Su tuo susidūrė ir vilnietė Gabrielė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri pasiskundė, kad ligos išmokų iš „Sodros“ taip ir nesulaukė.
„Dirbu slenkančiu grafiku. Ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, kuomet turėjau dirbti, turėjau biuletenį. Už ketvirtadienį ir penktadienį darbdavys atsiskaitė, bet už savaitgalį, kai turėjo mokėti „Sodra“, negavau nieko.
Ar tai gali būti dėl to, kad buvo savaitgalis? Suprantu, kad daugiau žmonių dirba darbo dienomis, bet juk tai būtų neteisinga visų kitų, savaitgaliais dirbančių žmonių atžvilgiu. Juk ir mes nusipelnėme ligos išmokų“, – svarstė skaitytoja.
Dirbantiems ir savaitgaliais – mažiau išmokų?
„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos.
Ji pripažino, kad ligos išmoka yra mokama tik už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę.
Taigi nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, – jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama už nedarbingume praleistą pirmadienį–penktadienį.
„Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis–penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis–trečiadienis“, – aiškino patarėja.
Paklausta, kodėl taip yra, ji paminėjo, kad ligos išmokos yra skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registru, kuriam duomenis teikia darbdaviai.
M. Kozič vardijo, kad darbdaviai informuoja „Sodrą“ apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią, pabaigą, darbuotojo draudžiamąsias pajamas, nedraudiminius laikotarpius bei informaciją, reikalingą ligos išmokai skirti, pavyzdžiui, ar asmuo dėl laikinojo nedarbingumo prarado darbo pajamas.
„Informacija apie darbuotojo darbo grafiką Apdraustųjų registrui nėra teikiama, kadangi teisės aktai to nereikalauja. Be to, duomenų apie darbuotojų darbo grafiką teikimas kiekvieną mėnesį būtų pernelyg didelė administracinė našta darbdaviams ir „Sodrai“, – pridūrė atstovė.
Tokia tvarka darbuotojams naudingesnė?
Pasak M. Kozič, jei ligos išmoka būtų mokama ne pagal 5 darbo dienų savaitę, kaip šiuo metu reglamentuoja įstatymas, o už darbo laiką pagal asmens darbo grafiką, kai kuriais atvejais toks variantas darbuotojui būtų nenaudingas.
Ypač tuo atveju, kai nedarbingumo laikotarpis nesutaptų su to asmens darbo grafiku ir ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.
Kaip pavyzdį ji pateikė asmenį, kuris dirba tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas jį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. laikotarpiui nuo vienos savaitės šeštadienio iki kitos savaitės penktadienio.
„Ligos išmoką už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“.
Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jam nebūtų mokama“, – atkreipė dėmesį patarėja.
Ligos išmoka – iki 2,8 tūkst. eurų
M. Kozič atskleidė, kad 2024 m. iš viso buvo apie 1 mln. ligos išmokos atvejų, įskaitant ligos išmokų skyrimą tam pačiam asmeniui kelis kartus. O ligos išmokoms skirta suma siekė 492,2 mln. eurų.
Pašnekovė skaičiavo, kad vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra apie 48,7 euro.
Ir pridūrė, kad ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Taigi nuo 2025 m. sausio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 259 eurus, minimali vienos dienos ligos išmoka – 12,33 euro.
„Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju siekia 2 761,79 euro, dienos maksimali išmoka yra 131,51 euro“, – vardijo „Sodra“ atstovė.
Nuo ko priklauso ligos išmokos dydis
M. Kozič primena, kad ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. sausį, vertinamos 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio draudžiamosios pajamos.
„Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį yra nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui.
Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos“, – dėstė patarėja.
Ji nurodė, kad ligos išmoka sudaro 62,06 proc. darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio, slaugant vaiką – 65,94 proc., o profesinės ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju – 77,58 proc.
Primena apie stažą ir prašymą dėl išmokos
M. Kozič primena, kad ligos išmoka yra skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų.
Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Patarėja pabrėžė, kad norint gauti ligosi išmoką yra svarbu pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
Ir pridūrė, kad vieną kartą pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams ir vienerius metus atgal.
„Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. vasarį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta.
Jei žmogus pateiks prašymą šių metų sausį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį“, – aiškino M. Kozič.
