„Naujosios sąjungos“ pirmininkas Artūras Paulauskas š.m. lapkričio 27 d. Audriaus Siaurusevičiaus paskaitoje surengtos „spaudos konferencijos“ Vilniaus universiteto Tarptautinių ir politikos mokslų institute (TSPMI) metu, pateikė teiginius tema „Ar buvo politinis terorizmas Lietuvoje?“, kuriuos derėtų vertinti kritiškai.
Komisijos iniciatoriaus ir vadovės objektyvumas kelia abejonių
Opozicinės partijos „Naujoji sąjunga“ lyderis pasakojo apie 1992 – 1997 metų politinius įvykius (Bražuolės tilto sprogdinimą, Juro Abromavičiaus žūtį, „Lietuvos ryto“ redakcijos sprogdinimą, pakaunės miško įvykius) Lietuvoje, kuriuose jis teigė betarpiškai dalyvavęs tyrėjo vaidmenyje.
Buvęs generalinis prokuroras sakė, kad „prasidėjus J. Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimui (1997 m.), Seimas visokeriopai bandė trukdyti tam tyrimui, buvo sudaryta specialioji komisija, kuri stabdytų tyrimą, jį prižiūrėtų, žinotų kokia medžiaga gaunama, turima“.
Remiantis viešosios informacijos šaltiniais, „1997-aisiais vadovaudamas tyrimui A.Paulauskas griežtai neigė, kad bylą tiriantys pareigūnai jaučia politinį spaudimą. Skundų dėl to sakė negirdėjęs ir tada prezidentu buvęs Algirdas Brazauskas. Jis yra teigęs, kad nei tuometis generalinis prokuroras Vladas Nikitinas, nei jo pavaduotojas A. Paulauskas apie kokį nors spaudimą tyrime dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno žūties neinformavo valstybės vadovo“ (E.Vieversienė, „Panorama“, 2006-10-28).
A.Paulauskas taip pat minėjo, kad tuometiniai Tėvynės sąjungos lyderiai iniciavo ir 1993 m. pakaunės savanorių maištą, o visi tuometiniai įvykiai, taip pat ir Bražuolės sprogdinimas, buvo nulemti politinių motyvų – esą konservatorių siekių bet kokiomis priemonėmis sukompromituoti tuomet valdžiusią Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP).
Išanalizavus A.Paulausko pateiktą versiją apie tuometinius įvykius, akivaizdu, kad daugelyje vietų pateikta klaidinga informacija, nesutampa datos bei faktai.
Laikinosios komisijos išvados palankios konservatorių politiniams oponentams
Seimo laikinąją tyrimo komisiją, sudarytą 2006 m. tirti ankstesnį 1997 m. vykusį J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimą, iniciavo ir projektą teikė pats A.Paulauskas. Jai vadovavo Darbo partijos narė Loreta Graužinienė, ne kartą vykusi „pasitarti“ į Maskvą pas nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų besislapstantį Viktorą Uspaskichą. Be to, minėtos Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė, L. Graužinienė dabar yra ir Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho, įtariamo organizavus apgaulingą Darbo partijos buhalterinę apskaitą, taip pat įstatymu nustatytų ataskaitų, deklaracijų su žinomai neteisingais duomenimis teikimą valstybės institucijoms – Vyriausiajai rinkimų komisijai, mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, pirmoji pavaduotoja.
Komisijos išvadas, kurias socialliberalų lyderis vadina „politinio ir moralinio pobūdžio“, patvirtino LR Seimas, balsavimu pripažinęs, jog Tėvynės sąjunga turėjo ryšių su teroristinės organizacijos požymių turinčia grupe. Be abejonės, tokios išvados prieš 2008 m. įvyksiančius Seimo rinkimus naudingos visiems TS politiniams oponentams, tame tarpe ir Naujajai sąjungai bei Darbo partijai.
A.Paulauskas įsitikinęs, kad komisijos išvadoms Tėvynės sąjunga neturėtų priešintis. „Reiktų prisipažinti, tai būtų daug protingiau, teisingiau, visko neigimas nieko nepastumia į priekį,“ – sakė buvęs generalinis prokuroras.
Tėvynės Sąjungos pirmininko pirmoji pavaduotoja Rasa Juknevičienė mano, kad „Loretos Graužinienės vadovautos komisijos išvados yra unikalios savo tendencingumu, atsainumu ir nesiskaitymu su Komisijos išklausytais liudininkų parodymais. Kai kurie išvadų teiginiai yra nepagrįsti jokiais liudijimais ar komisijos gauta informacine medžiaga, kai kurie teiginiai yra tiesiog juokingai absurdiški, kai kurie yra nusikalstamai dezinformuojantys“.
Komisijos išvados nereiškia teisinio įvertinimo
Vadovaujantis LR įstatymais ir LR Konstitucinio teismo (2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d.) nutarimais, Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados (ar atskiri jų teiginiai) yra politinis, bet ne teisinis įvertinimas. Generalinės prokuratūros rašte (2006 10 01 Nr. 8.2-2500901) nurodyta, kad „ikiteisminis tyrimas byloje (J.Abromavičiaus – aut.) nėra baigtas. <...> nusikaltimo motyvas visiškai neįrodytas, versijos dėl jo dar galutinai nepatikrintos ir nepatvirtintos“.
Politikai, naudodamiesi žiniasklaidos priemonėmis, kurioms reikalingi skandalai, apdairiai kraunasi politinį kapitalą. „Žiniasklaidoje skelbtos nužudymo (J.Abromavičiaus – aut.) motyvų interpretacijos, kaltinant politinę partiją, politikus, nėra ikiteisminio tyrimo duomenys“ (LR Generalinės prokuratūros raštas 2006 10 19, Nr. 410-98kl).
„Politikams naudinga tai, kad pažyma generalinėje prokuratūroje, nes jie gali tuo manipuliuoti“, - mano teisininkas Vilniaus universiteto docentas Dainius Žalimas. Anot jo, „ta pažyma – tai operatyvinė medžiaga, joje nėra nei vienos žinomos pavardės.“ Teisininko nuomone, išslaptinus pažymas – spekuliacijos baigtųsi.
Politikos apžvalgininko Virginijaus Savukyno teigimu, „politinė kultūra Lietuvoje žemėja, ir užtenka mesti kaltinimus, kelti klausimus, jau niekam nebereikia nei argumentų, nei faktų. Ir šiame kontekste šios Išvados vėlgi pakimba“. Apžvalgininko, kalbėjusio LTV laidai „Panorama“, nuomone, artėjant rinkimams politinės partijos taip bando užsidirbti politinių dividendų.
Ugnė Naujokaitytė yra Tėvynės sąjungos narė
