laiko skirti namų darbams“, – rašoma pranešime. Matyt, švietimo ir mokslo organizavimo strategams baisiausia, kad ir čia esame arti Rusijos.

REKLAMA

„Be to, jeigu mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogu daugeliui mieste gyvenančių tėvų, kurie paprastai šeimos atostogas planuoja vėliau.“ Regis, reikia viską lyginti: Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, o daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus. Kaip vaikai išvis baigia vidurinę? Mes – tikri atsilikėliai.

O visuomenė drįsta atsiliepti, kad nėra nė vienos rimtos priežasties, dėl kurios reikia ilginti mokslo metus. Žmonėms kyla klausimų – kokie tėvai pasisakė, kad tai esą pravers planuojant atostogas, ar vyko apklausos, kur jų rezultatai, pasitarimų su pedagogais išvados? O gal verčiau optimizuoti patį mokymosi procesą ir sumažinti nereikalingų žinių, kalimo apimtis, padidinti praktinių užsiėmimų skaičių?

REKLAMA
REKLAMA

Mokslo metams kokybiškai pratęsti reikalingos lėšos!

Nota bene – kad mokyklos suolas netaptų vieta, kur irgi nėra ką veikti, reikia ne tik išteklių. Ką apie naujausią ŠMM siūlymą mano Šiaulių ugdymo įstaigų vadovai?

„Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis teigia, kad šio pakeitimo nereikia. „Pirmiausia, nėra atsakoma į esminį klausimą: ką tai duos mokiniams? Ar tikrai pagerės jų žinios? Birželio mėnuo yra nelabai palankus mokytis mūsų mokiniams, tradiciškai tai yra atostogos, be to, vienas iš šilčiausių mėnesių. Kita – kaip organizuoti mokymąsi gimnazijoje, jeigu prasideda pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia ne tik organizuoti patikrinimus, bet ir vertinti darbus, prasideda egzaminų sesija abiturientams. Tai labai rimti darbai. Mokytojai yra užimti egzaminų organizavimu ir vertinimu. Tai kas dirbs su mokiniais?“ – svarsto „Romuvos“ gimnazijos vadovas.

Direktoriui kyla dar daugiau klausimų: kas egzaminų metu organizuos mokyklos mokymo procesą, kai mokytojai ir patalpos užimtos, kur dėti moksleivius?

REKLAMA

Argumentuojama, kad yra laisvų mokytojų, kurie galės užimti mokinius. Bet ką veikti? Ne tiek jau daug yra pasiūlų, kur galima būtų ugdymo procesą organizuoti, įvairinti.

Būtų galima daryti kaip užsienyje, jeigu tam būtų skirta pinigų ir tinkamos sąlygos kelionėms, išvykoms organizuoti. „Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip bus organizuojamas kaimų arba mažų miestelių mokyklos darbas, kur jos gali išvykti, kiek turi finansinių galimybių?“ – retoriškai klausia direktorius.

REKLAMA

V. Giedraitis siūlo labai atidžiai išanalizuoti visą užsienio patirtį, ir pasakoja, ką pačiam teko išvysti užsienio mokykloje. „Pasamdomi autobusai, mokiniai su mokytojais keliauja, atlieka tam tikras užduotis. Ir mes galėtumėme taip padaryti, ir mūsų mokytojai, ko gero, yra daug geresni, bet jie neturi tokių galimybių. Birželio mėnesį buvome vienoje Belgijos mokykloje: atvažiavo apie 10 naujutėlaičių autobusų po 50 vietų, mokiniai sėdo į tuos autobusus ir pajudėjo įvairiomis kryptimis. Teko stebėti, kaip tos mokyklos mokiniai su parengtomis iš anksto užduotimis vaikščiojo po muziejų ir atliko tam tikrus darbus. Bet tai vyko ne vietiniame muziejuje, o visiškai kitame mieste. Ar mes galime išvežti vaikus ir kur juos galime išvežti?“ – klausia direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kentės ir moksleiviai, ir pedagogai

Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Zina Žuklijienė kalba apie tą pačią mokytojų krūvio problemą. „Prasidėjus brandos egzaminams ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui, mokytojai yra tiesiog masiškai užimti egzaminuose. Ir tas pats pamokinio proceso vyksmas yra labai sunkiai įsivaizduojamas.

Jeigu būtų svarstoma apie praktines veiklas, kur nereikia tiek mokytojų, kiek reikėtų pamokų, gal ir būtų galima apie tai kalbėti. Bet pamokinis darbas, esant tokiai egzaminų sistemai kaip dabar, būtų fiziškai neproduktyvus, tai būtų greičiau darbo imitacija negu darbas“, – teigia Z. Žuklijienė. Pasak jos, Europos mokyklose mokslo metai dažnai pradedami rugpjūčio viduryje, o ne pratęsiami birželį.

REKLAMA

Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis nieko tragiško šiuo atveju neįžvelgia, bet užjaučia vaikus. „Tiesą sakant, vaikų gaila. Matau, kad čia, ko gero, mums skiriama atlikti socialinį vaidmenį. Buvo sakoma, kad programos nebus keičiamos, intensyvinamos, tai tarsi peršasi išvada, kad vaikus reikės labiau užimti vasarą“, – mano direktorius.

J. Giniočiui gaila ne tik moksleivių, bet ir pedagogų. „Juk tos 56 kalendorinės atostogų dienos yra ne iš piršto laužtos, jos numatytos dėl didelio psichologinio krūvio ir išsekimo“, – teigia direktorius.

ŠMM pasirūpins trumpesnėmis moksleivių atostogomis. Iki susitikimo vėliau, vasara!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų