Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad žmonės tampa atsakingesni, labiau domisi tuo, kaip ir kam išleidžiami valstybės biudžeto pinigai, nuomonė, kad galima nesistengti, nes valstybė viską privalo duoti, sulaukia vis mažiau šalininkų.
„Ar normalu, kad nepasiturintis valstybės paramą gaunantis žmogus gali pasistatyti namą, nusipirkti brangų automobilį ir toliau gauti valstybės paramą?“ – interviu naujienų agentūrai ELTA retoriškai klausė ministras. Jis pabrėžė, kad parama negali būti skiriama metų metus darbingiems, dirbti nenorintiems žmonėms, nes tai, anot jų, jau net neapsimoka.
– Nuo šių metų pradžios piniginė socialinė parama teikiama pagal naują, griežtesnę tvarką. Prabėgo jau ketvirtis metų – kokie rezultatai?
– Naujos tvarkos, kuria siekiama skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, ir paramą skirti tiems, kam jos labiausiai reikia, rezultatai džiuginantys – kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų kovo duomenimis, socialinės pašalpos gavėjų Lietuvoje sumažėjo 2,9 proc., o pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu – net 7 proc. Atitinkamai sumažėjo ir išlaidos socialinei pašalpai mokėti – 6,6 proc. ir 12,3 proc. Tai ne vien pliki skaičiai, stebime ir požiūrio kaitą: nuomonė, kad galima nesistengti, nes valstybė viską privalo duoti, sulaukia vis mažiau šalininkų. Žmonės tampa atsakingesni, labiau domisi tuo, kaip ir kam išleidžiami valstybės biudžeto pinigai.
– Kaip visos Lietuvos kontekste sekasi penkioms savivaldybėms, dalyvaujančioms bandomajame projekte?
– Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų savivaldybėms, dalyvaujančioms bandomajame projekte ir turinčioms daugiau galių skiriant piniginę socialinę paramą, sekasi taip pat gerai. Keturiose jų, lyginant pirmąjį metų ketvirtį su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, socialinės paramos gavėjų sumažėjo, Akmenės (19,6 proc.) ir Šilalės (29,9 proc.) – ypač gausiai. Tai atitinkamai leido sutaupyti lėšų, kurias savivaldybės gali panaudoti vietos bendruomenių viešiesiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, darželio stogui atnaujinti, aplinkai prie ligoninės sutvarkyti ir kitkam.
Visos penkios savivaldybės džiaugiasi glaudesniu bendradarbiavimu tarp savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, bendruomenės ir atsakingų institucijų – darbo inspekcijos, mokesčių inspekcijos, teritorinių darbo biržų ir kitų įstaigų. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su darbo birža, yra sutarta, kad naujiems piniginės paramos gavėjams darbo biržos specialistai stengsis kuo greičiau pasiūlyti darbą, kursus, dažniau kviesis į darbo biržą pokalbio.
Taip pat visos penkios pažymi, jog svarbiausias naujos tvarkos pasiekimas – viešumas. Apie naują tvarką – galimybes gauti piniginę socialinę paramą ir nesitaikstymą su piktnaudžiavimu – savivaldybės gyventojai informuojami per vietos žiniasklaidos priemones, savivaldybės vadovų ir specialistų susitikimų su gyventojais seniūnijose metu, probleminiai atvejai svarstomi seniūnijose sudarytose komisijose, kaimynas informuoja kaimyną.
– Kaip pačios bendruomenės įsitraukė į paramos skyrimą?
– Būtent ir yra svarbu tai, kad į paramos teikimą įtraukta bendruomenė: visos penkios savivaldybės yra sudariusios Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijas (tarybas), kurios svarsto klausimus dėl paramos teikimo. Jas sudaro seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis, socialiniai pedagogai, bendruomenės pirmininkai, nevyriausybinių, religinių organizacijų atstovai, bendruomenės nariai, autoritetingi seniūnijos gyventojai ir kiti – tie, kurie geriausiai žino savo teritorijoje gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas, materialinę situaciją ir kam labiausiai tokia parama reikalinga.
Be to, galima pasidžiaugti, jog pastebimas didesnis žmonių pilietiškumas – matydami galimo piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus, gyventojai apie juos ir patys praneša savivaldybėms.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai dažnai gauna informaciją telefonu iš gyventojų apie kai kurių asmenų galimai nelegalią veiklą, neteisingai pateiktus duomenis apie šeimos sudėtį. Informacija perduodama seniūnijų komisijoms, kurios šias aplinkybes patikrina. Tokių šeimų namuose lankosi socialiniai darbuotojai, komisijų atstovai, surašomas gyvenimo ir buities sąlygų patikrinimo aktas, teikiamos rekomendacijos dėl paramos teikimo, neteikimo ar sustabdymo. Jau ne kartą po tokių patikrinimų, aiškinantis, ar pajamos gaunamos legaliai, suskubta legalizuoti veiklą – įforminama individuali veikla.
Pradėjus piniginę socialinę paramą teikti nauja tvarka, apie tai, kas anksčiau buvo laikoma „vieša paslaptimi“, tarkime, jog vienas ar kitas asmuo turi nelegalių pajamų, tačiau gauna socialinę paramą, pradėta kalbėti garsiai, dėl tokio asmens yra kreipiamasi į mokesčių inspekciją, jis įpareigojamas deklaruoti savo pajamas ir turtą. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės specialistams pradėjus aiškintis dėl asmens galimai neteisėtai gaunamos socialinės paramos, šis praneša apie tai dar keliems pažįstamiems, kurie taip pat galimai piktnaudžiauja valstybės parama. Taigi tai veikia ir prevenciškai.
– Ar daug pasitaiko atvejų, kai išsiaiškinama, jog piniginę socialinę paramą gaudavo tie, kurie jos neturėjo gauti?
– Tokių atvejų žinome, ir tai yra labai gerai – vadinasi, einama didesnio paramos teikimo skaidrumo link. Tikimės, kad mažės piktnaudžiavimo atvejų, parama pasieks tuos, kurie ir turi ją gauti, kuriems jos labiausiai reikia. Štai, pavyzdžiui, Šilalės savivaldybėje jau išaiškinta apie 30 atvejų, kuomet paramos gavėjai pateikė neteisingą informaciją paramai gauti.
Be to, vis daugiau vaikų ,„atranda“ savo tėvus – anksčiau tam tikrais atvejais buvo „patogiau“ nepripažinti tėvystės. Savivaldybėse nustatytas ne vienas atvejis, kuomet mama augina vaiką kaip vieniša, tačiau šalia, o neretai ir kartu, gyvena sugyventinis, kuris oficialiai – tik sugyventinis, realiai – vaiko tėvas. Dabar pastarieji pripažįsta, jog yra šių vaikų tėvai, vaikams nustatoma tėvystė, o iš tų tėvų, kurie atsisako išlaikyti savo vaikus – priteisiamas išlaikymas (alimentai). Tačiau norime nuraminti tas mamas, kurios dėl objektyvių priežasčių negali nustatyti savo vaikui tėvystės, kad jos neturėtų baimintis prarasti teisę į paramą. Įstatyme numatyta, jog tokiais atvejais, įvertinus šeimos realią situaciją, savivaldybės turi galimybę skirti tokiai šeimai paramą (pvz., kompensaciją už būsto šildymą) išimties tvarka.
– Kaip piniginę socialinę paramą sekasi teikti kitoms savivaldybėms, nedalyvaujančioms bandomajame projekte?
– Savivaldybėms, nedalyvaujančioms bandomajame projekte, taip pat sekasi neblogai. Savivaldybės pažymi didesnį bendradarbiavimą su darbo birža, mokesčių inspekcija ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybė kreipiasi į darbo biržą dėl galimybės pasiūlyti aktyvių priemonių socialinės paramos gavėjams, į darbo ir mokesčių inspekcijas – įtarus galimus pažeidimus, be to, pabrėžia, kad didelę paramą, svarstant galimus piktnaudžiavimo atvejus, teikia seniūnaičiai. Labai svarbu pažymėti, kad Druskininkų savivaldybė, nors ir nedalyvauja eksperimente, nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios dirba aktyviai, iniciatyviai ir nuosekliai: sudarytas įstatymo įgyvendinimo priemonių planas, visų paramos gavėjų bylos suskirstytos į 3 rizikos veiksnių grupes pagal konkrečius kriterijus, ir darbas pradėtas su ,,sunkiausiais" – didelei rizikai priskirtais paramos gavėjais. Toks darbas duoda konkrečių rezultatų: Druskininkų savivaldybėje per naujų įstatymo nuostatų taikymo laikotarpį tiek socialinės pašalpos gavėjų, tiek lėšų paramai teikti sumažėjo apie 20 proc. Ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus, Kalvarijos, bendradarbiauja su kontroliuojančiomis institucijomis dėl galimai gaunamų nelegalių pajamų, kurios teikia informaciją apie asmenis, vykdančius nelegalią veiklą.
Ir apskritai, įstatymo pakeitimai įnešė daugiau tvarkos skiriant piniginę socialinę paramą. Štai, pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, jog prieš įsigaliojant naujai įstatymo redakcijai, buvo pastebimas nemažas studentų sugyventinių kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos. Tačiau neaišku, ar visada jie realiai gyvendavo kartu, ar tai deklaruodavo tik norėdami gauti socialinę stipendiją bei socialinę pašalpą. Tai, kad neliko įstatymo spragos dėl besimokančių ir vedančių bendrą ūkį studentų, pažymi ir Vilniaus savivaldybė.
Kilus įtarimams, savivaldybės aktyviai tikrina, ar piniginė socialinė parama yra gaunama teisėtai. Pavyzdžiui, analizuodami karšto ir geriamo vandens faktinį suvartojimą, Telšių rajono savivaldybės specialistai nustato atvejų, kai bute registruotas vienas žmogus, dažniausiai pensininkas, o suvartojimas prilygsta 4–5 žmonių suvartojamam kiekiui. Tokiais atvejais vykstama į vietą išsiaiškinti, surašomas buities tyrimo aktas. Neretai išaiškėja, jog sukčiaujama neteisėtai gaunant būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas.
– Bandomajame projekte dalyvaujančios savivaldybės pradeda raginti ir likusias savivaldybes pereiti prie naujos tvarkos. Kiek tai realu? Ar norinčioms pereiti prie naujos tvarkos savivaldybėms galima tai padaryti dabar, ar yra kažkokių apribojimų?
– Realu. Konkretus bandomųjų savivaldybių sąrašas ir jų finansavimas yra nustatytas Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Taigi jeigu atsiras daugiau savivaldybių, kurios apsispręs dalyvauti bandomajame projekte – ministerija inicijuos įstatymo pakeitimą. Suprantama, jog prisijungti prie 5 jau esančių bandomųjų savivaldybių būtų galima nuo kitų biudžetinių metų. Šiais metais lėšos tiek valstybinę, tiek savarankiškąją funkciją vykdančioms savivaldybėms jau paskirstytos, ir tai reglamentuota 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Be to, bandomosioms savivaldybėms savarankiškos funkcijos finansavimas 2012–2014 metams numatytas 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintos sumos lygiu.
– Ką turėtų daryti prie bandomojo projekto neprisijungusios, bet norinčios dalyvauti eksperimente savivaldybės? Kur jos turėtų kreiptis?
– Pirmiausia, kaip ir prieš priimant įstatymą (jis buvo išsiųstas susipažinti visoms savivaldybėms), turi apsispręsti savivaldybės politikai, apsvarstyti ir priimti sprendimą savivaldybės taryboje. Savivaldybės tarybos sprendimą pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad savivaldybė, kaip bandomoji, būtų įrašyta į įstatymo projektą.
– Kaip bandomosios savivaldybės galės panaudoti sutaupytas lėšas?
– Savarankiškąją funkciją vykdančios savivaldybės, piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas (nes parama buvo teikiama taikliau, tikslingiau), galės naudoti savarankiškai. Šių lėšų į valstybės biudžetą grąžinti nereikės.
– Girdime priekaištų, kad už paramą įmanoma tik egzistuoti, o ne visavertiškai gyventi, arba kad turint didelį namą, jo neįmanoma išlaikyti be valstybės pagalbos. Ką galėtumėte atsakyti?
– Socialinė parama skiriama tam, kad žmogus, kuris jau išnaudojo visus kitus būdus gauti užtektinai pajamų savo pastangomis, galėtų patenkinti būtiniausius poreikius. Turėti didelį namą, keliauti į užsienį, nusipirkti madingų drabužių tikrai nėra tie būtiniausi poreikiai, ir turėtų būti suprantama, kad valstybė nerems pasiturinčio gyvenimo. Kitaip kam reikėtų dirbti ir stengtis gauti savo pajamų?.
Turime atvejų, kai žmogus, neturėdamas nuolatinių pajamų, prašydamas valstybės paramos, statosi namą... Galbūt ilgai statosi, bet statosi. Pasistatęs naująjį, nugriauna senąjį, už kurį gaudavo šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, įregistruoja naująjį namą, o po to nustemba, piktinasi, kad nebeturi teisės į socialinę paramą, nes jo turimo turto vertė gerokai viršija valstybės paramai gauti nustatytus normatyvus. Ar yra normalu, kad nepasiturintis valstybės paramą gaunantis žmogus gali pasistatyti namą, nusipirkti brangų automobilį ir toliau gauti valstybės paramą?
Dar kartą noriu pakartoti, kad piniginė socialinė parama skiriama nepasiturinčiam žmogui, šeimai tuomet, kai yra sunku išgyventi, išmaitinti save ir savo šeimą, išlaikyti savo būstą, kai netenkama darbo, sumažėjus pajamos...Tokie žmonės ir šeimos paramą gaus ir toliau. Tačiau parama negali būti skiriama metų metus darbingiems, dirbti nenorintiems žmonėms, nes tai, anot jų, jau net neapsimoka. Blogai, kai modelis „gyventi iš pašalpų“ tokiems žmonėms tapo gyvenimo būdu, perduodamu iš kartos į kartą, arba dar blogiau, kai socialinė pašalpa tampa priedu prie nelegaliai gaunamų pajamų. Taigi pradėję piniginės socialinės paramos pertvarką, kartu su savivaldybėmis esame sunkiam kelyje, bet tvirtai tikiu, kad teisingam.
– Dėkojame už pokalbį.
