14–16 metų Vilniuje, kone 8 metai Klaipėdoje ir apie 10 metų Kaune. Tiek šiuose miestuose tenka laukti eilėje, norint gauti socialinį būstą.
Anot „Vilniaus miesto būsto“ direktoriaus pavaduotojos Rositos Žibelienės, šioje eilėje esantys žmonės turi teisę pasinaudoti ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. R Žibelienės teigimu, ilgiausiai tokio būsto Vilniuje, net nuo 1992 m. šiuo metu laukia 4 šeimos. Praėjusiais metais į eilę gauti socialinį būstą sostinėje atsistojo iš viso 598 šeimos.
Nors laukiančiųjų skaičiai nemaži, pasirodo, pirmą siūlomą būsto variantą griebia tikrai ne visi.
„Dažniausiai gyventojai atsisako pasiūlyto varianto, jeigu pasiūlytas butas yra be balkono, butui nepriklauso rūsys, nereguliuojamas šildymas. Taip pat nesutinka apsigyventi butuose su bendro naudojimo patalpomis. Tokių išrankių žmonių šiai dienai yra nemažai.
Anksčiausiai laukiantiems asmenims ir šeimoms buvo pateikta po šešis pasiūlymus išsinuomoti socialinį būstą, tačiau šeimos atsisakė apsigyventi siūlomose gyvenamosiose patalpose dėl anksčiau išvardintų priežasčių“, – sako R. Žibelienė.
Dar viena priežastimi atsisakyti siūlomo būsto tampa nepatinkantis miesto rajonas.
Pasak R. Žibelienės, žmonės nenoriai renkasi siūlomą socialinį būstą ne tik Vilniaus miesto pakraštyje, bet ir centrinėje dalyje. Kartais dėl to kaltinamas nesaugus gyvenamasis rajonas, netinkamas aukštas, nepatogus susisiekimas, baimė atsiskirti nuo savo įprastos gyvenamosios vietos, nenoras keisti vaikų mokyklas ar darželius.
Didžiausia sostinės socialinių būstų koncentracija yra Pilaitėje (384 butai) ir Naujojoje Vilnioje (210 butų). Kituose Vilniaus rajonuose yra nuo 8 iki 67 butų. Iš viso Vilniaus socialinio būsto fondo sąraše šiandien yra 1068 socialiniai būstai, dar 95 planuojama nupirkti šiais metais. Tam numatyti 7 mln. eurų.
Nuo centro atsižegnoja
Išrankumu neretai pasižymi ir socialinio būsto prašantys klaipėdiečiai. Pastarieji taip pat ypač vengia miesto centro.
„Atsisakymų nuo pateiktų siūlymų pasitaiko, o priežastys tam labai įvairios: virtuvė sujungta su vienu iš bute esančių kambarių, nėra virtuvės baldų, nepatinka aplinka aplink namą, kuriame yra siūlomas socialinis būstas, šalia nėra autobusų stotelės, vaistinės, prekybos centro, šiuo metu neturi pajamų ir neišgalės mokėti nuomos mokesčio.
Na, o pageidaujančių įsikurti centrinėje miesto dalyje nėra daug, nes nuomos mokestis už socialinį būstą, esantį patraukliausiose miesto vietose, yra didesnis“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė.
Anot pašnekovės, šiuo metu Klaipėdoje esančioje eilėje į socialinį būstą įrašyti 602 asmenys ir šeimos. O socialinio būsto sąraše yra 503 socialiniai būstai, iš kurių išnuomoti yra 490. Dar 13 socialinių būstų uostamiestyje yra tušti, bet negali būti išnuomoti dėl blogos techninės būklės.
2018 metais socialiniams būstams pirkti Klaipėdoje buvo skirta 350 tūkst. eurų. Šįmet tam žadama išleisti dar 400 tūkst. eurų.
Savo ruožtu Kauno savivaldybės administracijos ryšių su visuomene skyriaus specialistas Tomas Jarusevičius sakė, kad su išrankių būstų prašytojų problema laikinoji sostinė nesusiduria.
„Miestas turi gerai išvystytą infrastruktūrą: prekybos centrai, darželiai, mokyklos, viešojo transporto maršrutai patogiai išdėstyti visoje miesto teritorijoje. Retais atvejais dalis pareiškėjų pageidauja gauti būstą tam tikrame mikrorajone dėl vaikų lankomų ugdymo įstaigų toje teritorijoje.
Yra buvę atvejų, kai gyventojai prašė suteikti butus su krosniniu šildymu, tačiau Kauno miesto savivaldybė naujai tokių butų nenuomojama“, – teigė T. Jarusevičius.
Leis nuomotis privačius butus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad nuo šių metų rugsėjo įsigalioja tam tikros naujovės, susijusios su socialinio būsto suteikimu.
Seimas neseniai pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos sudaromos sąlygos savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto.
Tokiu atveju didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė, o šioji pinigus skirtų tik tuomet, jei būstas nuomojamas oficialiai.
Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.
