egidijus jarašiūnas

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs Valstybinės šeimos politikos koncepciją, nusprendė, kad šeima nėra vien tie, kurie gyvena santuokoje. Iš karto atsirado įstatymų leidėjų, kurie ėmė skųstis, kad dėl KT sprendimo neaiškumų tik dar labiau padaugėjo, todėl be visos tautos referendumo neįmanoma nustatyti, kas yra šeima. Kiek įstatymų – tiek šeimų Reikia pasakyti, kad dėl pamatinių sąvokų buvo diskutuojama ir rengiant minėtą koncepciją, ir ją priėmus 2008 metais.

Teisingumo ministerijoje posėdžiavusi darbo grupė nusprendė, jog naujuoju Lietuvos atstovu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) Vyriausybei rekomenduos siūlyti prof. dr. Egidijų Jarašiūną. Lietuva iki šių metų birželio mėnesio turi pasiūlyti naują kandidatą, kuris pakeistų 6 metams į šias pareigas paskirtą, tačiau po 4 metų atsistatydinti nusprendusį Praną Kūrį.

Teisingumo ministerijoje posėdžiavusi darbo grupė nusprendė naujuoju Lietuvos atstovu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) Vyriausybei rekomenduoti siūlyti vieną iš Konstitucijos rengėjų, Nepriklausomybės akto signatarą, prof. dr. Egidijų Jarašiūną.

Nepriklausomybės Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė, prisimindama Lietuvai istorinę datą, teigia, kad tik tobula tarptautinė diplomatija lėmė, jog mažytė valstybė išvengė karo. Signatarės nuoseklių autentiškų liudijimų paieškų rezultatas apstulbina: matyti, kad SSRS tik laukė tinkamos progos įgyvendinti planą, kaip jėga užimti jau Nepriklausomą Lietuvą, pakeisti jos ir strateginių pramonės objektų vadovus ir visiškai perimti į savo rankas šalies valdymą.

Šį  šeštadienį Lietuvos Apeliaciniame teisme vyko jau devintą kartą organizuojamos Moksleivių teisinio švietimo programos („MTŠP 2009“) finalas, kuriame teisminį procesą inscenizavo geriausiai žinias programos metu įsisavinę moksleiviai, kuriuos vertino garbinga finalo teisėjų komisija: Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas Egidijus Jarašiūnas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjas Armanas Abramavičius ir komisija...

Tokį Konstitucinį Teismą (KT), kokį šiandien turime Lietuvoje, laikas naikinti kaip instituciją. Taip tvirtina JAV, Kalifornijoje, gyvenanti lietuvė teisininkė Aldona Meilutytė. Ji yra neseniai pasirodžiusios knygos „Ar įmanoma pagerinti Lietuvos teismų darbą?“ autorė. Teisininkės nuomone, Lietuvoje sureikšmintas teisėjų nepriklausomumo siekinys anaiptol negarantuoja, kad jie yra nepriklausomi nuo kyšių ir politinės įtakos.

Siekdamas Europos Parlamento (EP) nario mandato Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas gali bandyti apsisaugoti nuo teisinio persekiojimo Lietuvoje už jo vadovaujamos partijos machinacijas, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. „EP narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo narys“, - rašoma Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statuso įstatyme.

Teisės ekspertai, baigę rengti ir pirmadienį pristatę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, pranešė siūlantys praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Tačiau įstatymo projekte „Lietuvio korta“ nėra reglamentuojama, tik siūloma tai ateityje padaryti Vyriausybei, parengiant atitinkamus teisės aktus.

Teisės ekspertai siūlo praplėsti dvigubą pilietybę galinčių turėti asmenų grupę ir įteisinti „Lietuvio kortą“. Prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės išvadas, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams pristatė Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas. Darbo grupės parengtas naujas Pilietybės įstatymo projektas pirmadienį buvo pateiktas prezidentui Valdui Adamkui.

Prezidentui Valdui Adamkui pirmadienį bus pristatytos teisės specialistų darbo grupės išvados, kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Susitikimas tarp teisininkų ir šalies vadovo įvyks 14 val. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, V.Adamkus dar turįs klausimų darbo grupei dėl pilietybės reglamentavimo. Po susitikimo su teisės ekspertais prezidentas turės apsispręsti, ar jį tenkina jų išvados.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Su naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu siejamos viltys, kad užtrukusiai reformai galų gale bus suteikta reikiama kryptis ir pagreitis, tačiau akademinei visuomenei kyla ir nemažai abejonių. Mykolo Romerio universitete (MRU) LŽ surengtoje diskusijoje „Lietuvos aukštojo mokslo ir švietimo reformos situacija ir perspektyvos“ dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys, akademikas prof.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė paruošė savo išvadą kaip reikėtų tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus. Tai BNS patvirtino prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė, tačiau ji kol kas atsisakė išsamiau komentuoti parengtą projektą. Pasak patarėjos, penktadienį teisininkų išvados dėl dvigubos pilietybės bus galutinai suredaguotos, o vasario 9 d. jos bus pateiktos prezidentui.

Prezidento Valdo Adamkaus sudaryta teisės specialistų darbo grupė, turinti pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus, neatmeta referendumo dėl dvigubos pilietybės surengimo galimybės. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė BNS pirmadienį sakė, kad šiuo metu yra svarstomi du variantai: ar pateikti vien tik Pilietybės įstatymo pataisas, ar siūlyti keisti Konstituciją ir atitinkamai keisti patį Pilietybės įstatymą.

Norėtųsi daug ko, tačiau pirmiausia, turbūt visiems aišku – Lietuvos pilietybės, dėl kurios jau daug ir kietai kautasi, bet dar labai mažai laimėta. Paskiausias mūšis – tiesiog absurdas. Į Konstitucinio Teismo 2006 metų lapkričio mėnesį padarytą sprendimą, panaikinusį Lietuvos pilietybę išeiviams, atsiliepdamas, praėjusią vasarą Seimas priėmė naują, daugeliui jų pilietybę grąžinantį, įstatymą. Prezidentas jį vetavo, laikydamas nekonstituciniu.

Dalies nepriklausomybės atkūrimo akto signatarų nepritarimo sulaukusios jiems laidoti skirtos vietos sostinės Antakalnio kapinėse įrengimo darbai bus baigti iki lapkričio 1 dienos. Tai BNS trečiadienį sakė rangovo bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ atstovai. Jie taip pat teigė, jog Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko vadovaujama priėmimo komisija objektą turėtų priimti per mėnesį.

Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus priimti nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų, nacionalinio investuotojo „Leo LT“ tolesnę veiklą gali tekti įšaldyti, teigia buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Tuo metu, kito žinomo teisininko, buvusio KT pirmininko Juozo Žilio manymu, svarstyti apie KT nagrinėjimo galimas pasekmes „Leo LT“ veiklai kol kas anksti, pirmiausia reikia sulaukti paties KT nutarimo.

Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas palaiko idėją sostinės Antakalnio kapinėse įrengti specialią vietą Kovo 11-osios akto signatarams laidoti. „Čia yra suplakami du dalykai. Man jau teko turbūt nelaimė, kokia čia laimė, per pastaruosius dešimt metų ne kartą vadovauti laidojimo komisijoms ir kiekvieną kartą, jeigu reikia laidoti Vilniuje, reikia ieškoti vietos garbingam žmogui palaidoti, kur jis atsiguls, kas šalia jo, gal kokie anų laikų veikėjai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Č.Juršėnas.

Dalis Kovo 11-osios akto signatarų pareiškė nepritariantys atskiro kvartalo-memorialo įrengimui sostinės Antakalnio kapinėse ir teigia, kad toks kvartalas jiems primena sovietmečio privilegijas ir elgesio kultūros stoką. Pasak signatarų, šio klausimu su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.

Konstituciją pažeidusio ir dėl to iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso ketinimai sugrįžti į politinį gyvenimą ir kitąmet vesti jo vadovaujamus liberaldemokratus į rinkimus dūžta. Pasak dienraščio "Kauno diena", R. Pakso bylą Strasbūro teismas baigs nagrinėti jau gerokai po artėjančių Seimo rinkimų. Iki šiol Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) net nėra apsisprendęs, ar byla priimtina.

Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar Kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.

Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas ir Tėvynės sąjungos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius tvirtina radę sprendimą, kuris leis visiems lietuvių kilmės asmenims, priėmusiems kitos valstybės pilietybę, likti Lietuvos piliečiais, pranešė Lietuvos radijas.

Praėjusių metų lapkričio 13 dieną Konstitucinis teismas (KT) priėmė garsų nutarimą dėl pilietybės įstatymo. Nutarimas  sukėlė dideles pasipiktinimo ir  emocijų bangas, nes buvo suprastas kaip nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams toliau bus draudžiama turėti dvigubą pilietybę.

Konstitucinės teisės specialistų teigimu, netgi Strasbūro teismas automatiškai neatvertų kelio Rolandui Paksui sugrįžti į politines aukštumas, rašo „Kauno diena“. Galimas nušalintojo prezidento Rolando Pakso sugrįžimas į Lietuvos politikos olimpą stebina ne vieną politiką ir politologą. Tačiau konstitucinės teisės specialistai įsitikinę, kad Konstitucinio Teismo nustatytus politinius apribojimus R. Paksui neįmanoma nubraukti nekeičiant Konstitucijos, rašo dienraštis.

Ką Vyriausybė siūlo į užsienį išvykusiems lietuviams vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės? Ar ministrų kabineto siūlymai padės mūsų valstybei neprarasti piliečių? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo ministro pirmininko patarėjas teisės klausimais, darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti narys Remigijus Merkevičius, buvusi Respublikos prezidento patarėja Skirmantė Kondratienė, internetinio dienraščio „Balsas.

Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė siūlo pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva  išsaugojimo institutą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.

Ar atitinka lietuvių tautos interesus dvigubą pilietybę panaikinęs Konstitucinio Teismo nutarimas? Kokiais argumentais jis grindžiamas? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Laurynas Misevičius (Vašingt...

Prezidentas Valdas Adamkus antrąkart teikia savo patarėjos teisės klausimais profesorės Tomos Birmontienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjas. Prezidento dekretas antradienio rytą pasiekė Seimą. T. Birmontienės kandidatūra turėtų būti svarstoma dar šiandien. Tačiau tikslų laiką turi paskelbti šiuo metu posėdžiaujanti Seimo Seniūnų sueiga.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris pirmadienį pasirašė potvarkį, kuriuo priėmė nagrinėti apkaltos prezidentui Rolandui Paksui medžiagą. Kitu Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašytu potvarkiu paskirti keturi teisėjai rengti bylą teisminiam posėdžiui. Bylą rengs teisėjai Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas, Kęstutis Lapinskas ir Vytautas Sinkevičius. Tai pirmas kartas Konstitucinio Teismo istorijoje, kai bylą paskiriama rengti ne vienam, o keturiems teisėjams.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir teisėjas Egidijus Jarašiūnas šeštadienį išvyksta į Čilės sostinę Santjagą, kur pirmą kartą dalyvaus 6-ajame pasauliniame konstitucinės teisės kongrese. Sausio 11-16 dienomis vyksiančiame tarptautiniame forume dalyvaus 450 konstitucinės teisės atstovų iš 60 šalių. Tarp dalyvių - garsiausių pasaulio universitetų teisės mokslų profesoriai, įvairių pasaulio šalių konstitucinių teismų pirmininkai bei teisėjai, pranešė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir teisėjas Egidijus Jarašiūnas šeštadienį išvyksta į Čilės sostinę Santjagą, kur pirmą kartą dalyvaus 6-ajame pasauliniame konstitucinės teisės kongrese. Sausio 11-16 dienomis vyksiančiame tarptautiniame forume dalyvaus 450 konstitucinės teisės atstovų iš 60 šalių. Tarp dalyvių - garsiausių pasaulio universitetų teisės mokslų profesoriai, įvairių pasaulio šalių konstitucinių teismų pirmininkai bei teisėjai, pranešė Konstitucinis Teismas.