sodrai

Beveik vieno milijardo litų deficitą šiemet planuojančios „Sodros“ Klaipėdos skyriaus darbuotojai kartu su atlyginimu už spalio mėnesį jau gauna ir vadinamąsias kalėdines premijas, paprastai mokamas metų gale. „Taip, už spalį mūsų darbuotojai gaus priedus, bet aš tiesiog nežinau, ar jie yra įvardijami kalėdiniais priedais.

Padėtis finansų rinkoje ir šalies ūkyje yra blogesnė nei buvo manyta iki šiol - pajamos, planuojamos kitų metų biudžete, kurį parengė kadenciją baigianti kairioji Vyriausybė, realiai gali būti kur kas mažesnės, teigia būsimas premjeras Andrius Kubilius. „Pajamos neatitinka išlaidų kur kas daugiau negu planuojama. Biudžeto deficitas - 3 mlrd. litų, bet darosi akivaizdu, kad pajamos bus mažesnės negu prognozuota. Skaičiai nemaži.

Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) duomenimis, per šių metų pirmus tris ketvirčius kazino valdytojai valstybės biudžetą papildė beveik 13,5 mln. litų arba 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet buvo sumokėta apie 12,1 mln. litų azartinių lošimo mokesčių. Įskaitant PVM, Gyventojų pajamų mokestį (GPM), mokesčius „Sodrai“ ir azartinių lošimų mokesčius, bendra lošimų namų mokesčių suma sumokėta valstybei šių metų sausio - rugsėjo mėn. siekia 34,6 mln.

Lietuvos prezidentas nepritaria siūlymui „Sodros“ deficito problemą spręsti mažinant įmokas į pensijų fondus. Šalies vadovo nuomone, tokie svarstymai yra žalingi, nes iš esmės pakerta Lietuvos žmonių pasitikėjimą tik prieš kelerius metus pradėjusia veikti lėšų kaupimo pensijų fonduose sistema. „Ilgalaikis pensijų kaupimas gyventojams sudaro sąlygas savo nuožiūra taupyti pinigus senatvei. Įmokų tvarkos kaitaliojimai mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą dar nauja, tačiau reikalinga sistema.

Ženklaus Sodros“ biudžeto deficito priešaušryje naujoji Lietuvos Vyriausybė turės rimtai pasukti galvą: ką daryti, kad „Sodros“ biudžeto deficitas nustotų augęs. Priemones A. Kubilius jau turės pasirinkti pats, kadangi socialdemokratų Vyriausybė nesugebėjo sukurti ilgalaikės strategijos, kaip panaudoti  „Sodros“ biudžeto perteklių. O priemonių buvo ir yra daug. Deja, ne visos išnaudotos.

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

XX amžiaus pabaigoje gerovės valstybė susidūrė su socialiniais pokyčiais šeimos ir užimtumo struktūroje (padidėjo ištuokų skaičius, išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ir kt.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia kol kas nežinantis, ar pasirašytų premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės parengtą kitų metų biudžetą. Jo projektas perduotas svarstyti Seimui. Antradienį Šiauliuose vykusioje spaudos konferencijoje paklaustas, ar ketina atsižvelgti į eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kritiką ir netiesioginius raginimus nepasirašyti biudžeto projekto, V.Adamkus teigė ketinąs atkreipti dėmesį į D.Grybauskaitės paminėtas problemines sritis.

Vyriausybė su profsąjungomis ieško dialogo ir papildomų lėšų. Ieškodami būdų vykdyti valdžios prisiimtus įsipareigojimus, taip pat užlopyti „Sodros“ biudžeto skyles, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai vėl prabilo apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą, rašo „Respublika“. Pirmadienį Vyriausybėje įvyko ministro pirmininko iniciatyva surengtas pokalbis su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) vadovais...

Profesinių sąjungų atstovai pirmadienį neišgirdo Vyriausybės pažado nuo kitų metų sausio nedidinti darbuotojų įmokos „Sodrai“ tarifo nuo 3 iki 4 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė po premjero Gedimino Kirkilo surengto susitikimo su profsąjungų atstovais žurnalistams teigė, kad diskusijos dėl „Sodros“ tarifo bus tęsiamos, jos gali trukti tol, kol Seime bus svarstomas 2009 metų biudžeto projektas.

Apie mokesčių reformą kalbantys politikai bei dalis naujųjų Seimo narių 2007 metais realiai mokėjo kur kas mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai, tvirtina ekonomistė Aušra Maldeikienė. Samdomi darbuotojai, jos skaičiavimais, valstybei pernai vidutiniškai sumokėjo 22,3 proc. pajamų mokesčio.

Sprendžiant dabartinę situaciją dėl „Sodros“ biudžeto problemų, kurias sukūrė Seimas, priėmęs populistinį sprendimą dėl pašalpų vaikus auginančioms šeimoms, iniciatyvą turėtų parodyti prezidentas Valdas Adamkus. „Namuose dabar gaisras kyla didesnis nei už mūsų sienų“, - tvirtina Seimo narys, ekonomistas Kęstutis Glaveckas apeliuodamas į šalies vadovo polinkį daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

Slapta Vyriausybės subrandintas planas padidinti dirbančių žmonių įmokas „Sodrai“, ekspertų teigimu, tik dar labiau paspartins infliacijos didėjimą ir vargu ar apsaugos pensininkus. Šiandien Vyriausybė teikia Seimui šokiruojančius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) 2009 metų biudžeto ir jo rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Juose siūloma „Sodros“ įmokų tarifą dirbantiems asmenims didinti nuo 3 iki 4 procentų.

Lietuvos profesinės sąjungos, ketvirtadienį piketavusios prie Seimo ir Vyriausybės, pareiškė nepritariančios darbuotojų įmokos „Sodrai“ tarifo didinimui nuo 3 iki 4 procentų. Maždaug 10 žmonių piketo prie Seimo organizatoriai reikalavo, kad parlamentas, užuot didinęs mokesčius ir darbuotojų sąskaita lopydamas „Sodros“ biudžeto skyles, priimtų nepopulistinius sprendimus dėl taupymo ir valdymo išlaidų mažinimo.

„Balsas.lt“ baigia pirmadienį pradėtą pasakojimą apie žudynes Kauno „Vilijos“ restorane, kurios sukrėtė ne tik nusikalstamą pasaulį. I dalį skaitykite čia, II dalį – čia. Tirti žudynių nenorima? Net ir praėjus penkiolikai metų nežinomybė ir keistas dabartinės teisėsaugos viršūnių požiūris į „Vilijos“ žudynių tyrimą tebėra apipynę vieną garsiausių užsakomųjų žmogžudysčių Lietuvoje.

Nedidelės šalies savivaldybės, susiviliojusios Europos milijonais, jau keikiasi: per tuos milijonus – vieni nuostoliai. Mat Europa pinigus pažada greitai, tačiau iki savivaldybių jie keliauja labai lėtai.

Seimo valdyba pritarė pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti meno kūrėjų statusą turinčių kūrybinių darbuotojų socialines garantijas. Projektą turėtų svarstyti dar šios kadencijos Seimas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Išankstiniai duomenys parodė, kad „Sodros“ biudžetas viršija ne tik planuotas įplaukas, bet ir išmokas. Apie lėtėjančios ekonomikos daromą poveikį socialinio draudimo biudžetui „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Mindaugu Mikaila. Pirminiais duomenimis, įplaukos į „Sodros“ biudžetą didesnės, nei buvo numatyta planuojant šių metų biudžetą.

Pirmadienio vakarą tiesioginiame LTV eteryje debatavo ir į žurnalistų bei žiūrovų klausimus atsakinėjo socialdemokratų lyderis Premjeras Gediminas Kirkilas, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministas Juozas Olekas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Laidoje „Rinkimai 2008“ konservatorius atstovavo Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Rimantas Jonas Dagys ir Rasa Juknevičienė.

Klaipėdiečiai, papietauti vaikštantys į miesto mokyklų valgyklas, turbūt net neįtaria, kokią paslaugą daro mokiniams. Valgyklų vedėjos sako, kad aptarnaudamos vien mokinius virėjos atlyginimams neužsidirbtų, todėl iš darbo paprasčiausiai pabėgtų. Keliose mokyklose taip jau atsitiko, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasibaigus 2007-2008 mokslo metams, be virėjų liko „Aukuro“ vidurinė ir „Verdenės“ pagrindinė mokyklos, „Žaliakalnio“ gimnazija“, taip pat - Ievos Simonaitytės pagrindinė mokykla.

Populiaraus šalia Kauno esančio pakelės restorano „Bajorkiemis“ savininkas 44 metų Gintautas Remeika pirmadienį vėl praleido mokesčių inspekcijos pareigūnų ir tvarką prižiūrėjusių saugos tarnybos „Eksaras“ tvirtai atrodančių darbuotojų apsuptyje. Šiandien ištikimi „Bajorkiemio“ lankytojai negalėjo savo pamėgtame pakelės restorane pasivaišinti gardžiais lietuviškos virtuvės patiekalais, nes šios įstaigos durys buvo užrakintos.

Europos mastu tariamasi saugoti ir skatinti smulkųjį verslą. Lietuvoje vienas didžiausių prekybos tinklų įpareigotas kai kuriuose regionuose stabdyti plėtrą.

Aiškiai matosi, kiek daug išmokom – susigaudydami laisvos rinkos ekonomikos funkcionavimo dėsningumuose ir net pareguliuodami ūkinę veiklą valstybėje. Miela malonu girdėt ir matyt viešai kalbančius žmones, skelbiančius patikrintas, į vadovėlius perėjusias mokslo tiesas. Pavyzdžiui, kad ekonomikai augant papildoma pinigų pasiūla veda į infliaciją.

Norinčiųjų dirbti gydytojais Lietuvoje mažėja. Nors medikų atstovai įvardina dvi pagrindines šios tendencijos priežastis – per mažus atlyginimus ir per didelį darbo krūvį – jų teigimu, valdžia nedaro (arba daro per mažai), kad šios priežastys būtų naikinamos. Ryšių su visuomene kompanijos „VRA“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta šeimos gydytojų, taip pat vidaus ligų specialistų, anesteziologų, reanimatologų bei chirurgų.

Gydytojų atstovai teigia nenorintys numatytų skatinimų už gerą darbą, vietoj to, naujosios Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės prašo ženkliau didinti medikų atlyginimus. Naujasis sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas žada, kad formuojant kitų metų biudžetą bus siekiama kompensuoti infliacijos augimą, be to, būtų siekiama, kad asignavimai sveikatos apsaugai didėtų bent 5 procentais.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį atmetė Darbo partijos skundus dėl areštuotų dviejų dotacijų, kurias skyrė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Darbo partija Apeliaciniam teismui buvo apskundusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo areštuotos daugiau nei 1,9 mln. ir 2,5 mln. dotacijos. Jų bendra suma - apie puspenkto milijono litų. Areštuotomis dotacijomis siekiama užtikrinti civilinį ieškinį Darbo partijos byloje dėl galimų nusikaltimų valstybės finansų sistemai.

Finansinėmis machinacijomis įtariamas Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nekandidatuos į Seimą vienmandatėje apygardoje, bet bus įrašytas pirmuoju numeriu partijos rinkimų sąraše. Tam pritarė šeštadienį Vilniuje posėdžiaujantis Darbo partijos suvažiavimas. Jame patvirtinti kandidatai, kurie balotiruosis šešiasdešimt devyniose vienmandatėse apygardose. Likusiose dviejose apygardose kandidatuojančius asmenis planuoja patvirtinti partijos taryba.

Darbo partijos byla pasiekė teismą. Tą portalui „Balsas.lt“ patvirtino bylą tiriantis prokuroras Saulius Verseckas. Ikiteisminis tyrimas Darbo partijos byloje buvo baigtas pernai gruodžio pabaigoje.

 Prezidentas Valdas Adamkus ketina Seimui pateikti įstatymų pataisas, kurios turėtų reglamentuoti nepilnamečių darbą ir užtikrinti jų užimtumą atostogų metu. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė pirmadienį žurnalistams sakė, jog pataisomis bus siūloma panaikinti būtinybę nepilnamečiams gauti mokyklos leidimą darbui.

Teismo nuosprendžio dėl melagingų parodymų davimo Darbo partijos byloje sulauks šios partijos centrinės būstinės darbuotoja. Praėjusią savaitę jos byla buvo perduota teismui. Apie tai žurnalistams trečiadienį pranešė Darbo partijos bylą tyręs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas.

„Ekranas“ veikiausiai bus parduotas už 75 milijonus litų. Jeigu laukiamo sandorio kainą palygintume su „Ekrano“ savininkų bankroto dieną skelbta bendrovės turimo turto verte, paaiškėtų, kad įmonė per beveik dvejus metus atpigo beveik 7 kartus – nuo 520 milijonų litų. Beveik dvejus metus trunkanti Panevėžio „Ekrano“ bankroto procedūra pasistūmėjo į priekį ir gali baigtis jau po kelių mėnesių.

 Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas prašo Generalinės prokuratūros kol kas neperduoti teismui partijos baudžiamosios bylos ir aiškintis esą sumokėtų milijoninių sumų atsiradimo aplinkybes. Advokatas Valdemaras Bužinskas BNS sakė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją prašoma apklausti tuos asmenis, kurie teigia mokėję tokius pinigus. ,,Paprasčiausias loginis uždavinys - jeigu buvo pinigai, tai iš kur jie atsirado.

Buvusi kineskopų gamybos bendrovė „Ekranas“, nenupirkta per ketverias varžytines, pagaliau sulaukė realaus užsienio investuotojo pasiūlymo įsigyti visą bendrovės nekilnojamąjį turtą. „Ekrano“ bankroto administratorius Gintaras Gelčys tvirtina negalįs atskleisti pirkėjo pavadinimo ir sumos, už kurią gali būti parduota įmonė, kol nėra pasirašyta sutarčių. Derybos dar tik prasidėjusios, tačiau pirkėjo, kuriam atstovauja advokatas, pasiūlymas kreditoriams atrodo priimtinas.

Beveik dvejus metus trunkanti Panevėžio „Ekrano“ bankroto procedūra gali baigtis dar iki vasaros. Pirmą kartą atsirado realus nekilnojamojo turto pirkėjas, kurio pasiūlyta kaina tenkina bankrutavusios bendrovės kreditorius. Vienai užsienio kompanijai atstovaujantys advokatai pasiūlė įmonės kreditoriams gerokai daugiau nei iki šiol kas nors buvo žadėjęs mokėti už bendrovės nekilnojamąjį turtą. Kreditoriai jau pareikalavo avanso.

Vien sausį net 87 Vilniaus maitinimo įstaigoms buvo pranešta, kad dėl skolų bus atimta licencija prekiauti alkoholiu, rašo „Sostinė“. Pasak dienraščio, netekti licencijų verstis prekyba alkoholiniais gėrimais reiškia bankrotą.

Po socialliberalo Antano Valiono lankymosi Kėdainiuose pas apgaulingu partijos finansų tvarkymu įtariamą darbiečių lyderį Viktorą Uspaskichą, konservatorių lyderis Andrius Kubilius suabejojo Darbo partijos bylos skaidriu tyrimu. „Tokie susitikimai ir tokie manevrai rodo tik viena - valdančioji koalicija skęsdama nutarė imtis V.Uspaskicho šiaudo ir Darbo partijos politinės reabilitacijos.

Nuo 2008 m. sausio 1-osios Lietuvos gyventojų laukia nemažai naujovių: mažinamas pajamų mokesčio tarifas, atsisakoma socialinio mokesčio, bus didinamos kai kurios išmokos, rašo „Vilniaus diena“.Gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 27 proc. mažinamas iki 24 proc., dėl to atitinkamai turėtų padidėti atlyginimai. Paskaičiuota, kad žmonių kišenėse papildomai liks 0,5 mlrd. litų. Minimali mėnesio alga didės 100 litų – nuo 700 iki 800 litų, tokią algą gaunantys darbuotojai, atskaičiavus 24 proc.

Viena iš svarbiausių problemų eliminuojant socialinę atskirtį Lietuvoje buvo jos politinių partijų samprata socialinės politikos srityje ir atitinkamos politikos įgyvendinimas. 2000 metais A.Guogio, D. Bernoto ir D. Ūselio atlikto tyrimo apie dvidešimties Lietuvos politinių partijų socialinės apsaugos sampratą rezultatai, kai išaiškėjo, kad partijos daugiausia palaikė marginalinį modelį, buvo iš esmės patvirtinti pensijų reformos eigoje.

„Naujosios sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas š.m. lapkričio 27 d. Audriaus Siaurusevičiaus paskaitoje surengtos „spaudos konferencijos“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos mokslų institute (TSPMI) metu, pateikė teiginius tema „Ar buvo politinis terorizmas Lietuvoje?“, kuriuos derėtų vertinti kritiškai.

Lietuvos darbdaviai skundžiasi ligas simuliuojančiais darbuotojais. Pasak jų, nedarbingumo lapeliais vis dažniau dangstomas asmeninių reikalų tvarkymas ar net pagirios, o už tai mokamos pašalpos tuština ne tik įmonių, bet ir „Sodros“ biudžetus.   Kaip rašo lrt.lt, pati „Sodra“ irgi žeria vis didesnius išlaidų skaičius, tačiau aiškina taip pat teturinti ribotas galimybes simuliantams pričiupti.   Šaldytuvų gamintojos „Snaigė“, turinčios apie 1,5 tūkst.

Sostinės gydymo įstaigų vadovai pradeda keisti įprastą medikų iškvietimo į namus tvarką, praneša "Sostinė". Vilniaus miesto poliklinikose – permainų vėjai. Gydymo įstaigose keičiasi medikų iškvietimo į namus tvarka. Kada, kaip ir pas ką į namus važiuos poliklinikų medikai, sprendimą priims įstaigų vadovai. Pasak "Sostinės", bandymai keisti įprastą tvarką sukėlė kai kurių sostinės gyventojų pasipiktinimą.

Devintą dešimtį įpusėjusi šiaulietė gyvena apimta baimės — dar šį mėnesį ji gali likti be stogo virš galvos, nes anūkės parduoda iš jos ir tėvo paveldėtą butą. Atsiradus pirkėjui, senutė gali būti iškraustyta į gatvę, rašo "Šiaulių kraštas".  Butą padovanojo sūnui Šios istorijos nebūtų, jeigu šiaulietė Regina Karvelienė prieš gerą dešimtmetį nebūtų padovanojusi sūnui buto. Dabar aštuoniasdešimt penkerių senolė už tai gali skaudžiai sumokėti.

Nuo 2008 metų sausio mėnesio socialinio draudimo pranešimus „Sodrai“ draudėjai galės pateikti internetu. Antradienį „Sodroje“ pristatyta nauja Elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema, sakoma pranešime spaudai. Tai pirmoji Lietuvoje sistema, galinti priimti elektroninius dokumentus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, kurie pagal savo juridinę galią prilygs įprastiniams, t. y. ranka pasirašytiems dokumentams.

Investavimo produktams tampant vis aktualesniems, Ūkio bankas plečia šių paslaugų pasirinkimą savo klientams – nuo gegužės 17 dienos banko klientams bus pradėti platinti bendrovių „Finasta“ ir „Commercial Union Lietuva“ pensijų kaupimo produktai. „Nuolat plečiame siūlomų paslaugų spektrą bei investavimo paslaugų pasirinkimo galimybes savo klientams.

Arūnas Pakulevičius, Šiaulių vaikų lėlių teatro „Avilys“ įkūrėjas, vadovas ir aktorius, trims mėnesiams išvyksta dirbti į Islandijos žuvies fabriką. Kad sugrąžintų bankui asmeninę paskolą, paimtą spektakliui statyti, užsidirbtų naujiems spektakliams ir išsaugotų vaikų teatrą. Šis vaikų teatras atsidūrė ant žlugimo ribos šiemet, kai 2007-ieji Lietuvoje paskelbti Vaikų kultūros metais.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia kalbėti apie pensijų sistemos ateitį yra ta, kad visuomenės, žiniasklaidos ar politikų pagrindinis dėmesys dažniausiai nukrypsta į einamąsias šios dienos problemas ir vienadienius įvykius, o žymiai svarbesni struktūriniai ar fundamentalūs pokyčiai ir procesai sulaukia gerokai mažiau dėmesio. Perskirstomoji ir kartų solidarumo principu besiremianti pensijų sistema turi keletą esminių ydų.

"Sodra" pranešė pastaruoju metu gaunanti  nemažai skundų dėl ligos pašalpų mokėjimo. Asmuo pateikia nedarbingumo pažymėjimą darbdaviui ir mano, kad nuo tos dienos per 15 darbo dienų jam bus pervesta pašalpa, sakoma pranešime.  Bet dažnai atsitinka taip, kad darbdavys ilgai nepristato „Sodrai“ nedarbingumo pažymėjimo, o žmogus laukia ligos pašalpos iš socialinio draudimo lėšų, pašalpos skyrimo terminą skaičiuodamas nuo nedarbingumo pažymėjimo pateikimo darbdaviui dienos.

Ką Vyriausybė siūlo į užsienį išvykusiems lietuviams vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės? Ar ministrų kabineto siūlymai padės mūsų valstybei neprarasti piliečių? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais, darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti narys Remigijus Merkevičius, buvusi Respublikos prezidento patarėja Skirmantė Kondratienė, internetinio dienraščio „Balsas.

Šiuo metu Lietuvoje vien žodis „reforma“ daugumai kelia alergiją ir daug kas pasakys, kad „užteks mums tų reformų“, geriau jau „rami ir normali“ evoliucija. Kai vieną kartą bandžiau pasiteirauti apie „kai kurias“ Rusijos problemas pagal mainų programą metams į Ameriką atvažiavusios rusės studentės, ji liūdnai į mane pasižiūrėjo pavargusiu žvilgsniu: „O tai ką daryti... Ką vėl kokią revoliuciją?“ Tuomet supratau, kad Rusijoje kiekviena reforma yra revoliucija.