Teismo nuosprendžio dėl melagingų parodymų davimo Darbo partijos byloje sulauks šios partijos centrinės būstinės darbuotoja. Praėjusią savaitę jos byla buvo perduota teismui.
Apie tai žurnalistams trečiadienį pranešė Darbo partijos bylą tyręs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas.
Vilniaus apygardos teismas vasario 26 dieną patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir tuometinį Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narį Paulių Perminą pripažino kaltu dėl melagingų parodymų davimo Darbo partijos byloje.
Teismas 47 metų politikui skyrė 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 6,5 tūkst. litų piniginę baudą. P.Perminas jau neteko tarybos nario mandato, nes įsiteisėjus nuosprendžiui, tarybos nario įgaliojimai nutraukiami anksčiau laiko.
Manoma, kad balandį bus surašytas kaltinamasis aktas Darbo partijos baudžiamojoje byloje ir byla po dvejų metų tyrimo pasieks teismą.
Prokuroras S.Verseckas pranešė, kad patenkino įtariamosios šioje byloje Vitalijos Vonžutaitės gynėjo Arūno Petrausko prašymą ir susipažinimo su byla terminą jam pratęsė iki balandžio 3 dienos.
Šis advokatas nuolat atvykdavo į prokuratūrą susipažinti su bylos medžiaga, beveik visą ją jau išanalizavo, jam liko tik 4 tomai. Darbo partijos bylą sudaro 152 tomai.
,,Visa tai įvertinę pratęsėme susipažinimo terminą“, - sakė prokuroras S.Verseckas. Tikimąsi, kad susipažinimo su bylą terminas pratęsiamas paskutinįjį kartą.
Tuo tarpu Darbo partijos advokato prašymas atlikti reviziją ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti papildomus liudytojus buvo atmestas. Prokuroro teigimu, nebuvo pateikta pakankamai argumentų, kurie leistų tokius prašymus tenkinti.
Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas prašė Generalinės prokuratūros kol kas neperduoti teismui partijos baudžiamosios bylos ir aiškintis esą sumokėtų milijoninių sumų atsiradimo aplinkybes.
Advokatas pas ikiteisminio tyrimo teisėją prašė apklausti tuos asmenis, kurie teigia mokėję tokius pinigus.
,,Paprasčiausias loginis uždavinys - jeigu buvo pinigai, tai iš kur jie atsirado. Aš galiu pasakyti, kad dovanoju 20 milijonų eurų, nors jų neturiu. Norint mokėti pinigus, pirmiausia reikia realiai juos turėti“, - BNS sakė advokatas.
Perskaitęs 150 tomų baudžiamosios bylos medžiagos advokatas teigia taip ir nesulaukęs atsakymo į klausimus dėl didelių pinigų sumų atsiradimo.
V.Bužinskas prognozuoja, kad šios bylos nagrinėjimas teisme dėl sudėtingumo ir apimties gali trukti apie 5 metus. Kaip pavyzdį jis nurodė PVM grobstymo bylų nagrinėjimo teismuose trukmę.
Ikiteisminį tyrimas Darbo partijos byloje buvo baigtas pernai gruodžio pabaigoje.
Apie baigtą tyrimą buvo pranešta keturiems įtariamiesiems - Darbo partijos pirmininkui Viktoriui Uspaskichui, buvusiam Darbo partijos atsakingajam sekretoriui Vytautui Gapšiui, anksčiau Darbo partijos centrinei būstinei vadovavusiai V.Vonžutaitei, Darbo partijos iždininkei Marinai Liutkevičienei, jų gynėjams bei Darbo partijos advokatui Valdemarui Bužinskui.
2007-ųjų gruodžio pradžioje finansinėmis machinacijomis įtariamam Darbo partijos pirmininkui Generalinėje prokuratūroje buvo pareikštas naujas įtarimas - V.Uspaskichas įtariamas 2004-2006 metais organizavęs apgaulingą Darbo partijos buhalterinę apskaitą.
Remdamiesi bylos medžiaga, prokurorai taip pat įtaria, kad ataskaitos ir deklaracijos su žinomai neteisingai duomenimis buvo teikiamoms valstybinėms institucijoms - Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir kitoms.
„Byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad Darbo partijos veikloje galėjo būti panaudotos tokios pinigų sumos. Jeigu pagal įstatymą tos sumos nebuvo tinkamai apskaitytos ir deklaruotos, toks finansavimas buvo neteisėtas“, - yra sakęs prokuroras S.Verseckas, žurnalistų paklaustas, ar byloje minimi nuslėpti beveik 25 milijonai litų, ir ar aiškūs pajamų šaltiniai.
V.Uspaskichui gresia teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų.
Generalinė prokuratūra jau anksčiau areštavo Darbo partijos lėšas, skirtas kaip valstybės dotacija. Taip nuspręsta siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kuris gali būti pareikštas teisme Darbo partijos byloje dėl galimų nusikaltimų valstybės finansų sistemai.
2006-siais pateikus pirminius įtarimus Darbo partija buvo kaltinama nuslėpusi apie 8 mln. litų pajamų, nedeklaravusi apie 7 mln. litų išlaidų.
Pagal dabar pareikštus įtarimus Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
Šiuos įtarimus prokurorai formuluoja kaip galutinius prieš baigiant tirti bylą ir perduodant ją teismui.
Kėdainių verslininką 47 metų V.Uspaskichą, anksčiau dėl skandalų netekusį ūkio ministro ir Seimo nario postų, Lietuvos teisėsauga įtaria apgaulingų duomenų apie jo vadovautos partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Tirdami Darbo partijos finansinę veiklą, prokurorai yra atlikę kratas Darbo partijos būstinėje ir kitur, paėmė kompiuterius, liudytojų parodymus davė būrys Darbo partijos parlamentarų.
Partijos įkūrėjas V.Uspaskichas po ilgo slapstymosi Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo į Lietuvą grįžo pernai rudenį. Spalį jam nepavyko laimėti savivaldos rinkimuose, tačiau jis vėl išrinktas Darbo partijos vadovu.
Teismas V.Uspaskichui yra skyręs namų areštą, jis nuolat privalo būti Kėdainiuose, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Namų areštas nepanaikintas iki šiol ir jo terminas pratęstas.
Prokuratūra teismui perduos dalį savo tyrimo. Dabar perduodama byla susijusi su Darbo partijos buhalterine apskaita, tuo tarpu Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą prokurorai tebetiria toliau.
