Pamiršo pataisyti įstatymą
Lietuvoje mokamos pensijos – vienos mažiausių ES (mažesnės tik Rumunijoje ir Bulgarijoje), tad pensininkams atlaikyti politikų per sunkmetį mestą akibrokštą buvo sunku ir morališkai, ir materialiai. 2010–2011 m. buvo sumažintos senatvės, išankstinės senatvės, netekto nedarbingumo, invalidumo pensijos.
2014 m. gegužę Seimas palaimino Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriuo įteisinamas nusavintų pensijų grąžinimas. Tačiau pamiršo pataisyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pagal kurį skiriant socialinę paramą skaičiuojamos visos pajamos, taip pat ir pensijų kompensacijos.
Taigi ne visi senoliai nudžiugo gavę kompensacijas. Nemažai šalies pensininkų sunkiai išgyventų be jiems skiriamos socialinės paramos, t. y. kompensacijų už šildymą ir vandenį. Praėjusių metų pabaigoje gautos nusavintų pensijų kompensacijos padidino pensininkų pajamas, todėl kai kurie iš jų neteko lengvatų už šildymą ir vandenį.
Nežino, kiek pensininkų nukentėjo
Kiek pensininkų dėl to nukentėjo, socialinę paramą skirstančios savivaldybės nežino. Kai kurių savivaldybių atstovai tik pripažino, jog tokių atvejų galėjo būti, bet esą ne tiek daug, kad keltų problemų.
„Taip, pensijų kompensacijos, kaip ir visos kitos pajamos, įskaičiuojamos į asmenų, prašančių socialinių pašalpų ir kompensacijų už šildymą ir vandenį, pajamas. Tačiau mes aklai nesivadovaujame įstatymu. Socialinės paramos teikimo komisija gali priimti sprendimą skirti lengvatas, jei suma, kuri leidžia gauti paramą, yra keliais litais didesnė“, – sakė Panevėžio miesto Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
Anot jo, jei tokių pensininkų, kurie dėl gautų pensijų kompensacijų neteko socialinių lengvatų, ir buvo, tai tik vienas kitas. Pensininkai dažniausiai gauna kompensacijas už šildymą ir vandenį. O socialines pašalpas gauna asmenys, kurių pajamos mažesnės nei 102 eurai. Mažiausia pensija Lietuvoje – apie 150 eurų (517 litų), o vidutinė pensija – 240,65 euro (830,93 Lt).
Išmokėtos pensijų kompensacijos galėjo ne tik pakenkti pensininkams, bet ir pabloginti šeimos, kurioje jis gyvena, padėtį. Kompensacijos didina ne tik vieno gyvenančio asmens, bet ir visų bendrai gyvenančių asmenų gautas pajamas, todėl šeima ar asmuo netenka teisės į socialinę paramą.
„Jei kurie nors žmonės ir nukentėjo, tai tik vieną mėnesį, nes pensijų kompensacijos buvo išmokėtos kartą. Mūsų specialistai tikrai paaiškino tokiems žmonėms, kad kitą mėnesį lengvatos jiems jau priklauso“, – aiškino V.Michailovas.
Sumos nereikšmingos?
Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Čaplikienė tikino, kad pernai pensininkams išmokėta pirma sumažintų pensijų kompensacijų dalis turėjo įtakos socialinėms lengvatoms gauti, tačiau ta įtaka buvo labai nereikšminga.
„Tos kompensacijos mažos: 47 litai, iki 100 litų ir pan. Tad jei sumažėjo parama už šildymą, vandenį, tai nedaug. Aišku, pensininkams ir nedidelės sumos yra reikšmingos“, – pripažino Savivaldybės atstovė. Ji pridūrė, kad Rokiškio rajono kompensacijas už šildymą ir vandenį gauna iš viso apie 2 350 gyventojų.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji socialinių išmokų specialistė Virginija Burmonienė užtikrino, kad rajono pensininkai nenukentėjo dėl gautų pensijų kompensacijų: „Jas pensininkai gavo pernai lapkritį, o mes kompensacijas už šildymą ir vandenį jiems jau buvome paskyrę. Tad nieko ir nekeitėme. Šią paramą nedirbantiems pensininkams skiriame pusmečiui – nuo spalio iki balandžio ir vėl 6 mėnesiams. Jei dabar dėl socialinės paramos kreiptųsi naujas pensininkas, skaičiuotume 3 pastarųjų mėnesių jo pajamas.“
Patogu mulkinti
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Makaravičienė atsiduso paklausta, kaip senoliai įvertino šildymo sezono metu gautas pensijų kompensacijas, kai kuriems tapusias kliūtimi gauti socialines lengvatas: „Tos nusavintos pensijos nuvertėjo ir sukėlė kitų problemų. Mūsų valstybei labai patogu mulkinti pensininkus, nes jie negali apsiginti – neturi pinigų teismams, advokatams.“
G.Makaravičienė sakė, kad šitas klausimas bus aptartas Pensininkų reikalų taryboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. „Jei yra toks įstatymas, pagal kurį į pensininko pajamas įskaičiuojamos ir nusavintos pensijos, savivalda juo vadovausis, nesvarbu, ar žmogus skursta ir neturi už ką sumokėti už šildymą, vandenį, kitas paslaugas“, – dėstė ji.
Pamatė spragą
Seimo narys Vytautas Gapšys užregistravo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, pagal kurias pinigai, kurie bus išmokami sumažintų pensijų gavėjams, nebūtų įskaitomi į asmens gaunamas pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą.
Parlamentaras sakė, kad pataisą pasiūlė, reaguodamas į žmonių nusiskundimus. Pasigilinus paaiškėjo, kad iš tikrųjų įstatyme palikta spraga. „Ją reikia kuo greičiau ištaisyti, kad, išmokant kitas pensijų kompensacijas, nebūtų antrąkart daroma skriauda garbaus amžiaus žmonėms, kurie ir taip gyvena nepritekliuje. Iš pensininkų buvo pasiskolinta, o dabar valstybė, grąžindama jiems skolą, dar užkrauna papildomą naštą. Tai nesąžininga, juolab kad į socialinę paramą pretenduoja pensininkai, kurie gyvena žemiau skurdo ribos“, – kalbėjo parlamentaras.
Tūkstančiai nesulaukė
Ne visi per sunkmetį valdžios diržais suveržti pensininkai sulaukė iš jų „pasiskolintų“ pensijų. „Sodros“ duomenimis, pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų, kuriems pensijos buvo sumažintos. Valstybės biudžete dėl to liks apie 135 mln. litų (apie 39 mln. eurų).
Teisininkai išaiškino, kad artimieji negali paveldėti mirusių pensininkų kompensacijų. Tačiau jei pensininkas mirė jau po to, kai įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, mirusiojo turtą paveldintiems artimiesiems kompensacija turi būti išmokėta.
Tiems, kurie pergyveno krizę ir sulaukė meto, kai pradėti grąžinti jiems priklausantys pinigai, praėjusių metų pabaigoje buvo išmokėta 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos. Likusi dalis po 40 proc. lygiomis dalimis bus išmokėta 2015–2016 m. kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.
Pavyzdžiui, jei apskaičiuota kompensuojamoji suma yra 1 000 litų (289,62 euro), pernai buvo išmokėta 200 litų (57,92 euro), o 2015–2016 m. kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais – po 100 litų (28,96 euro).
Iš viso kompensacijos apskaičiuotos apie 500 tūkst. asmenų. Bendra kompensacijoms numatytų lėšų suma – 450 mln. litų (per 130 mln. eurų). 2014 m. išmokėta 90 mln. litų (per 26 mln. eurų) iš „Sodros“ biudžeto, 2015 m. ir 2016 m. bus išmokėta po 180 mln. litų (per 52 mln. eurų) iš valstybės biudžeto. Vidutinė kompensuojama suma – beveik 1 000 Lt (289,62 euro).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad dirbusiems pensininkams pensijos buvo mažintos du kartus. Pernai pradėtu kompensavimu atlyginamas tik vienas sumažinimas – toks pats, kaip ir nedirbusiems pensininkams.
