sodrai

Nuo š. m. balandžio 12 d. iki birželio 7 d. Lietuvos ūkininkai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius, kitus plotus bei gyvulius. Daliai ūkininkų, auginančių ekologinę produkciją, gali būti skiriama Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) programos 2014–2020 m. priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Kitoks žvilgsnis į ūkininkavimą Kauno rajone esančiame Padaugupio kaime ūkininkaujantis Nikolajus Dubnikovas dar nuo 2007 metų aktyviai dalyvauja KPP programoje p...

Ne vieną elektroninę paslaugą gyventojams ir verslui teikiantis Registrų centras plečia savo teikiamų skaitmeninių paslaugų spektrą. Fiziniai asmenys jau kurį laiką aktyviai naudojasi įmonės teikiamomis elektroninio parašo, laiko žymos ar elektroninių dokumentų pasirašymo paslaugomis, o neseniai juridiniams asmenims pradėta teikti ir elektroninio spaudo paslauga.

Savarankiškai dirbantys gyventojai nuo šiol gali greičiau sulaukti socialinio draudimo išmokų, o jų dydis nepriklausys nuo to, ar jie gauna savarankiškos veiklos pajamų, tačiau įmokas „Sodrai“ jie turėtų mokėti kiekvieną mėnesį, nelaukiant pajamų deklaracijos pateikimo termino.

Pernai vasarą Pagėgių politiko Kęsto Komskio vadovaujami darbininkai plušo tvarkydami įstabaus grožio Lentvario dvaro teritoriją. Tai K. Komskio įmonei „Kalibrus“, kylančiai ant kito, staiga bankrutavusio verslo likučių, leido laimėti nemažos vertės Pagėgių savivaldybės konkursą. Tik viena bėda – Lentvario dvare K. Komskio darbininkų nebuvo nė kvapo.

Vilniaus geležinkelio stotyje ant sienos kabo įspūdinga pano mozaika. Ją kartu su keramike Sonata Kazimieraitiene sukūrė negalią turintys vaikai ir suaugusieji. Mozaikoje yra du moliniai paukščiai, kuriuos nulipdė Mantas Juknevičius. Jam – 45-eri, jis turi proto negalią, lanko VšĮ dienos centrą „Mes esame“.  Mantas kviečia pasižiūrėti savo darbų. Jaukiuose namuose randu Mantą ir jo mamą Marytę Juknevičienę.

Karantiną Vyriausybė pratęsė iki birželio vidurio, tačiau darželiams ir mokykloms leido veikti. Taip pat nuspręsta ligos išmokų už prižiūrimus vaikus nebesieti su pačiu karantinu. Netrukus jos bus nutrauktos, nors galbūt vaiko dar nenorite ar negalite kur nors išleisti. Iki karantino ligos išmoka už prižiūrimą vaiką buvo skiriama fiksuotam laikotarpiui. Pavyzdžiui, savaitei arba dviems. Tačiau per koronaviruso pandemijos įkarštį nuspręsta išmokas mokėti tol, kol baigsis karantinas.

Savarankiškai dirbantiems, tačiau ir darbo sutartį turintiems žmonėms, valstybės teikiama teikiama 257 eurų išmoka turėjo tapti dar viena paspirtimi karantino metu. Tačiau į Užimtumo tarnybą besikreipę žmonės sulaukė atsako – niekas negarantuoja, kad išmoka bus sumokėta, o susitikimo su tarnybos konsultantu gali teikti laukti ir iki rudens. Žurnalistas Evaldas Gelumbauskas apie savo patirtį su Užimtumo tarnyba pasakojo socialiniuose tinkluose.

Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė sąjunga „Kartu mes stipresni“. Baigusi visas teisines procedūras naujoji organizacija ėmėsi konkrečios veiklos ir per nepilnus du mėnesius jau pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, susijusius su teisiniais darbo santykiais.

COVID-19 pandemija paralyžiavo įprastą gyvenimą – daug kalbama apie nerimą keliančias jos pasekmes, ieškoma vis naujų ekonomikos skatinimo, verslo gelbėjimo būdų ir priemonių.

„Sodra“ vasarį pradeda mokėti didesnes šalpos pensijas ir kompensacijas bei išankstines senatvės pensijas, keičiasi ir priemokos mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjams. Kitos pensijos jau indeksuotos, todėl artimiausiu keistis neturėtų, rašoma pranešime spaudai. Kadangi šalpos pensijos bei kompensacijos ir išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, jų gavėjai nuo sausio įsigaliojusius pokyčius pastebės šį mėnesį.

Vyriausybė siūlo apriboti medienos išvežimą į užsienį ir daugiau jos perdirbti Lietuvoje. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė naujai medienos pardavimo tvarkai – pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos bus suteikta Lietuvoje veikiančioms vietos ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos. Aplinkos ministerija teigia, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų šalyje kūrimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose.

Noras užsidirbti baigėsi konfliktais su darbdaviu, kai statybų bendrovėje įsidarbinę vyrai buvo siunčiami dirbti į užsienį. Darbuotojai tikina, kad vietoje užsidirbtų pinigų sulaukdavo dalies atlygio ir pažadų visus pinigus pervesti rytoj ar kitą savaitę. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai ir antstoliai sako, kad problemos tarp darbdavių ir darbuotojų yra gana dažnos. Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipęsi klaipėdiečiai Andrius ir Tomas (vardai pakeisti, redakcijai žinomi, aut.

Seimas ketvirtadienį nusprendė kitais metais kompensuoti 10 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2020 m. biudžete daliniam išmokų kompensavimui numatyta 10 mln. eurų. Iš viso socialinių išmokų gavėjams nekompensuota 181,5 mln. eurų.

Seimas pradeda diskusijas, ar pusmečiui atidėti pensijų anuitetų perdavimą „Sodrai“, kuris buvo suplanuotas nuo 2020 metų.    Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas. Toliau pataisas Seimas svarstys iki Kalėdų.  „Ilgalaikėje perspektyvoje („Sodra“) pigiau teiks paslaugas, o su trumpalaike perspektyva turime iššūkių“, – parlamentarams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Seime skinasi kelią „valstiečių“ inicijuotos pataisos, kuriomis siūloma suvienodinti visų individualiai dirbančių asmenų įmokas „Sodrai“ ir jas skaičiuoti nuo 60 proc. gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad vieni mokėtų kiek didesnes įmokas, o kiti – trečdaliu mažesnes.  Seimas antradienį per Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymą pritarė tokioms „valstiečių“ Guodos Burokienės ir Tomo Tomilino pataisoms.

Svarbi žinia šiemet karjerą pradėjusiems jaunuoliams – laukia sprendimas dėl pensijų kaupimo. Metų pradžioje į pensijų kaupimą bus įtraukiami nauji dalyviai – daugiausia jauni gyventojai, kurie šiais metais pirmą kartą susirado nuolatinį darbą.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje įdarbinti 5800 trečiųjų šalių piliečių ir 160 užsieniečių komandiruoti dirbti į Lietuvą. Užsieniečius praėjusį mėnesį Lietuvoje įdarbino beveik 770 įmonių. Tokią statistika pateikia „Sodra“, remdamasi naujais pranešimais, kuriuos darbdaviai pradėjo teikti nuo lapkričio mėnesio.

Seimas antradienį priėmė svarstyti pakoreguotą 2020 metų „Sodros“ biudžeto projektą.  Už tai, kad jis būtų svarstomas, balsavo 82 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 10. Toliau įstatymą Seimas svarstys gruodžio 10-ąją.

Spalį gyventojai dažniau serga peršalimo ligomis nei rugsėjį, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išduota mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. „Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti pas gydytoją, o daliai gyventojų ir pateikti prašymą ligos išmokai gauti, jeigu jie to nepadarė anksčiau. „Sodra“ planuoja išsiųsti priminimus 38 tūkst.

„Sodra“ nuo 2018 metų pradžios, kai perėmė vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą, iš alimentų nemokančių tėvų susigrąžino 5,3 mln. eurų, dar dėl 5 mln. eurų sudarytos skolos išdėstymo dalimis sutartys. Vaiko išlaikymo išmokas iš „Sodros“ gauna apie 21 tūkst. vaikų. „Sodra“ vaiko išlaikymo išmokas perveda vienam iš tėvų auginančiam vaiką ar globėjams (rūpintojams), kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna arba gauna tik dalį teismo priteistų alimentų.

Artėjant peršalimo ligų sezonui vis daugiau gyventojų kreipiasi į medikus, jiems skiriami nedarbingumo pažymėjimai, mokamos ligos išmokos. Tačiau, užuot ramiai rūpinęsi savo sveikata, dalis ligonių neramiai žvilgčioja į duris – ar nepasibels „Sodra“ ir ar nenubaus už „neteisingą“ sirgimą. Mitų apie tai, ką galima ir ko negalima daryti sergant yra nemažai, kartu yra ir aiškių taisyklių, kaip elgtis iš tiesų nepatariama.

Mėsos, žuvies, duonos ir pieno produktų, drabužių pirkėjams – neišduodami kvitai, kasoje – neapskaityti grynieji pinigai, veikla – neįregistravus individualios veiklos ar neturint verslo liudijimo, o darbuotojai – nelegalūs. Tai paaiškėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjams spalio 2–6 dienomis atlikus patikrinimus Lietuvos turgavietėse. Tikslingai pirmąją spalio savaitę buvo patikrintas 71 turgavietės prekeivis.

Vis daugiau darbuotojų iš Lietuvos siunčiami dirbti į kitas Europos šalis ir tai – ne tik vilkikų vairuotojai. „Sodros“ duomenimis, vien šiemet darbdaviai jau pateikė 76 tūkst. prašymų išduoti A1 pažymėjimus, o jų jau išduota 51 tūkst. Palyginti, pernai per visus metus „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba gavo 80 tūkst. prašymų ir išdavė 79 tūkst. pažymėjimų, rašoma pranešime spaudai. „Šiemet sulaukiame daugiau prašymų išduoti A1 pažymėjimus. Apie 40 proc.

„Sodrai“ nuo kitų metų pradžios bus perduotas pensijų anuitetų mokėjimas, todėl Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą. Tai numatoma Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtuose Pensijų kaupimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisose.

Nuo kitų metų pensijų anuitetų mokėjimas pavedamas „Sodrai“, todėl norint užtikrinti tinkamą pensijų anuitetų gavėjų turto valdyseną Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą.

Siekiant į darbo rinką pritraukti daugiau pensinio amžiaus žmonių, premjeras siūlo darbdavius skatinti mokestinėmis lengvatomis. Darbdavių atstovai tokią iniciatyvą sveikina, bet nesutaria, kaip plačiai jos turėtų būti taikomos. Anot Sauliaus Skvernelio, gyventojai, sukaupę būtiną darbo stažą pensijai, galėtų nebemokėti „Sodros“ įmokų. Beliktų apsispręsti, ar šį principą taikyti visiems tokiems dirbantiesiems, ar tik pensinio amžiaus. Būtent dėl to nesutaria ir patys darbdavių atstovai.

  Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).   Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita. FNTT įtaria, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkst. eurų.

Pajamų deklaravimo laikotarpiui artėjant pabaigos link „Sodra“ primena, kad pernai savarankišką veiklą vykdę gyventojai turėtų nedelsti sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo gautų pajamų. Šios įmokos garantuoja, kad gausite ligos išmokas, jeigu pernai sirgote, taip pat jos įvertinamos skiriant motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, kurias užsiimantys savarankiška veikla turi teisę gauti, bei kaupiant stažą senatvės pensijai, skelbiama pranešime spaudai.

Mažosios bendrijos narys ar individualiosios įmonės savininkas, pajamų mokesčio deklaracijoje pateikęs sau išsimokėtas sumas, tampa skolingas „Sodrai“. Tokia neigiama informacija atsiranda prie įmonės pavadinimo įvairiose įmonių duomenų bazėse, nors jokios skolos „Sodrai“ tokia įmonė ar jos narys neturi, rašo „Verslo žinios“. „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis pripažįsta, kad sistemose buvo įsivėlusi klaida.

Nuo 2019 metų pradžios „Sodra“ paskyrė 1300 naujų vaiko išlaikymo išmokų, kurios mokamos, kai vienas iš tėvų vaiko išlaikymui nemoka dalies ar visų teismo priteistų lėšų (alimentų). Iš viso vaiko išlaikymo išmokas gauna apie 21 tūkst. vaikus auginančių tėvų ar globėjų. Savo ruožtu „Sodra“, pernai perėmusi vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą, iš alimentų nemokėjusių arba išmokas nepagrįstai gavusių tėvų pradėjo susigrąžinti iš valstybės lėšų išmokėtas išmokų sumas, skelbiama pranešime spaudai.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims ir pajamas deklaruojantiems ūkininkams nuo 2019 metų priklausys didesnės ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, bus greičiau kaupiamas pensijų socialinio draudimo stažas. To priežastis – šiais metais individualią veiklą vykdantys žmonės ir pajamas deklaruojantys ūkininkai įmokas „Sodrai“ moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Praėjusiais metais šie savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo įmokas nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Konkursą pernai laimėjusiai įmonei „Bastaras“ sausį laiku neišnešiojus pensijų Vilniuje ir Kaune bei „Sodrai“ nutraukus su ja sutartį, „Sodra“ ieško naujų nešiotojų šiuose miestuose. „Sodra“ praėjusią savaitę paskelbė dviejų (Vilniuje ir Kaune) šių paslaugų konkursą, jam paraiškų laukiama iki balandžio 30 dienos, nurodoma viešųjų pirkimų portale. Konkurso laimėtojas ar laimėtojai paslaugas Vilniuje ir Kaune turės teikti nuo birželio 3 dienos iki 2021-ųjų pabaigos.

„Sodra“ pradeda mokėti pensijas už vasarį. Vilniaus ir Kauno senjorams, kurie pensijas gauna į namus, jas atneš Lietuvos paštas tokiu pat grafiku kaip gruodį, o apie 90 tūkstančių pensijų gavėjų, kurių bendros išmokos nesiekia 238 eurų, gaus papildomas priemokas. Didžioji dalis gyventojų, gaunančių pensijas į banko sąskaitą, jų sulauks vasario 11–13 dienomis, nes vasario 10 diena yra sekmadienis, rašoma pranešime spaudai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakymuose Seimo komitetui gynė tuometinės valdžios elgesį per 2009 metų krizę. Šalies vadovė atsakymuose rašo, kad tuometinė Vyriausybė „skolinosi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, ten, kur krizės metu buvo palankiausios sąlygos“. Atsakydama į pastabą, kad Tarptautinį valiutos fondo paskolą gavusios Latvijos skolos palūkanos buvo mažesnės, prezidentė teigė, kad „dabar galima tik spėlioti, kiek mums būtų kainavę tos „1,5 proc.

Finansų, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos nepritaria „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pasiūlymui liberalizuoti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką emigrantams, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. R. Karbauskis siūlo, kad asmenys, kurie socialinio draudimo įmokas moka Europos Sąjungos (ES) šalyse, galėtų būti atleisti nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar yra deklaravę savo išvykimą.

Dešimtys tūkstančių Lietuvos pensininkų šiomis dienomis priversti nerimauti. Iki šiol pensijas jiems į namus atnešdavo paštininkai, tačiau nuo šių metų pradžios šią paslaugą beveik pusei jų pradėjo teikti privačios bendrovės. Nors pinigai daugelį senjorų pasiekti turėjo dar praėjusią savaitę, ne vienas tvirtina negavęs nei pinigų, nei paaiškinimų, kada jų sulauks. 86-erių m. Teresė – viena iš dviejų šimtų tūkstančių senjorų pensiją gaunanti į namus.

Ekonomistė Rūta Vainienė biudžetą lygina su ledkalnio viršūne ir sako, kad didesnį dėmesį reikia kreipti į priimamus įstatymus bei reformas, nuo kurių jis ir priklauso. Be to, jos teigimu, kitų metų biudžete matomas tik vienas didesnis, tačiau nereikalingas pakeitimas – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. „Negalime pasakyti, kad šitas biudžetas kitoks negu šių metų biudžetas. Identiškas.

Apsaugos mechanizmai, skirti užtikrinti, jog konsolidavus mokesčius nauda liks dirbančiam žmogui, nebus taikomi „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms, todėl neteisinga teigti, kad didžiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos dar labiau išaugs, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Įstatymas negarantuoja, jog darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, jog daugiau nei 90 proc.

Lieka vos du mėnesiai, kai lietuviai savo banko sąskaitose ir piniginėse pamatys mokesčių reformos vaisius. Štai valdžia žada, kad jie bus saldūs, nes algos augs, o tie, kurie vis dar papildomai nekaupia pensijų fonduose, į juos bus įrašyti privalomai. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, kad būsima tvarka jiems lyg tamsus miškas. Valdžia žada, kad netrukus viskas bus aišku – pasitelkęs specialią skaičiuoklę, kiekvienas galės pamatyti, kaip keisis atlyginimas artimiausius trejus metus.

Teismams padėjus tašką Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, Mokesčių inspekcija suskaičiavo, kad ši organizacija šalies iždui liko skolinga beveik 400 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt. 2016 metų gruodžio pabaigoje Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį verdiktą dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“, patikrinimo ėmėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Nustatyta, kad 2004-2006 metais į partijos buhalterinę apskaitą nebuvo įrašyta 7 mln. 37 tūkst.

Savarankiškai dirbę gyventojai, kurie iki šiol nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už deklaruotas praėjusių metų pajamas, tai dar gali padaryti iki spalio pabaigos. Vėliau „Sodra“ imsis aktyvių veiksmų šias įmokas surinkti. „Nuo gegužės praėjo keturi mėnesiai – pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį savarankiškai dirbę gyventojai galėjo įvykdyti savo mokestines pareigas arba kreiptis dėl įmokų išdėstymo dalimis.

12 000 šalies gyventojų, kuriems rugsėjį pirmą kartą atsirado pareiga patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, sulaukė „Sodros“ priminimų. Rugsėjį pirmą kartą įmokas turėtų sumokėti nemažai jaunuolių, kurie baigė mokslus, tačiau netęsia studijų ir nedirba. Šie gyventojai nėra skolingi „Sodrai“ ir sumokėti įmoką – 36 eurus – dar gali iki rugsėjo 30 dienos. Tokiu atveju įsiskolinimai nesusidarys, o prireikus medikų pagalbos už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti nereikės.

Seimas spręs, ar svarstyti siūlymą daliai gyventojų leisti perskaičiuoti valstybės mokėtas pensijos draudimo įmokas „Sodrai“. Siūlymo iniciatorius „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiems žmonėms bus sudaryta galimybė ateityje gauti didesnes pensijas. Vien 2019 metais tam reikėtų apie 10 mln. eurų. Jeigu valstybė šių draudimo įmokų nemokėjo, R. Karbauskis siūlo jas suskaičiuoti.

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei ir finansų krizei Lietuvos namų ūkiai sudėtingiems laikams akivaizdžiai nesiruošė.

Jei esate skolingas „Sodrai“, nereikėtų stebėtis, kad pinigai bus tiesiog nurašyti nuo jūsų sąskaitos. Su tuo susiduria mokantieji įvairias įmokas. Skolininkais tampa ir dirbantieji ar darbdaviai, ir bedarbiai. Istorijomis, kai dėl įvairių priežasčių pinigai iš sąskaitos „dingo“, dalijasi ir ukmergiškiai.

Nuo kitų metų sausio 1 d. pensijas savo ateičiai kaupsime šiek tiek kitaip: nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl ateityje gausime nesumažintą „sodrinę“ pensiją, taip pat įsigalios nauja kaupimo formulė asmeninei pensijai – 3 proc. nuo darbo užmokesčio galės kaupti dirbantysis ir 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio prisidės valstybė.

„Sodra“ pradėjo skolų išieškojimą iš tėvų, kurie nemoka alimentų. „Tėvams, kurie neišlaiko savo vaikų, tai neturėtų būti staigmena – jie savo pareigą žinojo ir nevykdė“, – praneša „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas.  „Kaip ir planavome, pirmąjį pusmetį perėmėme funkcijas, išmokų mokėjimą ir administravimą, o dabar pradedame dirbti su skolininkais. Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos valstybė turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų.

Šiais laikais avalynės pasirinkimas didesnis nei bet kada anksčiau – gyventojai gali rinktis avalynę nuo masinės gamybos batų iš Kinijos fabrikų iki vienetinių batų modelių iš privačių gamintojų ir dizainerių. Kai naujų batų pasiūla tokia didelė, o ir prieinamą kainą kiekvienas gali pasirinkti pagal savo kišenę – nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų, kyla klausimas – ar gyventojams vis dar verta nešti taisyti senus batus? Juolab, kad naujus galima įsigyti vos ne už avalynės taisymo kainą.