Rugsėjo pirmąją į Šiaulių mokyklas atėjo 1030 pirmokų, tačiau net 500 daugiau moksleivių – 1520 – pavasarį paliks mokyklas. Suolų tuštėjimo metas akivaizdus – Šiauliuose moksleivių mažėja, tad nepopuliarius sprendimus, kaip organizuoti mokymą ir ugdymą, kokius pedagogus atleisti, kokias mokyklas uždaryti, politikai ir švietimo darbuotojai anksčiau ar vėliau privalės priimti. Taupant lėšas ir dėl mažėjančių mokinių skaičiaus Šiauliuose jau jungiamos mokyklos, tačiau nauji mokslo metai prasidės ir su kitomis bėdomis – mokyklomis kiaurais langais, geltonųjų autobusėlių trūkumu, pedagogų nedarbu.
Šiemet į Šiaulių mokyklas susirinko per 15 tūkstančių mokinių. Pakeitus Švietimo įstatymą, mieste atsirado 11 progimnazijų ir 8 gimnazijos.
Skatins neformalią veiklą
Prieš dešimtmetį Šiaulių mokyklose mokėsi 24 tūkst. moksleivių, šiemet į klases sugužės vos 15,4 tūkst. mokinių. Spėjama, kad mokinių labiausiai mažėja dėl emigracijos ir išvykimo į kitus miestus. Nebenori žmonės gyventi Šiauliuose. Vilniuje, priešingai nei Saulės mieste, moksleivių nemažėja, netgi statomos naujos mokyklos. Naujuosius mokslo metus Kaune pradės 119 pirmokų daugiau nei pernai.
Violeta Damskienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja, neslepia, kad mokyklų ateityje bus mažiau. „Įstaigų bus mažiau, jos stambės“, – teigia vedėja.
Tai reiškia, kad dalis pedagogų neteks darbo. Praėjusiais mokslo metais jau buvo sujungtos Šventupio ir Gytarių mokyklos, J. Laužiko ir Ringuvos specialioji mokykla. Kol kas neaišku, kiek lėšų bus sutaupyta, tačiau akivaizdu, kad švietimo reikmėms iš miesto biudžeto pinigų tenka vis mažiau. Jei 2009-aisiais švietimui skirta dalis biudžete buvo 58,7 proc., tai 2011-aisiais ji sumažėjo iki 55,2 proc.
Įdomų tai, kad šiemet atsirado ikimokyklinio ugdymo „krepšelis“. Švietimo viceministras Vaidas Bacys teigia, kad „krepšelis“ bus skiriamas kiekvienam vaikui neformaliojo ugdymo srityje. Šioms reikmėms šalyje bus skirta 20 mln. litų, kiekvienam vaikui – po 100 litų. Šiuo metu toks eksperimentas vyksta Anykščiuose, Klaipėdoje, Panevėžio mieste ir rajone. „Stojant į aukštąją mokyklą, ne tik turi būti svarbu, kaip vaikas mokėsi, bet ir ką nuveikė, tad neformali popamokinė veikla yra labai svarbi“, – teigė viceministras.
Pro kiaurus langus „išskris“ šimtai tūkstančių
Dar birželį miesto lopšeliuose-darželiuose buvo 39 laisvos vietos, „Rugiagėlėje“ ir „Žirniuke“ buvo atidarytos dvi papildomos grupės vaikams. Savivaldybė rado lėšų apšiltinti septynių ikimokyklinių įstaigų stogus. Visose įstaigose buvo pakeisti langai ir išorės durys.
Mieste veikia 8 gimnazijos, 3 vidurinės mokyklos, 11 progimnazijų, 4 pagrindinės mokyklos, jaunimo mokykla, 6 pradinės mokyklos, 6 specialiosios mokyklos, 29 lopšeliai-darželiai ir 8 neformaliojo ugdymo įstaigos. 2010-2011 m. modernizuota 16 mokyklų, rekonstruojami dar 5 mokyklų pastatai. Nors dėl renovacijos džiaugtis mokyklos ir gali, kai kurių mokyklų vaikai statybinėmis dulkėmis kvėpuos net iki Kalėdų. Tik Šiaulių universiteto gimnazijoje renovacijos darbai buvo baigti prieš mokslo metų pradžią, tiesa, fasadas rugsėjo 1-ąją dar nebuvo baigtas remontuoti.
„Norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada“, – laiku nesibaigusius renovacijos darbus komentuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Jo teigimu, statybininkai buvo žodžiu pažadėję, kad darbus baigs prieš rugsėjo 1-ąją, bet faktas kaip blynas – to nėra. Meras sako, kad savivaldybė, matyt, pasirinko netikusius statybininkus. „Tai priekaištas mums patiems, tačiau kitų statybininkų pagal Viešojo pirkimo įstatymą mes negalėjome pasirinkti“, – sako meras.
Švietimo viceministras Vaidas Bacys sako nematęs nė vienos mokyklos Europoje, kurioje renovacijos darbai būtų baigti vos per 3 mėnesius. „Estijoje vaikus iš renovuojamų mokyklų iškelia visiems metams. Gal ir mums tokią praktiką taikyti?“ – klausė jis.
Tiesa, dejuoti dėl laiku nesibaigsiančių remontų neverta, tačiau Šiaulių Ragainės, Vijolių, Dubijos, „Santarvės“ ir dar penkiose pradinėse mokyklose pro kiaurus langus „išskris“ šimtai tūkstančių litų.
Ragainės mokyklos direktorė Dinara Vitkuvienė informavo, kad mokykloms, kuriose nepakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymas per mėnesį kainuoja 6-7 litus. Mokyklų, kurių pakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymo kaina – apie 3 litus.
Jei mokyklos plotas 5 tūkst. kv. m, nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį miesto biudžetui vienos neremontuotos mokyklos šildymas atsieina 35 tūkst. litų. „Pakeitus langus, mūsų mokyklos šildymas per mėnesį kainuotų 15–19 tūkst., vadinasi, per šildymo sezoną savivaldybė sutaupytų apie 100 tūkst. litų. Akivaizdu, kad nauji langai atsipirktų vos per kelerius metus“, – sako D. Vitkuvienė.
Geltonųjų autobusiukų pakaks ne visiems
Švietimo viceministras vienu šalies švietimo sistemos prioritetų laiko švietimo prieinamumą, tačiau Lietuvoje mažos mokyklos uždaromos, nors, pavyzdžiui, Suomijoje valstybė išlaiko net tas, kurias lanko vos 10-15 vaikų.
Pati mažiausia Šiaulių rajono mokykla – Kurtuvėnų pradinė. Ją pernai lankė vos 20 vaikų. Šilėnų pagrindinę mokyklą pernai lankė 62 vaikai. Kiek šiemet rajone bus moksleivių, dar nesuskaičiuota, tačiau į rajono mokyklas ateis tik 400 pirmokėlių.
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos Juditos Šertvytienės, per dešimt metų vaikų sumažėjo maždaug trečdaliu. Nepaisant to, stengiamasi mokyklas išsaugoti, įsigyti autobusų, kad vaikai patogiai ir saugiai pasiektų mokyklas.
Švietimo ir mokslo ministerija praneša, kad šiemet atviro konkurso būdu nupirko 43 mokyklinius autobusus po 19 sėdimų vietų mokiniams. Penkiuose yra speciali įranga neįgaliems vaikams su vežimėliais vežti. 41 autobusas bus perduotas rajonų savivaldybėms, 555-asis autobusas atiteko Zarasų savivaldybei. Geltoniesiems autobusams pirkti šiemet skirti 5 mln. litų.
Mokyklinius autobusus Švietimo ir mokslo ministerija perka ir perduoda savivaldybėms nuo 2000 metų. Iš viso Lietuvos keliais šiais mokslo metais važinės 562 geltonieji autobusai. Jais mokiniai ne tik pasiekia mokyklą, bet ir keliauja į ekskursijas, sporto varžybas, konkursus.
Šiemet Šiaulių rajono savivaldybė iš ministerijos gavo vieną naują autobusiuką. Jis atiteks Bubių pagrindinei mokyklai. Pasak J. Šertvytienės, iš viso Šiaulių rajono mokyklos gavo septynis autobusiukus, devynis įsigijo patys. „Turime 23 mokyklas, tad autobusiukų trūksta. Naudojamės Kuršėnų, Šiaulių autobusų parkų, privačių vežėjų paslaugomis. Jei vaikai vyksta į olimpiadas, kitus Švietimo ministerijos rengiamus renginius, kelionės išlaidos jiems kompensuojamos“, – sakė pašnekovė.
Studentams – daugiau transporto lengvatų
Dėl moksleivių važiavimo traukiniais ir autobusais ne pirmus metus verda diskusijos. Moksleiviai dalyvauja ne tik įvairiose olimpiadose – populiarėjant televizijos šou talentingi vaikai traukiniais ar autobusais vyksta į sostinę ir perka bilietus. Tarpmiestiniais autobusais vykstantiems vaikams nuo 10 m. 50 proc. nuolaidos bilietui nebėra. Nuolaida taikoma tik konservatoriją lankantiems moksleiviams.
Kartais mokyklos, kurių garbę vaikai gina televizijų laidose, randa būdų kompensuoti kelionę traukiniu, tačiau dažniausiai kelionės smogia moksleivių tėvams per kišenę.
Studentams geriau – nuo rugsėjo 1-osios transporto lengvatas suteiks studento statusą patvirtinanti pažyma, o pirmakursiai galės gauti studento pažymėjimą, galiojantį iki studijų pabaigos, o ne metus. Kadangi ne visiems pirmakursiams iki rugsėjo 1 d. gali būti spėta pagaminti naujuosius Lietuvos studento pažymėjimus, aukštosios mokyklos išduos laikiną – mėnesį galiojantį – dokumentą.
Pirmakursiai jau rugsėjo mėnesį galės sėkmingai naudotis jiems priklausančiomis transporto lengvatomis. Naujojo pažymėjimo nebereikės pratęsti kasmet, todėl atpigs jo įkainiai. Jo kaina tiesiogiai priklausys nuo norimos galiojimo trukmės: trejų metų pažymėjimas kainuos 30 litų, ketverių – 40 litų.
Į naujos kartos pažymėjimą yra integruotas mikroprocesorius, kuris galės atlikti įvairias funkcijas. Pažymėjimą bus galima naudoti kaip elektroninį miesto transporto bilietą. Aukštosios mokyklos numato jį pritaikyti ir kaip įėjimo į bendrabutį raktą ar kortelę kopijavimo aparatams, įdiegti kitas studentams naudingas paslaugas.
Mažėjant mokinių, Šiauliuose ketinama sujungti kai kurias mokyklas. Mokymo įstaigų mažės, bet jos stambės.
Sumažėjo bedarbių mokytojų
Lietuvos darbo biržos specialistai paskaičiavo, kad šiemet bedarbių mokytojų 15 proc. mažiau nei pernai, tačiau ne visi įsidarbinusieji ir toliau kremta pedagogo duoną. Atsižvelgdama į sumažėjusią pedagogų paklausą darbo rinkoje, Lietuvos darbo birža bedarbiams mokytojams, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą, skyrė didelį dėmesį. Jiems buvo pasiūlyta įgyti naujų kompetencijų. Pasiūlius persikvalifikuoti, daugiausia pedagogų rinkosi lankyti verslo paslaugų vadybininko, finansininko, verslo administratoriaus, apželdinimo techniko, socialinio darbuotojo kursus. Iš norinčių persikvalifikuoti bedarbių kas penktas – pedagogas.
Iš viso rugpjūčio 1 d. šalyje buvo užregistruota per 2 tūkst. bedarbių mokytojų. Nuo metų pradžios gauta 250 darbo pasiūlymų pedagogams – 17 proc. mažiau nei 2010 m. Daugiausia laisvų darbo vietų yra papildomojo ugdymo dalykų, chemijos, anglų ir lietuvių kalbų, dailės mokytojams Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionuose. Šiauliuose situacija šiek tiek kitokia.
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, šiemet mokyklos ieškojo septynių lietuvių kalbos, šešių anglų kalbos, penkių pradinio ugdymo, trijų socialinių pedagogų. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje buvo užregistruoti 206 mokytojai. Daugiausia darbo ieškojo specialieji ir socialiniai pedagogai, pradinio ugdymo mokytojai.
Mažėja studijuoti norinčių vaikinų
Studijas Šiaulių universitete, įskaitant bakalauro, magistro, tęstinių studijų programas, šiais mokslo metais pradės 1555 nauji studentai, t. y. apie 50 studentų mažiau negu 2010-aisiais. Bakalauro studijoms gautos 267 valstybinės vietos („krepšeliai“), t. y. 15 proc. mažiau negu pernai.
Daugiausia valstybinių vietų gavo Technologijos fakultetas – 56. Po 43 valstybės finansuojamas vietas gavo Menų bei Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetai, 36 – Edukologijos, 35 – Humanitarinis, 26 – Matematikos ir informatikos, 22 – Socialinių mokslų, tik 6 – Gamtos mokslų fakultetas.
Į mokamas bakalauro studijų programas priimti 535 studentai. Populiariausios mokamos studijų programos: kineziterapija (62), kūno kultūra (59), viešasis administravimas (45), ekonomika (43), verslo administravimas (40), anglų filologija (17).
Šiaulių valstybinė kolegija studijuoti priėmė 1033 studentus. 663 už studijas nemokės, o 370 studentų teks pasukti galvą, iš kur gauti pinigų sumokėti už mokslą. Per metus už studijas tenka sumokėti 3200 litų, o biomedicinos studijos kainuoja 5200 litų.
Šiaulių valstybinės kolegijos bendrabučiuose yra 380 vietų, net 100 studentų bendrabučio kambario negavo. Tikimasi, kad iki pavasario laisvų vietų atsiras.
Už gyvenimą bendrabutyje, kuriame yra internetas, kolegijos studentai per mėnesį moka 150 litų. Labai gerai besimokantys studentai gauna 130-260 litų dydžio stipendiją. Po trejus metus trukusių studijų kas penktas kolegijos absolventas tęsia mokslus universitetuose.
Valstybė siekia, kad kuo daugiau jaunuolių rinktųsi studijas profesinio rengimo mokyklose, todėl beveik tiek pat „krepšelių“ skiria kolegijoms ir universitetams. Vis dėlto šiemet universitetams buvo skirta 9580 „krepšelių“, o kolegijoms – 8674, tad liko neišdalytų. Verčia susirūpinti tai, kad kolegijose mažėja besimokančių vaikinų. Šiaulių kolegijoje šiemet panoro mokytis 5 proc. mažiau vaikinų nei anksčiau.
Šiemet Šiaulių abiturientai geriau nei pernai išlaikė valstybinius egzaminus, tačiau įdomu tai, kad praėjusiais mokslo metais sumažėjo jaunuolių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Spėjama, kad jaunuoliai, neįgiję nė pagrindinio išsilavinimo, išvyksta iš Lietuvos.
Oksana LAURUTYTĖ