socialinė parama

Nuo ateinančių metų sausio pirmos dienos ant savivaldybių pečių turėtų užgriūti socialinės pašalpos teikimo funkcija. Manoma, kad toks įstatymas nepasiturintiems gyventojams skiriamas lėšas padėtų skirstyti tikslingiau ir veiksmingiau. Prieš kelias dienas Šiaulių miesto savivaldybė sulaukė šio įstatymo projekto ir dabar suka galvas, kokias pastabas gali pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Prabangiais automobiliais į Darbo biržą atvykstantys bedarbiai nuo šiol negalės piktnaudžiauti valstybės globa. Parlamentas pagaliau uždėjo apynasrį piliečiams, iki šiol piktybiškai gyvenusiems vien iš pašalpų. Seimas gegužės 16 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus ilgalaikiai bedarbiai privalės dirbti, o daugiabučių renovaciją stabdantys pensininkai negalės paversti įkaitais savo kaimynų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė šią savaitę pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis būtų užtikrinama, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, „kuriems jos iš tiesų reikia“. Jei šiuo metu įstatyme numatyta, kad ilgalaikiai bedarbiai maksimalią 350 litų dydžio socialinę pašalpą gali gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji pradedama mažinti, tai siūloma keisti šią tvarką ir nustatyti, kad nuo šiol piniginė parama nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėn.

Krizės turėjo didelę įtaką Lietuvos žmonių gyvenimui – išaugo socialinė atskirtis, padaugėjo žmonių, gyvenančių ties skurdo riba. Tačiau šaliai pamažu ropščiantis iš duobės, socialinė Lietuvos gyventojų atskirtis yra gerokai didesnė, negu prieš sunkmetį.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrę, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus, prašydama atkreipti dėmesį į bendradarbiavimo tarp institucijų trūkumą. "Pastaruoju metu teko bendrauti su kelių rajonų savivaldybių Socialinės paramos skyrių darbuotojais, atsakingais už socialinių pašalpų skirstymą, socialinės paramos suteikimą gyventojams.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priimtame nutarime pripažino, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 68 punkte nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė esą neteisėtai apsunkino žmonių galimybes gauti priklausančią socialinę paramą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, nuo šių metų pradžios vykdomas bandomasis projektas, kuriame dalyvaujančios penkios Lietuvos savivaldybės – Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės - socialinę paramą gyventojams skyrė pačios, pasiteisino.  Todėl vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė ministerijos siūlymui, kad nuo kitų metų pradžios dalį socialinių išmokų gyventojams pačios skirstytų visos 60 savivaldybių.

Per užmaršumą ar aplaidumą nenuėję atsiimti paramos talonų panevėžiečiai lieka be maisto produktų. Labdaros fondo „Maisto bankas“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės pateikiama informacija, jog Lietuvoje skursta ir pilnavertei mitybai neturi pakankamai lėšų kas penktas šalies gyventojas, ne iš piršto laužta. Tai įrodo ilgametė „Maisto banko“ patirtis, patvirtina ir Statistikos departamento duomenys. Jie byloja, jog pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 procentų šalies gyventojų.

Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIP-4485(2), kuriuo minėtus straipsnius ir priedą pripažino netekusiais galios. Už tokį sprendimą buvo 73, susilaikė 6 Seimo nariai.

Pirmadienį paskelbtoje kalboje apie planus toliau reformuoti Britanijos pašalpų sistemą ministras pirmininkas Davidas Cameronas atskleidė keletą naujovių, kurios turėtų gerokai pakeisti dabartinę padėtį. Tiesa, jei jos bus įgyvendintos. Premjeras pasiūlė nustatyti daug žemesnes maksimalias ribas būsto pašalpai, nei šiuo metu esantis 20 tūkstančių svarų per metus limitas.

Atliekant visuomenei naudingus darbus už valstybės mokamas pašalpas neretam apsunksta kūnas ir svyra rankos... Kai kurie, stengdamiesi kaip nors prastumti tas varginančias darbo valandas, sumano pakelti sau motyvaciją. Ir pakelia. Na, o pakėlus tampa labai sunku pasikelti pačiam... Mėnesiui – 20 valandų darbo Į Tauragės seniūniją visuomenei naudingiems darbams kas dieną prisistato po 50 socialinę paramą gaunančių asmenų.

Prieš pusmetį įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, Druskininkų savivaldybė pati sprendžia, kam labiausiai reikalinga socialinė parama. Kurorte  3 proc. sumažėjo nedarbas ir beveik 200 gyventojų  sustabdytos socialinės pašalpos.

Fredericas Aerdenas gal ir sulaukė klausimų, kodėl metė Europos Sąjungos (ES) lobisto karjerą, tačiau aiškinti, kur pradės dirbti, nereikėjo, užteko pasakyti pavadinimą „Les Petits Riens“ („Maži niekai“). Dabar komunikacijos vadovo pareigas visoje Belgijoje veikiančioje organizacijoje „Les Petits Riens“ einantis vyras sako, kad tikriausiai nėra nė vieno belgo, kuris nežinotų šio tinklo. Pats Frederikas studijuodamas čia pirmą kartą atėjo ieškoti pigaus stalo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad žmonės tampa atsakingesni, labiau domisi tuo, kaip ir kam išleidžiami valstybės biudžeto pinigai, nuomonė, kad galima nesistengti, nes valstybė viską privalo duoti, sulaukia vis mažiau šalininkų. „Ar normalu, kad nepasiturintis valstybės paramą gaunantis žmogus gali pasistatyti namą, nusipirkti brangų automobilį ir toliau gauti valstybės paramą?“ – interviu naujienų agentūrai ELTA retoriškai klausė ministras.

Sunkmetis gerokai pakoregavo Lietuvos gyventojų pajamas ir išmokų socialinės paramos gavėjams suma 2009 m. peršoko per  1 mlrd. 45 mln. Lt, nors 2008 m. siekė tik kiek daugiau negu 892 mln. Lt. 2010 m. įvairių socialinių išmokų Lietuvos gyventojams skirta jau 1 mlrd. 61 mln. Lt, o 2011 m.  - daugiau kaip 1 mlrd. 148 mln. Lt. Vien piniginė socialinė parama nepasiturintiems  gyventojams nuo kiek daugiau negu 142 ,5 mln. Lt 2008 m. išaugo iki daugiau kaip 768,5 mln.

Vietoje nemokamai išduodamos asmens tapatybės kortelės, socialiai remtini asmenys veržiasi nemokamai gauti pasą, dėl galimybės jame įklijuoti vizą. Sostinės policijos Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis pastebėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo asmenų, norinčių gauti asmens dokumentą nemokamai: „Jiems siūlome pasidaryti ID kortelę, bet jie turi galimybę gauti ir nemokamai pasą, kur klijuojamos vizos. Kadangi jie dažnai keliauja, pasas tampa negaliojančiu dėl vizų gausos.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį darbo biržoje užsiregistravusieji tą pačią dieną gali kreiptis į socialinės paramos skyrių prašyti kompensacijos už šildymą ir ją gauti, savivaldybes ėmė atakuoti ant skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Vilniaus mieste 2011 metais socialinę pašalpą gavo 216 303 asmenys. Lyginant su 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, gaunančių socialinę pašalpą vilniečių padaugėjo 13,2 karto, Kaune – šis skaičius didėjo 26,6 karto (nuo 1519 iki 40300), Klaipėdoje – 18,5 karto (nuo 725 iki 13400), Šiauliuose – 10,9 karto (nuo 621 iki 6756), Panevėžyje – 9,3 karto (nuo 964 iki 8928). „Dar prieš trejus metus visoje Lietuvoje buvo apie 135 tūkst.

2012 metais įsigalioja Piniginės socialinės paramos neapsiturintiems gyventojams įstatymas, nustatysiantis griežtesnę socialinės paramos skyrimo tvarką ir aktyvesnį savivaldybių vaidmenį pašalpų skirstymo procese, turėtų paskatinti žmones ieškotis darbo ir dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Ketvirtadienį žurnalistams ministras pristatė socialinės srities naujoves, užtikrinsiančias efektyvesnį socialinės paramos skyrimą.

Tradicinės akcijos „Kalėdinė košė visiems“ metu Kaune planuojama pamaitinti daugiau nei 5 tūkstančius socialiai remtinų, nepriteklių kamuojamų kauniečių. Gruodžio 20–21 dienomis jie bus vaišinami kalėdine koše. Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko iniciatyva, kiekvienais metais organizuojama akcija šįmet vyks 14-oje miesto vietų. Kaip teigia mero patarėjas Tomas Grigalevičius, per dvi akcijos dienas planuojama pamaitinti apie 5200 žmonių. Kalėdinė košė bus verdama iš kruopų.

Taip tei­gia liau­dies pa­tar­lė, ta­čiau jei vai­kai bū­tų klau­sę tė­vų ak­lai, da­bar vis dar bū­tu­me laks­tę su kuo­ko­mis. Nemąstan­tys sa­vo gal­va ir vis dar iman­tys, jei tik duo­da, ne­re­tai nu­skriau­džia ar­ti­mą sa­vo. Kal­ba­ma apie mais­to pake­tus, da­li­ja­mus pa­tiems skur­džiau­siems.

Tik iki vasario skurstantys panevėžiečiai dar valgys sočiau – paskui jiems teks durti dar bent po vieną diržų skylutę. „Ar tiesa, kad kitais metais „Maisto bankas“ nebedalys maisto produktų?“ – tokiu nepaprastu klausimu į dienraščio korespondentus kreipėsi panevėžietė trijų vaikų mama Angelė (pavardė redakcijai žinoma). Kažkur išgirdusi informaciją apie permainas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems žmonėms programoje, moteris ne juokais sunerimo.

Valstybinis studijų fondas skelbia gavęs rekordiškai didelį kiekį paraiškų socialinėms stipendijoms gauti – likus savaitei iki paraiškų priėmimo pabaigos jų jau yra virš 9 tūkst.  Studentai jas gali pildyti elektroniniu būdu, adresu https://parama.vsf.lt/.Šias stipendijas gali gauti studentai, atitinkantys bendruosius reikalavimus ir vieną iš socialinių kriterijų. “Teisės aktai numato tokius kriterijus: paraiškų teikimo metu asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa; nustatytas 45 proc.

Panevėžietis, auginantis našlaitį, ieško teisybės: jo globotiniui skirtą socialinę paramą mokinio reikmenims įsigyti banko klerkai apmokestino ir nuo taip jau menkos sumos atskaitė dar šešis litus. Į „Panevėžio balso“ redakciją kreipęsis vardo atskleisti nenorintis panevėžietis guodėsi nusivylęs bankais. „Auginu trečioje klasėje besimokantį našlaitį, – pasakojo susinervinęs vyras. – Jam paskirta socialinė parama – 156 litai – mokinio reikmenims įsigyti.

Laikinieji vaikų globos namai vėl atsirado po didinamuoju stiklu. Jų likimą sprendžiantys politikai svarsto planą, kaip socialinę įstaigą prijungti prie Socialinio paramos centro. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas šiandien miesto Tarybos Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komitetui pristatys klausimą dėl Laikinųjų vaikų globos namų.

Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, dirbantys vienuolikoje seniūnijų, nuo liepos 1 iki 25 dienos priėmė 1390 kauniečių prašymų dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo. Pernai per tą patį laikotarpį buvo priimta 1260 tokių prašymų. „Nebūtinai tai reiškia, jog šiais metais daugėja paramos gavėjų. Galbūt pareiškėjai suskubo prašymus teikti anksčiau, nes daugybė šeimų paramą gauna jau ne pirmą kartą ir tvarką gerai žino.

Kauno miesto savivaldybės įsteigtų Nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė naujienų agentūrai ELTA sakė neblogai žinanti kone visus miesto centre pinigų iš praeivių prašančius kauniečius, tačiau patikimo recepto, kaip išgyvendinti elgetystę – miestui ir valstybei garbės nedarantį reiškinį, prisipažino nežinanti.

To, ką pamačiau Griežpelkiuose, dar nebuvo tekę regėti: pro praėjusią žiemą praūžusios audros nuplėštą stogą ir išlūžusias lubas vieno buto gyventojai gali pasigrožėti dangumi, o kiti  kenčia nuo drėgmės. Šio buto gyventojai baldus išstumdė į kambario pašalius, grindis užklojo linoleumu, kad mažiau vandens prasisunktų į butą pirmajame aukšte. Pučiant vėjui ir smarkiai  lyjant nuo vandens neapsaugoti ir kiti du butai.

Nuvalyti langus, nuravėti darželį, sutvarkyti kapą, sukrauti malkas – tokių ir panašių darbų tenka griebtis pagal viešųjų darbų programą Panevėžio Socialinių paslaugų centre dirbančioms moterims. Kas mėnesį jų pagalbos prireikia kelioms dešimtims senukų. Kai neįgaliems, seniems, vienišiems žmonėms buityje prireikia skubios pagalbos, jie gali išsikviesti vienkartines paslaugas teikiančius Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojus.

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas ragina sukurti šeimos politiką, kuri leistų užtikrinti efektyvią paramą vaikus auginantiems piliečiams ir padėtų gerinti Lietuvos demografinę situaciją. Parlamentaro nuomone, sektinas pavyzdys – Prancūzija. Remiantis šios šalies patirtimi parengtas kreipimasis į socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrus, jų prašoma apsvarstyti paramos šeimoms modelio, taikomo Prancūzijoje, adaptavimo Lietuvoje galimybes.

Prieš dvejus metus Anykščių rajono taryba priėmė sprendimą, kuriuo pašalpų gavimas susietas su jų gavėjų darbu. „Dabar bent dalis žmonių sužinos, kas yra darbas ir kaip uždirbami pinigai“, - tuomet pareiškė rajono meras Sigutis Obelevičius. Sprendime numatyta, kad pašalpų gavėjai privalės dirbti visuomenei naudingus darbus. Kasdien po keturias valandas. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Veneta Veršulytė naujienų portalui Nyksciai.

Vis dažniau pasigirsta diskusijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje apie socialines išmokas. ,,Business Insider", remdasis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, pateikia 14 narių, kurios socialinėms išmokoms išleidžia daugiausia biudžeto lėšų. 14. Islandija Socialinių išmokų dalis nuo BVP: 20,6 proc. Išlaidų augimas siekia 4 proc. (nuo 1982 m. iki 2007 m.) 13. Vengrija Socialinių išmokų dalis nuo BVP: 20,8 proc. Išlaidų augimas siekia 4,3 proc.

Seimo valdyba nusprendė prašyti Vyriausybės pateikti Seimui išvadas dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekto.

Skiriant socialinę paramą siūloma į pajamas neįskaičiuoti stipendijų ir kitos materialinės paramos. Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys, Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Arvydas Vidžiūnas užregistravo tai numatantį Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 22 straipsnio papildymo projektą.

Grasinimai suspardyti, suluošinti ar kitaip susidoroti jau tampa socialinę paramą skirstančių įstaigų darbuotojų kasdienybe. Tie valstybės žmonės įpareigoti virš skurdo ribos atsidūrusiems pašalpų gavėjams pranešti, kad parama nebepriklauso. O tokia žinia gali bet kurį žmogų išvesti iš pusiausvyros. Įtūžo negavęs pašalpos Pirmadienio popietę Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje įsisiautėjęs 54-erių bedarbis svaidėsi grasinimais nušauti jam neįtikusią įstaigos darbuotoją.

Seimo narė Dalia Teišerskytė siūlo neatimti socialinės paramos iš asmenų, gavusių socialinę paramą. Tuo tikslu ji įregistravo Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektą. Pasak parlamentarės, šio projekto tikslas – panaikinti nuostatą, pagal kurią skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas įskaitoma visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gauta labdara piniginėmis lėšomis.

Socialinių išmokų paskirtis – padėti sunkiai besiverčiantiems, bet vis dažniau nutinka taip, kad valstybė, viena ranka duodama, kita atima kur kas daugiau. Į pažodžiui interpretuojamų ir netobulų įstatymų pinkles įsipainioję žmonės tik gūžčioja pečiais nuo tokio „sąžiningumo“. Už gerą mokymąsi šimto litų stipendija paskatintas Panevėžio kolegijos studentas net nenujautė, kaip toks aukštosios mokyklos dosnumas atsilieps šeimos finansinei situacijai.

Socialines pašalpas pernai gavo dvylika procentų Šiaulių rajono gyventojų ir jų vis daugėja. Daugiau kaip pusei besimokančiųjų mokyklose skiriami nemokami pietūs. Tik vieno kito moksleivio tėvai nepriklauso socialiai remtiniems. Pašalpoms skiriami milijonai „Savivaldybė teikia labai didelę socialinę pagalbą, pernai – per 12 milijonų litų, ją gauna labai daug žmonių“, – sako Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Kviesdama Advento laikotarpiu prisiminti tuos, kurie labiausiai laukia mūsų paramos ir palaikymo, prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienio rytą aplankys ir su artėjančiomis Kalėdomis pasveikins Trakų rajono Čižiūnų socialinių paslaugų centro prižiūrimus vienišus senelius ir negalią turinčius žmones. „Vienu svarbiausių darbų šiemet įvardijome socialinės atskirties mažinimą. Tai reiškia, įsipareigojome pasirūpinti vienišais, įvairius sunkumus išgyvenančiais savo krašto žmonėmis.

Netrukus Trišalė taryba gali pritarti minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. litų. Didinti MMA Vyriausybei yra pasiūliusi ir ministro pirmininko sudaryta darbo grupė. Taip siekiama paskatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Verslininkai prieštaringai vertina ketinimus padidinti MMA ir sako, kad tai pataikavimas rinkėjams prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Beje, MMA, pasak statistikų, šiuo metu gauna beveik trečdalis šalies dirbančiųjų.

Kitais metais socialinei paramai planuojama skirti dvigubai daugiau lėšų nei biudžete buvo skirta šiemet. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Skirmos Kondratas teigimu, kitąmet valdžia turėtų stengtis sudaryti palankias sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms. „Kitų metų biudžete numatyta dvigubai daugiau pinigų paramai nei buvo šių metų biudžete. Mes atsižvelgiame į žmonių poreikius ir bandysime sušvelninti skurdo pasekmes.

Šiauliečiai studentai kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti socialinę stipendiją. Tačiau sužinojo, kad nei stipendija, nei socialinė pašalpa jiems nepriklauso. Priežastis — šeima gyvena iš menko motinos autorinio atlyginimo — 300 litų. Kadangi nėra darbo sutarties, valstybės institucijos nesugeba apskaičiuoti darbo valandų.

Prancūzai nori juos išvaryti į Rumuniją. Tokiu pavyzdžiu sekti žada ir Italija. Lietuvos sostinėje jie taip pat gana gausiai gyvena ir su jais kovos kirvius neretai sukryžiuoja tiek policija, tiek miesto savivaldybė, tiek kaimynai. Tai – čigonai. Dažniausiai jie būna Lietuvos piliečiai, tačiau skundžiasi, kad nepaisant daugybės čia pragyventų metų, sunkiai integruojasi svetimoje šalyje. Savo teises reiškia ir pagalbos reikalauja jie garsiai. Lietuva nusileidžia.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 4500 socialiai remtinų kauniečių šeimų kas mėnesį gauna pašalpas. Tuo tarpu 2009 metų liepą tokių šeimų miesto savivaldybės teritorijoje buvo 688. "Per mėnesį išdaliname 3 mln. Lt socialinių pašalpų. Jas gaunantys darbingi asmenys (ar vienas iš šeimos narių, jei kitas, dažniausiai, mama, prižiūri mažametį vaiką) turi už mokesčių mokėtojų sudėtą paramą atidirbti tam tikrą valandų skaičių visuomenei naudingų darbų.

Tarp Kolčesteryje (Anglija) trečius metus gyvenančio Deimanto Samulionio ir Panevėžyje įsikūrusios Virginijos šeimų, rodos, būtų galima dėti lygybės ženklą: abiejose auga po vieną atžalą, šeimų maitintojai vyrai, abi įrašytos į socialiai remtinų sąrašus.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino naują socialinės  paramos teikimo socialinės  rizikos šeimoms tvarką. Nuo šiol įrašytoms į auginančių vaikus socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimoms pašalpos ir išmokos vaikams galės būti pervedamos į socialines korteles. „Pervesdami pinigus į socialines korteles pirmiausia siekiame užtikrinti vaikų saugumą, kad skiriamos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį.

84 milijonus litų Vyriausybė papildomai skyrė socialinei paramai ir kompensacijoms už šildymą bei vandenį. Sunkmečiu, išaugus paramos gavėjų skaičiui, lėšų pritrūko beveik visos šalies savivaldybės. Tačiau ir po šios piniginės injekcijos savivaldos atstovai sako, kad jos iki metų galo neužteks. Alytaus miesto savivaldybei Vyriausybė skyrė per 5 milijonus litų – daugiau negu Klaipėdos miestui, kuris kone triskart didesnis.

Savivaldybėse trūkstant lėšų socialinėms išmokoms ir paramai moksleiviams, trečiadienį Vyriausybė nutarė ir papildomai skyrė 83,684 mln. litų. Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms papildomai būtų skirta 75,584 mln. litų, socialinei paramai mokiniams - 7,1 mln. litų. Vilniaus miestui planuojama skirti apie 9 mln. litų, Kaunui - per 7 mln., Alytui - daugiau kaip 5 mln. litų. Daugiau kaip po 4 mln. litų papildomų lėšų turėtų gauti Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Vilniaus rajono savivaldybės.