Lietuvos profesinės sąjungos, ketvirtadienį piketavusios prie Seimo ir Vyriausybės, pareiškė nepritariančios darbuotojų įmokos „Sodrai“ tarifo didinimui nuo 3 iki 4 procentų.
Maždaug 10 žmonių piketo prie Seimo organizatoriai reikalavo, kad parlamentas, užuot didinęs mokesčius ir darbuotojų sąskaita lopydamas „Sodros“ biudžeto skyles, priimtų nepopulistinius sprendimus dėl taupymo ir valdymo išlaidų mažinimo.
Prie Vyriausybės piketavusių Lietuvos profesinės sąjungų atstovai Vyriausybei įteikė raštą, kuriuo, be kita ko, reikalaujama, kad nutarimai aktualiais ekonomikos, užimtumo ir socialiniais klausimais būtų priimami tik juos išnagrinėjus Trišalėje taryboje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė piktinosi, kad „Sodros“ problemas norima išspręsti tik dirbančiųjų sąskaita.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad „Sodrą“ nuo lėšų stygiaus galima gelbėti progresiniais ir nekilnojamojo turto mokesčiais, iki 1000 litų Vyriausybei pakeliant minimalų mėnesio darbo užmokestį.
„Nepritariu tokiam tarifo didinimo siūlymui ir darysiu viską, kad jis Seime nepraeitų. Manau, kad darbo jėga, lyginant su kapitalu, ir taip per daug apmokestinta“, - prie Seimo žurnalistams sakė A.Sysas.
Parlamentaras teigė, kad nekilnojamojo turto mokesčio (pavyzdžiui, 1 proc. turto vertės) nereikia baimintis: „Apmokestinkime turtą brangesnį nei 1 mln. litų, ir toks mokestis nepalies paprastų žmonių. Jeigu kas turės rajone du ar net tris butus, jie nekainuos daugiau, bet jeigu Vilniuje gali kelis butus išlaikyti, tai būk malonus ir sumokėk tą mokestį.“
Jis įsitikinęs, kad tokioje situacijoje reikia apsvarstyti, kokie galimi ir nepopuliarūs sprendimai.
A.Sysas neatmetė galimybės trumpinti dabar dvejus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas.
BNS jis vėliau prognozavo, jog nepadidinus „Sodros“ tarifo arba skubiai nepriėmus kitų sprendimų, kurie leistų kitais metais „Sodrai“ surinkti daugiau įmokų, gali tekti valstybei skolintis pinigų pensijoms išmokėti ir kitoms išmokoms.
Anot A.Syso, kitu atveju gali prasidėti pensijų ir įvairių išmokų vėlavimai.
Jis tvirtino, kad su pasiūlymu didinti įmokas ir taip susirinkti reikiamas lėšas, buvo nueita paprasčiausiu ir lengviausiu keliu: „Suskaičiavo, kiek kitąmet reikės lėšų, pasirodo, jų prireiks daugiau, negu galima surinkti, tada ir buvo nuspręsta didinti tarifą“.
A.Sysas pripažino, kad Seimas yra parėmęs „ne visiškai gerų „Sodros“ atžvilgiu įstatymų“. „Taip, mes priėmėme daug populistinių, bet gerų, gražių ir naudingų žmonėms įstatymų ir už tai reikia iš kažkur paimti tuos pinigus, kuriuos pažadais į kairę ir į dešinę švaistėme“, - Seimo komiteto vadovas.
Anot parlamentaro, dėl to „Sodros“ išmokos buvo padidintos vos ne 1,5 mlrd. litų: 220 mln. litų reikėjo rasti pensijų daliai dirbusiems pensininkams grąžinti, iki dviejų metų pratęsus vaiko priežiūros atostogas, papildomai prireikė 560 mln. litų (2009 metais - 860 mln.litų), „Sodra“ iš nuosavų lėšų į privačius pensijų kaupimo fondus sumokėjo apie 1 mlrd. litų, nors pusę šios įmokos turėjo būti pervesta iš valstybės biudžeto. Bet jame pinigų pritrūko, nes Seimas padidino atlyginimus valstybės tarnautojams.
Pikete prie Vyriausybės dalyvavo 9 atstovai iš trijų profesinių sąjungų: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumo“ ir Lietuvos darbo federacijos.
Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis BNS teigė, kad trečiadienį buvo išsiųsti laiškai visiems Seimo nariams, o jau penktadienį ketinama derėtis su visomis frakcijomis, kad įstatymo projektas nebūtų patvirtintas.
A.Sysas pripažino iš anksto apie svarstymus didinti „Sodros“ įmokas nieko nežinojęs.
Tą patį tvirtino ir Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė. Ji prognozavo, kad tam frakcija nepritars. „Greičiausiai viskas grius“, - sakė parlamentarė.
Liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis BNS sakė, kad užuot didinus „Sodros“ tarifą reikia peržiūrėti, ar motyvuotos „Sodros“ valdymo ir įmokų bei išmokų administravimo išlaidos. Jis siūlė mažiau taikyti „Sodros“ įmokų lengvatų.
Pasak jo, 120 tūkst. asmenų „Sodrai“ nemoka įmokų, nes jas sumoka valstybė. Parlamentaras ragino įpareigoti įmokas mokėti ūkininkus, jūrininkus. Taip pat siūlė iš esmės peržiūrėti pašalpų bedarbiams mokėjimo sistemą.
„Darbiečių“ frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė BNS prognozavo, kad „Sodros“ įmokų padidinimas gali paskatinti atlyginimų vokeliuose mokėjimą.
Ji, kaip ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Irena Degutienė, piktinosi, kad prieš rinkimus apie situaciją „Sodroje“ buvo tyčia nutylima.
„Toks siūlymas rodo, kad Vyriausybė slėpė, jog „Sodroje“ yra problemų. Ir Seime, ir komitete dešimtis kartų jos (socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės - BNS) klausėme, ar „Sodroje“ viskas gerai, ji tvirtino, kad viskas gerai“, - kalbėjo I.Degutienė.
V.Baltraitienė neatmetė galimybės, kad rinkėjai buvo mulkinami, nes socialdemokratai tikėjosi laimėti rinkimus, o tada būtų įgyvendinę seniai siūlomas idėjas dėl progresinių ir nekilnojamojo turto mokesčių įvedimo.
Vyriausybė jau patvirtino 2009 metų „Sodros“ biudžeto projektą, kuriame numatyta didinti „Sodros“ įmokas ir darbdaviams, ir darbuotojams.
Jeigu Seimas palaimintų siūlymą didinti „Sodros“ įmokas, apdraustieji 1 punktu iki 4 proc. didesnę įmoką mokės nuo sausio mėnesio, o draudėjai - taip pat 1 punktu iki 32 proc. - nuo kitų metų liepos.
("News Bridgepix" nuotr.)
