socialinė parama

Lietuvos gyventojai gali gauti socialinę pašalpą, jeigu jie susiduria su finansiniais sunkumais, o jų vidutinės pajamos neviršija 193,6 euro per mėnesį. Jei pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų, kiekvienam vaikui skiriama papildoma 56,65 euro išmoka. Vis tik daliai šias paramas gaunančių gyventojų tenka už jas atidirbti. Viena moteris socialiniame tinkle pasiteiravo, ar gali tekti atidirbti tiek už socialinę pašalpą jai, tiek už skiriamą jos vaikams.

Susprogus Viršuliškių daugiabučiui žmonės pradėjo piktintis, kad ilgus metus laukę socialinio būsto gyventojai šiemet jo negaus, nes kai kurie buvo išdalinti daugiabučio gyventojams be eilės. „Vilniaus miesto būstas“ atstovė teigia, kad įstatymas numato, jog tam tikrų kategorijų asmenys turi teisę gauti socialinį būstą be eilės. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas piktinasi, kad Viršuliškių gyventojai be eilės gavę socialinį būstą kitus jau daug metų laukusius paliko be nieko.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Gyventojai prašymus dėl kompensacijų (ir kitos piniginės socialinės paramos) kviečiami teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) svetainėje www.spis.lt.  Šioje sistemoje gyventojai taip pat gali pasitikrinti preliminarų kompensacijų dydį, pasinaudoję skaičiuokle www.spis.lt Asmenys, kurie neturi galimybės prašymų dėl kompensacijų pateikti per informacinę sistemą SPIS, priimami pagal išankstinę registraciją.

Ministerija ir valdantieji kritikuoja Seimo opozicijos idėją leisti savivaldybėms socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti dirbančių gyventojų, neišgalinčių sumokėti skolų, joms padengti.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams.

Klaipėdoje informaciją apie socialinę paramą nuo trečiadienio popietės bus galima gauti paskambinus vienu telefono numeriu,  Kaip pranešė Klaipėdos savivaldybė, įstaigoje diegiama skambučių centro sistema. „Klaipėdoje pradės veikti vienas telefono numeris, kuriuo bus galima gauti visą informaciją dėl reikalingos socialinės paramos. Tai palengvins žmonių, kuriems prireikia socialinės pagalbos, bet jie nežino, kur kreiptis, dalią.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų – tarnybinių automobilių kelionės lapų klastojimo uostamiesčio socialinės paramos centre.

Viena 25 metų moteris su neseniai gimusiu vaikeliu pabėgo iš smurtinių santykių užsienio šalyje ir sugrįžo į Lietuvą. Bet čia net 2–3 mėnesius turėjo verstis kaip išmanė, nes negavo jokios paramos. Jauna moteris paprasčiausiai nežinojo apie galiojančius įstatymus ir kitus reikalavimus, o dėl per didelio atstumo iki savivaldybės administracijos nenuvažiavo pasikonsultuoti su Socialinės paramos skyriumi.

Beveik 3 kartus išsiplėtus būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratui, gyventojų teikiamų prašymų skaičius išaugo trigubai, o kai kuriomis darbo valandomis jis yra net didesnis. Dėl to stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima ir neskubėti, - tą padaryti bus galima iki šildymo sezono pabaigos, rašoma pranešime spaudai.

Piniginei socialinei paramai gyventojams savivaldybės pernai panaudojo 128,1 mln. eurų – 57,3 proc. visų skirtų lėšų (223,3 mln. eurų).   Dauguma lėšų skirta socialinėms pašalpoms – 86,1 mln. eurų, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms – 19,84 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 66,6 tūkst. žmonių – apie 2,4 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisų paketą, kuris nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leidžia pretenduoti į socialines išmokas. Už visus teisės aktų pakeitimus Seimo nariai balsavo vienbalsiai. Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atvėrė kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.

Nuo Naujųjų metų šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems bus lengviau prieinamas būstas. Nuo sausio 1 d. įsigalioja pakeitimai, kurie leis šios socialiai jautrioms visuomenės grupėms lengviau įsigyti būstą. „Po Seimo sprendimo, būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems. Taip pat labai noriu padėkoti savivaldybėms už supratimą ir sutarimą, kad pokyčių reikia.

Lietuvoje vaikų susilaukiantys gyventojai gali gauti ne tik valstybės, bet ir papildomą, kelių šimtų eurų vertės paramą, priklausomai nuo gyvenamosios savivaldybės. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir papildoma, vienkartinė naujagimio išmoka. Tačiau taip remiamos ne visų miestų šeimos. Pavyzdžiui Panevėžyje papildoma išmoka ar kūdikio kraitelis šeimos pagausėjimo atveju nėra skiriamas. Kodėl taip yra, savivaldybės atstovai nepasidalijo.

Darbas už socialines pašalpas Lietuvoje yra itin toleruojamas reiškinys, nors savo pobūdžiu ne skatina asmenis įsilieti į darbo rinką, o kaip tik užrakina pašalpų spąstuose ir didina pažeidžiamumą. Jeigu savivaldybės rinktųsi įdarbinti pašalpų gavėjus bent dalimi etato, jie ne tik įgytų darbinių įgūdžių, bet ir būtų drausti socialiniu draudimu. Tačiau dauguma jų verčiau moka pašalpas, bet reikalauja atlikti viešuosius darbus: pjauti žolę, ravėti gėlynus, tvarkyti aplinką ir panašiai.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Didelė dalis socialinę paramą ir socialines paslaugas gaunančių asmenų gyvena kaimiškose vietovėse, yra senyvo amžiaus, jų galimybes būti aktyviais riboja prasta materialinė padėtis, todėl atvykti ir pateikti prašymą socialinei paramai ar socialinėms paslaugoms gauti, – tampa neįveikiamu iššūkiu.  Galimybė prašymą pateikti elektroniniu būdu neįgyvendinama, nes šie žmonės neturi ar nemoka naudotis kompiuteriu.

Bet kuris asmuo per gyvenimą gali patirti finansinių sunkumų: tai gali lemti pandemija, ekonominė krizė, netikėtai prarastas darbas, krizinės situacijos šeimoje, socialinių įgūdžių stoka ar kitokios negandos, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.  Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

Socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos, teigia Valstybės kontrolė. Įvertinusi savivaldybių teiktą socialinę paramą Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmą pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 procentų. Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 eurus.

Seimas sumažino reikalavimus socialinės paramos prašantiems žmonėms, užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą. Vertinamoms jų pajamoms bus priskiriama tik 70 proc. įplaukų, o likusios bus leidžiama laikyti sąnaudomis.

Seimas sumažino reikalavimus socialinės paramos prašantiems žmonėms, užsiimantiems individualia veikla pagal pažymą. Vertinamoms jų pajamoms bus priskiriama tik 70 proc. įplaukų, o likusios bus leidžiama laikyti sąnaudomis.

Bute nėra balkono. Virtuvė sujungta su kambariu. Nepatinka miesto rajonas. Tokias ir panašias priežastis, dėl kurių žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto, vardija didžiųjų šalies miestų savivaldybės. Tvirtinama, kad nors toks būstas skiriamas labiausiai nepasiturintiems asmenims, išrankumo iš pastarųjų pusės netrūksta. 14–16 metų Vilniuje, kone 8 metai Klaipėdoje ir apie 10 metų Kaune. Tiek šiuose miestuose tenka laukti eilėje, norint gauti socialinį būstą.

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, tačiau sunkiai verčiasi. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į tokių individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas siūloma įskaityti tik 70 proc. iš savarankiškos veiklos jų gaunamų pajamų. Tokias pataisas Seime registravo konservatorės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė.

Laiko gaišimas ilgose eilėse norint pateikti prašymus socialinei paramai šeimai gauti – jau praeitis. Vis dažniau lietuviai, užuot leidę valandas savivaldybių, seniūnijų ir kitų savivaldos institucijų koridoriuose, rūpimus klausimus išsprendžia namuose prisėdę prie kompiuterio. E. paslaugos šeimai sparčiai populiarėja Elektroniniu būdu teikti prašymus patogiau, nei nuėjus į vietą – sistema veikia visą parą, todėl nereikia savo dienotvarkės derinti prie įvairių įstaigų darbo laiko.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti dalies Seimo narių iniciatyvai skiriant socialinę paramą į asmens pajamas neįskaityti draudimo išmokų. Šį klausimą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis siūlo, kad skiriant piniginę socialinę paramą, draudimo išmokos nebūtų įskaitomos į kartu ar vieno gyvenančio asmens pajamas.

Alytaus rajono savivaldybė socialiai remtinoms šeimoms ieško ne butų, bet sodybų, pranešė LRT radijas. Savivaldybė jau nupirko tris sodybas su ūkiniais pastatais ir žeme, kuriose įsikurs socialinio būsto laukiančios šeimos. Norintiems apsigyventi sodyboje keliama sąlyga – patiems dirbti žemę, laikyti naminių paukščių ir galvijų. Taip siekiama, kad šeimos savarankiškiau rūpintųsi šeimos gerove, įgytų socialinių ir darbo įgūdžių.

Kitąmet daugumos šalies gyventojų laukia džiuginančios permainos, tikina Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Planuojama, jog kils minimali alga, pensijos, gerės sąlygos individualia veikla užsiimantiems, ketinama skirti „vaiko pinigus“ ir didinti kitas socialines išmokas.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Seimas pradėjo svarstyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kuria siūloma įtvirtinti nuostatą, kad skiriant piniginę socialinę paramą, asmenų iki 18 metų pajamos, gautos pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, ir toliau nebūtų įskaitomos į gaunamas pajamas.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios leis ilgalaikiams bedarbiams gauti socialinę paramą, taip pat pašalpa nebus mažinama visuomenei naudingoje veikloje dalyvaujantiems pašalpų gavėjams. Už tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 94 parlamentarai, du susilaikė. Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečių“ siūlomoms pataisoms, kad priimant sprendimą dėl socialinės paramos skyrimo nepasiturintiems gyventojams į jų pajamas nebūtų įskaičuojamos gaunamos neįgalumo išmokos, alimentai. Vyriausybės išvadą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad siūloma pataisa „iškreiptų piniginės socialinės paramos sistemos nepasiturintiems gyventojams sampratą“, nes ši parama turi būti teikiama vienodomis sąlygomis visiems gyventojams.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Ramunė iš Širvintų darbo neturi nuo praėjusių metų. Ji pati, ankstesniame savo darbe, daug bendravusi su ilgalaikiais bedarbiais, todėl moteris tvirtina: ilgą laiką nedirbant, imi priprasti prie tokios situacijos, o darbo tiesiog pradedi bijoti. Ramunė teigia, kad, neturint darbo, prarandi pasitikėjimą savimi, o darbo tiesiog pradedi bijoti.

Jungtinių Tautų atliktas tyrimas parodė, pasaulio laimės indekse mes – 60 vietoje. Tuo tarpu pirmąją vietą antrą kartą užima Danija. Pasak psichologo, mes jau kelis metus stovime vietoje, o ekonomistas įžvelgia 3 sritis, kuriose vertėtų pasitempti. Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje.

Mūsų turima socialinės paramos politika augina žmones, kurie yra pripratę prie teikiamos socialinės parmos, „Žinių radijui“ sakė laikinai einanti Lietuvos „Caritas“ generalinės direktorės pareigas Deimantė Bukeikaitė.   „Išsivysto tam tikra socialinės paramos gavėjų priklausomybė. „Caritas“ 2014 m. atliko tyrimą, kuris parodo, kad situacija mūsų šalyje yra sudėtinga, nors socialinės paramos išmokų gavėjų skaičius ir sumažėja.

Kultūros švietimo darbuotojas, muzikantas Gintautas iš Alytaus, prieš keletą metų grįžęs iš Londono, gimtinėje sunkiai rado darbą. Tad vyras per mėnesį gaudavo apie 80 eurų pašalpos iš valstybės. Visgi Gintautas išsiėmė individualios veiklos pažymą, kad dalyvautų valstybiniame projekte mokytojams. Visas pašalpas jam iškart atėmė, nors projekto pinigai ateis tik kovo gale.

Seimo valdyba uždraudė parlamente rengti socialines paramos akcijas nepasiturintiems asmenims. Kaip BNS sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, draudimas rengti socialines akcijas galiojo ir anksčiau, tačiau jo nebuvo laikomasi. „Mes patvirtinome tą patį, kas jau buvo anksčiau. Parlamentas yra ne ta vieta, kur turėtų vykti tos akcijos, tam yra kitos skirtos vietos, juo labiau, (Seime) yra sustiprinta patikra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria Seimo nario siūlymui patobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir pakeisti jį taip, kad skiriant piniginę socialinę paramą, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) kompensuojamoji suma nebūtų įskaitoma į asmens gautas pajamas.

Kai kurie pensininkai, atgavę per sunkmetį nusavintų pensijų dalį, gavo dar vieną valstybės niuksą. Pensijų kompensacijos įskaičiuojamos į gyventojų pajamas, todėl kilo grėsmė netekti socialinės paramos už šildymą ir vandenį. Valdžia palaimino sumažintų pensijų grąžinimą, tačiau pamiršo pataisyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

 Kaip rodo naujausi duomenys, per praėjusius, kuomet visos savivaldybės piniginę socialinę pašalpą skyrė vykdydamos savarankišką funkciją, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius, lyginant su 2013 m., sumažėjo 26,2 proc.

Beveik šešioms dešimtims kūrėjų Kultūros ministerija šiemet sumokėjo 160 tūkst. litų už jų kūrybines prastovas. Daugiausia šių išmokų prašė vizualiųjų menų atstovai. Ministerijos duomenimis, tokio pobūdžio socialinės paramos prašančių meno kūrėjų kasmet po truputį daugėja. Šiemet kūrybinės prastovos išmokos paskirtos 58-iems asmenims, pernai - 46-iems, užpernai - 40-čiai.

Seimas patvirtino kitų metų socialinio draudimo biudžetą, kuriame numatytos lėšos sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimui, pensijų, ligos pašalpų ir nedarbo išmokų didinimui. Neabejotinai daugeliui žmonių tai yra gera žinia prieš artėjančias šv. Kalėdas. Tačiau, pasirodo, ne visiems. Kai kurie politikai mano, jog socialinio draudimo biudžetas blogas, nes jame nėra numatytas visų skolų pensininkams grąžinimas.

Nors žmonės, artėjant euro įvedimui, raginami saugumo sumetimais santaupas laikyti bankuose, tačiau, deja, ne visi, ypač senoliai, paiso šios rekomendacijos ir, kaip rodo kasdienybė, jas praranda, tūkstančiais litų paremdami sukčius. Šiauliuose gyvenanti 84 metų moteris, patikėjusi socialine darbuotoja prisistačiusia romų tautybės moterimi, lapkričio 20 d. prarado 13 900 litų.

 Šiandien Seimui teikiamos Socialinės apsaugos ministerijos parengtos Vietos savivaldos įstatymo ir Piniginės paramos nepasiturintiesiems įstatymo pataisos. Jomis siūloma ne vien nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos teikimo modelį visoms savivaldybėms, bet ir suteikti savivaldybėms teisę skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas didesniam paramos gavėjų ratui. „Dažnai Lietuvos šeimai šildymo sezonas yra nemenkas iššūkis jos biudžetui.

Savivaldybėms pradėjus administruoti socialinių pašalpų lėšas, jų skirstymas tapo skaidresnis, pinigai naudojami efektyviau. Skaičiuojama, kad Alytaus mieste šiemet bus išmokėta beveik 2 milijonais litų mažiau nei pernai. Sutaupytos lėšos bus panaudotos kitoms socialinėms reikmėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, jog valstybės remiamoms šeimoms yra numatyta skirti lėšų mokinio reikmenims įsigyti, taip pat nemokamam maitinimui mokykloje, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai. „Turime užtikrinti, kad sunkumus patiriančių šeimų vaikai mokslo metus pradėtų tinkamai pasiruošę mokyklai,“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Ramunė Dambrauskaitė Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių miesto savivaldybėje sutaupyta 1,5 milijono litų socialinės paramos lėšų: jei pernai per tą patį laikotarpį nepasiturintiems miestiečiams socialinėms išmokoms buvo sunaudota 4 mln. 213 tūkst. litų, tai šiemet – tik 2 mln. 633 tūkst. litų. Sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms miestiečių reikmėms.

Rūta Jankuvienė Šiaulių miesto savivaldybė iš socialinei paramai skirtų lėšų 220 tūkstančių litų skyrė įsteigti naują tarnybą. Ji rikiuos pašalpininkų atliekamus visuomenei naudingus darbus ir pati juos organizuos. Dar pirks mikroautobusą, traktorių žolei pjauti. Pagražės parkai? Nuo praeitų metų socialinės pašalpos ir kompensacijų už šildymą gavėjai Šiauliuose yra siunčiami atlikti visuomenei naudingų darbų. Iš pradžių tam užteko vieno koordinatoriaus – nukreipti pašalpininkus į darbus.