Nuvalyti langus, nuravėti darželį, sutvarkyti kapą, sukrauti malkas – tokių ir panašių darbų tenka griebtis pagal viešųjų darbų programą Panevėžio Socialinių paslaugų centre dirbančioms moterims. Kas mėnesį jų pagalbos prireikia kelioms dešimtims senukų.
Kai neįgaliems, seniems, vienišiems žmonėms buityje prireikia skubios pagalbos, jie gali išsikviesti vienkartines paslaugas teikiančius Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojus.
Tiesa, už dyką jokia vienkartinė paslauga neteikiama – visiems pagalbos reikalingiems už ją tenka susimokėti.
Kaip teigia Socialinės priežiūros skyriaus vadovė Zita Sargautienė, yra nustatyti įkainiai ir pagal juos imamas mokestis. Už vienos valandos padėjėjo darbą reikia mokėti 7 litus 28 centus.
Panevėžietė pensininkė Irena „Panevėžio balsui“ pasakojo nė kiek negailinti už tris darbo valandas sumokėjusi kiek daugiau nei dvidešimt litų.
„Nors gaunu mažą pensiją ir galėčiau tikėtis nemokamos pagalbos, bet jeigu taip yra, nieko nepadarysi. Sumokėjau, bet tarsi akmuo nuo krūtinės nusirito. Nebeturiu jėgų tokiems darbams, tad man ir langus išvalė, ir balkoną sutvarkė“, – džiaugiasi pensininkė.
Socialinės priežiūros skyriaus vadovė sako, kad per gegužę sulaukta labai daug prašymų išvalyti langus, sutvarkyti artimųjų kapus, dabar tokių darbų sumažėjo. Atsiranda kitokių prašymų. Vienkartines paslaugas to reikalingiems žmonėms dabar teikia penkios iš Darbo biržos pagal viešųjų darbų programą įdarbintos moterys.
Savivaldybei pateikus prašymą ir gydytojų pasirašytą pažymą apie žmogaus specialius poreikius, gali būti skiriama ne vienkartinė paslauga, o nuolatinis senų, neįgalių žmonių lankymas ir pagalba namuose.
Lankomosios priežiūros darbuotojų dabar sulaukia 240 panevėžiečių. Tik skurdžiausiai gyvenantiems už pagalbą mokėti nereikia, kitiems, priklausomai nuo gaunamų pajamų, už tai tenka mokėti 100, 200 ar net 300 litų. Tie žmonės, kurių pajamos neviršija 700 litų, gali tikėtis, kad pagalba į jų namus ateis ir be pinigų. Tokių lankomų panevėžiečių, kurių pajamos nesiekia nustatytos sumos, yra 45. Kiti moka atsižvelgiant į jų pajamas.
Pagalbininkės ateina priklausomai nuo poreikių, gali lankyti net kiekvieną dieną. Jos tvarko kambarius, verda pietus, eina į parduotuvę, vaistinę, palydi pas gydytojus, sumoka mokesčius, atlieka kitas užduotis.
Dvidešimt penkios Socialinės priežiūros skyriaus darbuotojos dirba nelengvą darbą. Jos sako, kad kartais pavargstančios ne tik fiziškai, bet ir morališkai: žmonės labai įvairūs ir kartais reikalauja neįmanomo.
Keletą kartų garsiai nuskambėję valdžios pažadai, jog bus didinami atlyginimai sunkų ir atsakingą darbą dirbančioms socialinėms darbuotojoms, pasirodė tik tuščios kalbos. „Žadėto padidinimo darbuotojos kol kas neregėjo“, – sako skyriaus vadovė.
