Atliekant visuomenei naudingus darbus už valstybės mokamas pašalpas neretam apsunksta kūnas ir svyra rankos... Kai kurie, stengdamiesi kaip nors prastumti tas varginančias darbo valandas, sumano pakelti sau motyvaciją. Ir pakelia. Na, o pakėlus tampa labai sunku pasikelti pačiam...
Mėnesiui – 20 valandų darbo
Į Tauragės seniūniją visuomenei naudingiems darbams kas dieną prisistato po 50 socialinę paramą gaunančių asmenų. Tvarka tokia: tave valstybė remia finansiškai, o tu jai atsidėkoji atidirbdamas po 20 valandų įvairių seniūnijos numatytų darbų. Išsirenki sau patinkančias penkias mėnesio dienas, 8 valandą ryto atžygiuoji į seniūniją, esi priskiriamas kokiam nors darbų barui ir po keturių valandų darbo ramia galva eini kur nori.
– Esam labai patenkinti tokia tvarka, visuomenei naudingi darbai labai praverčia seniūnijai, – dėkoja per laikraštį miesto seniūnas Virginijus Žilius.
Jis pasakoja, kaip šie darbai keičia ir gražina miestą, kiek daug galima nuveikti su pulkeliu žmonių.
Tačiau ne su visais. Tarp socialinės paramos gavėjų pasitaiko tokių, kuriems pašalpą gauti patinka, tačiau dirbti – ne.
Stengiasi nepersidirbti
– Apie trečdalis ateinančiųjų dirbti visuomenei naudingus darbus gauna pašalpas ir vargo nemato. Jie niekada ir nelinkę ieškoti darbo, tad būti verčiamiems dirbti jiems itin sunku. Darbai įvairūs: moterims – rinkti šiukšles, šluoti, rūpintis gėlynais, vyrams – padėti seniūnijos darbuotojams, tiems, kurie nusimano apie techniką, galime patikėti žoliapjoves. Tačiau toli gražu ne visiems. Pavyzdžiui, seniūnijos ūkvedys 8.30 val. išvežioja dirbančiuosius po šešias skirtingas vietas ir ten palieka, jam talkina padėjėja ir mano pavaduotojas. Tačiau kiekvienos dirbančiųjų grupelės nesužiūrėsi. Žiūrėk, nepasibaigus darbo valandoms (12 valandą – aut.past.) kai kurie jau sėdi „šilti“. Žinoma, jiems tokia „linksma“ darbo dienelė jau iš vakaro galvoje kirbėjo. Ar darbas bus atliktas, ar ne, jiems nerūpi, – rūpesčiais dalijasi seniūnas.
Neužskaito
V.Žiliaus pasakojimu, dvylikos metų patirtis išmokė: svarbiausia į tinginius nežiūrėti atlaidžiai ir spausti juos prie darbo:
– Nedarbinga diena? Nieko, atidirbsi rytoj. O ši diena neužskaitoma.
Poilsiaujantiesiems darbo metu tenka dirbti iš naujo kitą dieną. Anot seniūno, didžiausias tingėjimo metas atliekant visuomenei naudingus darbus – vasara. Darbštieji susiranda sezoninių apmokamų darbų, o jų neieškantieji lieka dirbti (ar tingėti) visuomenei naudingus. Na, o kai graži dienelė ar besidarbuojant krantinėje gerai „kimba“ saulutė – atsiranda proga ir turiningai pailsėti. Ir, kaip sakoma, niekas taip gerai nemalšina troškulio, kaip įvairūs svaigalai.
Paklaustas apie darbo metu aptinkamus ne nuo darbų „pailsusius“ asmenis, seniūnas užsimena apie naujausius žolės pjovėjų nuotykius. Sako, vyrai dalgiais krantinėje žolę pjovė. Taip greit apsisuko, kad ir išgerti, ir prigulti suspėjo.
Šiltėja oras – didėja noras
Teiraujuosi policijos, kiek kas dieną tenka tokių „pailsusių“ surinkti. Kaip sako Simona Šniaukštaitė, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai, per keturis šių metų mėnesius pareigūnai viešumoje girtaujantiems ar apsvaigusiems nuo alkoholio asmenimis surašė 264 administracinio teisės pažeidimo protokolus. Daugiau nei 60 per mėnesį. Atšilus orams – tikras darbymetis! Vien per gegužės mėnesį į policijos nuovadą pristatyti 95 viešumoje girti šlitinėję asmenys.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
