Padėtis finansų rinkoje ir šalies ūkyje yra blogesnė nei buvo manyta iki šiol - pajamos, planuojamos kitų metų biudžete, kurį parengė kadenciją baigianti kairioji Vyriausybė, realiai gali būti kur kas mažesnės, teigia būsimas premjeras Andrius Kubilius.
„Pajamos neatitinka išlaidų kur kas daugiau negu planuojama. Biudžeto deficitas - 3 mlrd. litų, bet darosi akivaizdu, kad pajamos bus mažesnės negu prognozuota. Skaičiai nemaži. Ekonominės prognozės sako, kad reikia galvoti apie recesiją“, - pareiškė A.Kubilius penktadienį po kuriamos centro-dešinės daugumos koalicijos partijų atstovų ir specialistų diskusijų, koks turėtų būti krizės prevencijos planas.
„Matome galimybę deficitą, įrašytą dabar į projektą, radikaliai sumažinti - iki trijų kartų, kad liktų sveiko proto ribose ir garantuotų visos finansų sistemos stabilumą“, - kalbėjo A.Kubilius.
Priemones, kuriomis planuojama sumažinti kitų metų išlaidas, A.Kubilius pavadino radikaliomis. Tačiau konkrečiai jas ketina išdėstyti antradienį, kai Finansų ministerijoje bus susistemintos visos partijų idėjos, kaip išgyventi per sunkmetį.
R. Šimašius: turi taupyti valdžia, o ne verslas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius sako, esą „visiškai realu“, kad recesija ištiks jau kitais metais.
„Akivaizdu, kad Finansų ministerijos nuosaiki, bet smarkai sumažinta ekonomikos augimo prognozė - 1,5 proc. BVP yra, ko gero, labai optimistinė ir labai tikėtina, kad tas planuojamas pliusas virs į minusą kitais metais“, - po pasitarimo kalbėjo R.Šimašius.
Anot jo, kitiems metams subalansuoti pajamas ir išlaidas būtina, nes esą labai neaišku, koks bus ekonomikos plėtros scenarijus.
„Biudžeto deficitas turi būti ne ant ribos, o apie nulį, kad esant reikalui būtų galima pasiskolinti net ir daugiau“, - sakė R.Šimašius.
Jo teigimu, yra realu valstybės išlaidas apkarpyti beveik 4 mlrd. litų, ir tai esą galima padaryti ir nepakenkiant ekonomikai, ir neatsisakant įsipareigojimų.
Laisvosios rinkos instituto vadovas sako, kad valdžia turi spręsti, kaip taupyti „neuždusinant“ verslo ir gyventojų: „Valstybei reikia išsikelti klausimą, kaip jai taupyti labiau, o ne verslui“.
A. Kubilius siūlo valstybės institucijų išlaidas mažinti dešimtadaliu
Pretenduojantis tapti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas BNS sakė, kad bus siekiama planuojamą kitų metų deficitą sumažinti bent 1,5-2 mlrd. litų.
Jo teigimu, valstybinėse įstaigose yra 8 proc. laisvų etatų ir dėl to įšaldyta apie 150 mln. litų: „Tiek ir reikia sumažinti mokos fondą“.
A.Kubilius siūlo visas valstybės institucijų išlaidas sumažinti 10 proc., „jeigu ne daugiau“.
Anot jo, diržus teks susiveržti ir Seimui, ir Vyriausybei, ir Prezidentūrai. Būsimasis premjeras neatmeta galimybės, kad lėšų taupymas palies ir atlyginimus.
A.Kubiliaus teigimu, bus siekiama, jog tos biudžeto išlaidos, kurios numatytos socialiai jautrioms sritims finansuoti, būtų „tik labai tikslingos“, neatmetama galimybė būtiniausias išlaidas didinti sąskaita tų, kurių galima išvengti.
A.Kubilius pateikė išmokų, skirtų už vaikus, pavyzdį: „Reikia padėti vaikams, kurie auga socialiai sunkesnėse sąlygose, neturtingose šeimose, bet visiškai nėra aišku, kodėl reikia remti vaikus, kurių tėvai uždirba 10 ar 20 tūkst. litų“.
Didesnį pajamų surinkimą A.Kubilius mato „visuotinai mokant mokesčius“ - bus siūloma atsisakyti mokestinių lengvatų.
„Į „Sodros“ titaniką šiandien naujų keleivių nereikėtų priiminėti“
Kalbėdamas apie sritis, kurias labiausiai paliestų taupymo mašina, R.Šimašius paminėjo žemės ūkio finansavimą, socialines išmokas, konkurencingumo skatinimo programas.
Tačiau jis pabrėžė, kad gyventojų pajamų mokesčio lengvatų naikinimas neturėtų būti mokesčių naštos padidinimo priežastimi.
Jis skeptiškai vertina siūlymą priversti draustis „Sodroje“ žemdirbius, už kuriuos dabar įmokas moka valstybė. „Į „Sodros“ titaniką šiandien naujų keleivių nereikėtų priiminėti“, - sakė R.Šimašius.
Jis baiminasi, kad ateityje „Sodrai“ pritrūks lėšų išmokėti pensijas ir teks griebtis nepopuliarių sprendimų.
Pridėtinės vertės mokesčio lengvatų jis pasiūlė atsisakyti visų iš karto, o ne naikinti kasmet po kelias.
Tik dėl vienintelės PVM lengvatos už šildymą siūlo palikti pereinamąjį laikotarpį.
Dauguma ekspertų pastaruoju metu drastiškai sumažino Lietuvos ekonomikos plėtros 2009 metais prognozes, kai kurie jų kitąmet prognozuoja nulinį ekonomikos augimą, tačiau oficialiai recesija Lietuvai kol kas neprognozuojama.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija tikisi, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs atitinkamai 1,2 proc. ir 1,5 proc., komercinio SEB banko analitikai laukia 2 proc. BVP augimo.
Kukliau šalies ekonomikos perspektyvas vertina Tarptautinis valiutos fondas, kuris kitąmet prognozuoja tik 0,7 proc. BVP augimą. Prognozę, kad Lietuvos ekonomika kitais metais augs mažiau nei 1 proc. arba beveik neaugs, yra išsakiusi ir eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
