Prabangiais automobiliais į Darbo biržą atvykstantys bedarbiai nuo šiol negalės piktnaudžiauti valstybės globa. Parlamentas pagaliau uždėjo apynasrį piliečiams, iki šiol piktybiškai gyvenusiems vien iš pašalpų. Seimas gegužės 16 d. pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus ilgalaikiai bedarbiai privalės dirbti, o daugiabučių renovaciją stabdantys pensininkai negalės paversti įkaitais savo kaimynų.
Bedarbiu būti neapsimokės
Seimo priimtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisų paketas ilgalaikiams bedarbiams pasiuntė aiškią žinią – nuo šiol piktnaudžiauti pašalpomis bus sunkiau. Dešimtį ir daugiau metų nedirbantys asmenys privalės dirbti arba atsisakyti bedarbio statuso.
„Naujoje piniginės paramos skyrimo tvarkoje numatytos priemonės, kurios skatins žmones įsitraukti į darbo rinką ir padės išvengti galimo piktnaudžiavimo parama“, – įsitikinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovaujanti Algimanta Pabedinskienė.
Ministrė neabejoja, kad priimtas pataisų paketas skatins žmones ne gyventi iš pašalpų, o dirbti.
Pataisų paketas palies ilgalaikius bedarbius, kurie randa būdų atsisakyti Darbo biržos nuolat siūlomo darbo. Pavyzdžiui, nedirbantis asmuo anksčiau bedarbio pašalpą galėjo gauti 3 metus ir tik vėliau ji buvo mažinama. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, piniginė parama bedarbiui bus mokama tik 12 mėnesių, o vėliau kasmet proporcingai mažinama: nuo 24 mėn. – 30 proc., nuo 36 mėn. – 40 proc., nuo 48 mėn. – 50 proc. ir t.t.
Dirbti bus skatinami bedarbiai, darbo nerandantys ilgiau nei 1 metus. Jei jie įsidarbintų, 6 mėnesius prie atlyginimo gautų 50 proc. buvusios bedarbio pašalpos dydžio priedą. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.
Šios ir kitos pataisos turėtų įsigalioti nuo birželio 1 d., jei įstatymą pasirašys Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Darbo neranda ir 15 metų
Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas tikina, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą reikėjo taisyti jau seniai. „Dalis žmonių, gaudami bedarbio pašalpas ir įvairių išmokų, vegetavo mokesčių mokėtojų sąskaita. Ne paslaptis, kad Lietuvoje yra bedarbių, jau 15 metų nerandančių darbo, o iš tiesų gaunančių pajamų iš šešėlinės veiklos“, – svarstė Algirdas Sysas.
Parlamentaras tikino, kad pernelyg dažnai sulaukia priekaištų iš sąžiningų piliečių dėl neefektyvios išmokų sistemos. Valstybės iždas socialinėms pašalpoms per 2011 m. išleido 612,3 mln. Lt, per 2012 m. – beveik 600 mln. Lt, o per 2013 m. I ketvirtį – net 146,4 mln. Lt.
Lietuvos darbo biržos atstovai teigia, kad 2012 m. į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė apie 36 proc. visų pašalpų gavėjų. 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota 210 tūkst. bedarbių, iš jų 22 proc. gavo socialines pašalpas.
Daugiau galių savivaldai
Viena svarbiausių Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisų yra ta, kad pašalpų skyrimas nuo šiol priklausys nuo savivaldos institucijos. „Penkių savivaldybių administracijoms buvo suteikta teisė gyventojams skirstyti socialines išmokas, šis eksperimentas pasiteisino“, – aiškino A.Sysas.
Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų savivaldybėse eksperimento laikotarpiu pašalpų gavėjų sumažėjo apie 30 proc. Būtent savivaldybės, valdančios pinigus ir žinančios tikrąją pašalpų gavėjų situaciją, sugebėjo efektyviau panaudoti valstybės lėšas.
„Ne valdininkas iš Vilniaus, o vietos socialinis darbuotojas geriau žino, ar gavėjui priklauso pašalpa“, – sakė A. Sysas. Pavyzdžiui, jei pašalpą gaudavęs asmuo įsidarbins ir jo pajamos už gautą paramą bus didesnės ne daugiau kaip 20 proc., savivaldybė turės teisę nuspręsti, ar mokėti jam ir socialinę išmoką.
Pataisose numatyta, kad parama nebus skiriama, jei jos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta, o kreiptis pakartotinai būtų leista tik po 3 mėnesių registracijos darbo biržoje.
Tikimasi, kad teisė skirstyti lėšas jau greitai bus suteikta visoms savivaldybėms.
Pašalpų prašytojų sumažėjo
Ir anksčiau savivaldybės galėjo nukreipti pašalpų gavėjus atlikti visuomenei naudingus darbus tuomet, kai jie 6 mėnesius atsisakydavo darbo pasiūlymų. „Kai įpareigojome pašalpos gavėjus dirbti viešuosius darbus bent kelias valandas per mėnesį, patikėkite, pašalpų gavėjų sumažėjo apie 20 proc.“, – patirtimi dalijosi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Druskininkuose nustatyta, kad žmonės, kurie vietoje maitinimo talonų nori gauti socialinę paramą pinigais, privalo dirbėti viešuosius darbus.
„Žmogus negali gauti paramos, jei jis statosi namą, o kieme stovi trys automobiliai“, – teigė R.Malinaukas. Jis viliasi, kad įsigaliojus naujoms pataisoms pašalpų prašytojų sumažės dar labiau, o sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms reikmėms.
Socialinė pašalpa neskiriama, jeigu asmens pajamos viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį – 350 Lt.
Negalės šantažuoti viso namo
Viena prieštaringiausių Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo naujovių yra susijusi su daugiabučių renovacija. Ji tiesiogiai palies kompensacijų už būsto šildymą gavėjus. Pavyzdžiui, atsisakiusiems dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono artimiausius 3 metus kompensacijos jie negaus.
„Nuo šiol jie negalės likti nuošalyje ir stabdyti renovacijos proceso, – įsitikinęs A.Sysas. – Daugiabutis namas yra ne kelių asmenų ar 20 proc. jo gyventojų namas, o visų turtas.“
Manoma, kad dabartinė Vyriausybė taip ir nerado būdų, kaip paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo programos „Jessica“ įgyvendinimą, todėl į pagalbą jai atėjo Seimas ir įteisino prievartinį mechanizmą. Pagal programos „Jessica“ finansinį modelį yra renovuotas tik 21 daugiabutis, nors jų Lietuvoje – per 37 tūkst.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovės Ingos Šostakienės teigimu, jau pradėta 108 namų renovacija, o dar apie 650 namų bendrijų pasiryžo dalyvauti atnaujinimo programoje.
Aplinkos ministerijos duomenimis, kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gauna vidutiniškai 33 proc. gyventojų. Raseiniuose tokių yra 66 proc., Prienuose – 53 proc., Jonavoje – 43 proc.
Riziką turi prisiimti valstybė
Sociologas ir ekonomistas profesorius Romas Lazutka apie pataisas kalba ne taip optimistiškai kaip politikai. „Įžvelgiu gana nemažą įtampą savivaldybėse, nes išmokų skirstymas priklausys nuo nuostatos „myliu-nemyliu“, „patinka-nepatinka“, – sakę prof. R.Lazutka. – Neišvengiamai teks susidurti ir su skaidrumo problema, kai pašalpos bus skiriamos ir tada, kai galbūt nepriklauso.“
Nėra sukurta jokia tarnyba, į kurią gyventojas galėtų kreiptis su apeliacija dėl neskirtos pašalpos. Nepasiturintys žmonės, pasak pašnekovo, neturi finansinių galimybių bylinėtis su savivaldybe teisme.
R.Lazutka ypač stebisi ir politikų noru priversti žmones dalyvauti daugiabučių renovacijos programoje. „Kaip gali priversti žmogų dalyvauti renovacijoje, kai jo pajamos – nedidelė pensija ir valstybės skiriama kompensacija už šildymą. Toks žmogus tiesiog neturi pinigų prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų“, – stebėjosi R.Lazutka.
Pasak jo, gyventojai renovacijoje nedalyvauja nebūtinai dėl to, kad nenori mokėti įmokų. Dalis neapsisprendusiųjų abejoja renovacijos proceso skaidrumu. R.Lazutka įsitikinęs, jog daug lengviau socialiai remtinus žmones būtų galima įtikinti, kad jiems renovacija nieko nekainuos, o visą riziką prisiimtų valstybė.
KOMENTARAI:
Seimas persistengė
Rimantas Jonas Dagys, Seimo narys
Šių pataisų priėmimą vertinu prieštaringai. Jos priimtos Šeimos dieną. Seimas persistengė nustatydamas sankcijas ilgalaikiams bedarbiams. Įstatymas smogs daugiavaikėms motinoms ir neįgaliesiems. Pavyzdžiui, daugiavaikė mama po 12 mėnesių privalės skubiai integruotis į darbo rinką, nors visi supranta, kad dėl motinystės moterys šiek tiek praranda savo kvalifikaciją ir joms būna sunkiau sugrįžti į darbo rinką. Jei daugiavaikė mama neįsidarbins, ji gali netekti dalies valstybės paramos. Be to, norint paspartinti renovacijos programos įgyvendinimą, reikėjo taisyti ne Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, o Daugiabučių namų atnaujinimo programos įstatymą. Jei būtų nustatyta tam tikra šiluminė namo varža ir nuo to priklausytų kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, nepasiturintys gyventojai būtų suinteresuoti dalyvauti renovacijos procese, nes priešingu atveju jokios paramos negautų. O dabar vargšas pensininkas privalės balsuoti ir už apšiltintojo parinkimą, ir visą techninį projektą. Žmogus negalės net pasipriešinti namo administratoriui.
