• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ką Vyriausybė siūlo į užsienį išvykusiems lietuviams vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės? Ar ministrų kabineto siūlymai padės mūsų valstybei neprarasti piliečių? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais, darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti narys Remigijus Merkevičius, buvusi Respublikos prezidento patarėja Skirmantė Kondratienė, internetinio dienraščio „Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius, Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros dėstytojas Saulius Spurga. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

REKLAMA
REKLAMA

T. Dapkus: Ką ministras pirmininkas ir jo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas, o narys esate ir Jūs, siūlo lietuviams, kurie turi kitų valstybių pilietybes, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės?

REKLAMA

R. Merkevičius: Greta tikrųjų Lietuvos Respublikos piliečių ir tikrųjų užsieniečių dabar bus išskiriama atskira grupė, kurios teisinis statusas bus – lietuviai pagal kilmę, išsaugojantys ypatingąjį ryšį su Lietuva.

T. Dapkus: Tai netikrųjų grupė?

R. Merkevičius: Sąlyginai pavadinkime taip.

T. Dapkus: Tai ką „netikriesiems“ duos šis „ypatingojo ryšio“ statusas?

R. Merkevičius: Mintis yra ta, kad jų teisinis statusas būtų maksimaliai priartintas prie to statuso, kurį turi Lietuvos Respublikos piliečiai. Išskyrus politines teises, kurių įgyvendinimą pati Konstitucija sieja tik su respublikos piliečiais. Tokie žmonės išsaugos asmens tapatybės dokumentus, tarkim, Lietuvos Respublikos pasą – jie gali laisvai atvykti ir išvykti iš respublikos, čia gyventi, mokytis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip mūsų piliečiai, turėti tokias pat socialines garantijas. Kol kas sunku pasakyti, kaip bus su valstybiniais mokesčiais už turtą, tačiau bendra koncepcinė idėja yra turtiniuose santykiuose nedaryti diskriminacinių ar kitokių sąlygų tarp piliečių ir tą naująjį statusą išlaikančių asmenų.

REKLAMA
REKLAMA

S. Kondratienė: Konstitucijoje parašyta, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (Konstitucijos 32 straipsnis), tai kam dar reikalingas specialus statusas, ypatingi įstatymai? Siūloma nauja koncepcija tik tiek lietuviams, neturintiems pilietybės, ir suteiks – tai kam dar įvesti ypatingojo ryšio statusą, jį suteikinėti?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. Dapkus: Bet ministro pirmininko patarėjas dar mini socialinių garantijų suteikimą būnant ypatingojo ryšio statuso.

S. Kondratienė: Socialinių garantijų šis statusas tikrai nesuteiks, nes Konstitucijoje (52, 53 straipsniai) aiškiai pasakyta, kad valstybė laiduoja p i l i e č i u i senatvės, invalidumo pensijas, nemokamą medicinos pagalbą. Čia – tikriesiems piliečiams, o gali būti lietuvis ne pilietis, dirbti, visą amžių mokėti mokesčius „Sodrai“ ir negauti nemokamo gydymo. Sukuriamas gyventojų antrarūšiškumo statusas. Vaikas, gimęs, tarkim, Jungtinėse Valstijose, iškart automatiškai įgyja JAV pilietybę (taip yra ir daugelyje kitų valstybių), grįžęs su tėvais į Lietuvą dar turi į r o d y t i, kad nėra įsiforminęs kaip JAV pilietis, bet tą pilietybės teisę jis turi visą gyvenimą. Tai išvis kažkoks nesusipratimas. Dabartiniame pasaulyje pilietybės dalykai yra labai komplikuoti – juk yra mišrių šeimų, visokių priežasčių sąlygotų išvažiavimų bei parvažiavimų, ir sukurti dar trečio tipo gyventojus yra visiška nesąmonė.

REKLAMA

T. Dapkus: Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas ir darbo grupės ypatingojo statuso klausimais vadovas E. Jarašiūnas yra pareiškęs, kad „Lietuvos interesas – kad jos piliečiai iš užsienio valstybių neprašinėtų pilietybės“, atsisakyti tų prašinėtojų, nes Lietuvos gyvenimas vyksta čia ir dabar, nes kitaip „Lietuva ir jos visuomenė laikomos neperspektyviomis – geriau gausiu Amerikos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos pilietybę“.

REKLAMA

S. Kondratienė: Konstitucinio Teismo ir jo pirmininko patarėjo E. Jarašiūno teisė yra interpretuoti Konstituciją, o ne nustatinėti Lietuvos interesą. Valstybės interesus nustato Lietuvos piliečiai. Ir tarp kitko, visas šitas aiškinimas – lietuviai gali daryti tą ar aną, turi būti vienokie ar kitokie, tačiau jau Konstitucijos 2 ir 3 straipsniai sako, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai ir niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“. O ar teisiškai yra apibrėžta, kas yra ta Tauta? O lietuvis? Ar ketvirtis lietuvio yra lietuvis, ar pusiau lietuvis yra lietuvis? Anksčiau sveiku protu vadovaujantis viskas buvo aišku, o dabar padaryta visiška maišatis, po teisininkų narpliojimų viskas tampa vis labiau ir labiau miglota.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

S. Spurga: Sunku vertinti šituos darbo grupės siūlymus, nes Konstitucinis Teismas visą Lietuvą ir mūsų tautą įstūmė į tokią padėtį, kad išeičiai surasti tikrai reikia gerai pasukti galvą. Bijau, kad taisydami šią mums labai nepalankią padėtį nenugarmėtume į dar sudėtingesnę. Ar neatsitiks taip, kad sovietinė okupacija suskaldė tautą, o dabar galutinai įteisinsime dvi lietuvių kategorijas. Siūlomi sprendimai kelia kur kas daugiau klausimų nei atsakymų. Šie specifiniai, ypatingo ryšio žmonės, kaip sako premjero atstovas, turės Lietuvos piliečio pasą, o jie nebus piliečiai?.. Šis „ypatingo ryšio statusas“ yra nuleistas iš viršaus, nediskutuotas, nekalbėta su tais pačiais adresatais, ar jie nori tokio specifinio ryšio. Prezidentas Valdas Adamkus lankėsi Jungtinėse Valstijose – ar jis išnaudojo progą apie tai padiskutuoti su Amerikos lietuviais?

REKLAMA

T. Dapkus: Lankydamasis vasario mėnesį Jungtinėse Valstijose prezidentas Valdas Adamkus lietuviškai spaudai davė tokį įsipareigojimą: „Tokį akibrokštą išgyvenau ir aš pats, kai 1990-aisiais atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, buvau su visa kita išeivija „išbrauktas“, tuomet netekau savo gimtos šalies pilietybės, tačiau gyvenimas reikalus ištaisė. Nė kiek neabejoju, kad susitvarkys viskas ir šį kartą. Visų pirma – pasisakau už dvigubą pilietybę. Yra būdų, kaip tą klausimą ištaisyti – nereikia net visos Konstitucijos keisti, nereikia jokio referendumo skelbti. Nematau čia didelės tragedijos. Pristačius tokį Lietuvos Konstitucijos papildymą (dėl dvigubos pilietybės) atskiru straipsniu, šis klausimas bus teigiamai išspręstas“. Ar darbo grupė svarstė šį valstybės vadovo siūlymą?

REKLAMA

R. Merkevičius: Šito kaip ir nesame girdėję, pareiškimas buvo, pati idėja aiškiai pasakyta, bet kaip tai techniškai bus išspręsta – mums sunku pasakyti. 

T. Dapkus: Prezidentas siūlo, kad atskiru Konstitucijos straipsnio pakeitimu būtų išspręsta dvigubos pilietybės problema.

R. Merkevičius: ...galima ir apie tai galvoti.

S. Spurga: Ir sakau – o kas turi surinkti visus pasiūlymus, diskutuoti su visais valdžios pareigūnais, pilietine visuomene, užsienio lietuviais?.. Visos idėjos turi būti aptartos ir žinomos skersai išilgai, ir tik tada atneštas ant padėklo galutinis sprendimas ir pasakyta, kad kitų kelių nėra. O dabar kalbama, kad mes nežinojom, neaptarėm, neįvertinom... Tiesiog netelpa galvon toks darbas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T.Dapkus: Darbo grupei vadovavęs Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas E. Jarašiūnas kalba tik apie du kelius – skelbti referendumą Konstitucijai keisti, jei ne, tai lieka štai šis ypatingasis statusas netikriesiems lietuviams, o Respublikos Prezidentas sako, kad galimi ir kiti juridiniai techniniai sprendimai ir reiškia įsipareigojimą išeivijai tai išspręsti.

REKLAMA

R. Merkevičius: Konkretaus prezidento pasiūlymo mes negirdėjome. Kaip Konstitucijos tekstas galėtų būti tobulinamas be referendumo, mes nematome. Jei prie Konstitucijos 12 straipsnio, kuris reglamentuoja pilietybės klausimus, dar būtų prilipdomos kažkokios taisyklės? Nežinau, ar čia tinkamas kelias, jei Konstituciją suvokiame kaip vientisą dokumentą. Tame kontekste, kurį yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, vargu ar yra teisiškai tinkamas ir korektiškas kelias.

REKLAMA

T. Dapkus: Tai prezidentas nepateikė savo siūlymų darbo grupei?

R. Merkevičius: Ne.

S. Spurga: Argumentai, kad „gyvenimas vyksta čia ir dabar“, kad tie Lietuvos piliečiai, kurie prašo kitų valstybių pilietybių neva nepasitiki Lietuva ir taip toliau. Ar tai ultrapatriotizmas, ar sovietizuotas mąstymas? Manau – ir viena, ir kita, o toks mišinys nutolina nuo realybės ir gali mums labai brangiai kainuoti.

REKLAMA
REKLAMA

T. Dapkus: Ar įmanomas dar vienas kelias – štai šitos sudėties Konstitucinis Teismas dažnokai pradėjo naudoti reinterpretacijos mechanizmą. Pvz. vykdant tuometinio prezidento Rolando Pakso apkaltą laikinųjų komisijų galimybės buvo vienos, o nagrinėjant Valstybės saugumo departamento vadovybės veiklą jau Konstitucinis Teismas reinterpretavo savo doktriną ir buvo pritaikyti kiti standartai, apribotos Seimo galios parlamentinių tyrimų srityje. Ar nebūtų galima panaudoti šios galimybės ir sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą?

R. Merkevičius: Kaip variantas yra galimas. Dėl Konstitucijos 12 straipsnio mes turime jau du Konstitucinio Teismo nutarimus. Pats Konstitucinis Teismas sako, kad jei nepasikeičia Konstitucijos tekstas arba kažkokios aplinkybės iš esmės...

T. Dapkus: Reinterpretacijos dėl laikinųjų parlamentinių komisijų atveju taip pat nebuvo Konstitucijos teksto keitimų.

S. Kondratienė: Jei panagrinėtume Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo istoriją, kuri yra daug ilgesnė, tai dažniausia reinterpretuojama pasikeitus teisėjų sudėčiai. Naujas teisėjas kitaip galvoja ir kitaip interpretuoja. Ir mūsų Konstitucijos 12 straipsnį tikrai galima interpretuoti visiškai kitaip. Šiuo atveju tai padaryta pridėjus į Konstituciją žodžių, kurių nėra.

REKLAMA

S. Spurga: Vis dėlto padėtis yra dramatiška. Kalbėti apie reinterpretaciją yra miglotas dalykas, nes visiškai ja kliautis negalime – turi praeiti tam tikras laikas, o kiekvieną dieną ir mėnesį daugybė piliečių nusivilia Lietuva, netenka pilietybės, ji yra atiminėjama. Mūsų tautai tai – per didelė prabanga.

R. Merkevičius: Tai – tarpinis, pirminis sprendimas, kuriuo norima parodyti, kad niekas nenusisuka nuo šių lietuvių. Ir tai, matyt, vienintelis galimas sprendimas nekeičiant Konstitucijos ir neprašant Konstitucinio Teismo kažkokios malonės peržiūrėti savo sprendimą.

S. Kondratienė: Koks čia sprendimas, jei tai, ką siūlote, jau yra garantuota Konstitucijoje.

S. Spurga: Pilietybė yra kartu ir simbolis, o jam šiuo metu yra suduotas rimtas smūgis. Konstitucinio Teismo sprendimu yra nukirsta viena tautos šaka. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų