Ramunė Dambrauskaitė
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių miesto savivaldybėje sutaupyta 1,5 milijono litų socialinės paramos lėšų: jei pernai per tą patį laikotarpį nepasiturintiems miestiečiams socialinėms išmokoms buvo sunaudota 4 mln. 213 tūkst. litų, tai šiemet – tik 2 mln. 633 tūkst. litų. Sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms miestiečių reikmėms.
Pašalpininkų sumažėjo trečdaliu
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė teigia, kad šių metų kovo mėnesį socialinę pašalpą gavo 4354 asmenys, o 2013 metų kovą – 6316 asmenų. Skaičiai rodo, kad iki šiol gauti ne būtinų, o tiesiog papildomų pajamų pavykdavo didelei daliai žmonių.
Pasak skyriaus vedėjos, žmonės atsisako pašalpos, kai yra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti - nesvarbu, ar gaudavo 20, ar 200 litų.
Išmokos nebemokamos ir gavus duomenų iš muitinių, kai nustatoma, kad žmogus verčiasi kontrabanda, taip pat iš Valstybinės darbo inspekcijos apie nelegalų darbą, sulaukus informacijos iš bendruomenės, kad pinigai naudojami ne pagal paskirtį.
Taip pat daugybė kitų dalykų koreguoja išmokėjimą: jeigu paramos gavimo laikotarpiu žmogus nutraukia registraciją Darbo biržoje savo noru, paramos gavimo laikotarpiu įsigyja turto, kurio piniginė vertė yra didesnė negu piniginių lėšų normatyvas, arba perleidžia kitam asmeniui turtą už vertę, mažesnę nei pusė nustatytos vertės.
Visaip yra. Nors kaip liaudies išmintis sako, kad nedoras kaimynas kaip dieglys šone, rakštis kojoje, paskundęs savivaldybei nedorą pašalpininką kaimynas sutaupo mokesčių mokėtojų pinigų.
„Gauname skundų, kad nusipirko butą, kad vyksta grandioziniai europinio standarto remontai (taip bent jau rašo žmonės) arba kreipiantis dėl socialinės paramos žmogus deklaruoja, kad jis gyvena vienas, o kaimynai mato, kad yra sugyventinis, su kuriuo veda bendrą ūkį ir gyvena kaip šeima. Apie tai dažniausiai praneša kaimynai, būna, kad ir giminaičiai, bendrijų pirmininkai“, - sako I. Kiurienė.
Akmenės rajone jau yra sistema
Akmenės rajono savivaldybei patikėta skirstyti socialinę paramą jau antrus metus. Rajono Savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad ypač iš pradžių buvo daug kaimynų skundų apie nelegalius pašalpų gavėjus. „Dabar pas mus jau yra sistema: žmonės nebando piktnaudžiauti, nes kam sau daryti problemų. Nors esu linkęs būti griežtesnis: kai piktnaudžiaujama, sąmoningai pateikiami neteisingi duomenys, tikriausiai reikėtų skirti administracines nuobaudas“, - teigia meras.
V. Mitrofanovo nuomone, ypač visuomenei naudingi darbai efektyviai filtruoja žmones ir didmiesčiuose.
„Kartais sakoma, kad socialinių pašalpų valdymas galimas tik mažose savivaldybėse, seniūnijose, kur visi vienas kitą pažįsta. Tačiau ar didmiestyje, ar Naujojoje Akmenėje, kai 40 valandų reikia atidirbti, dažniausiai žmonės atsisako, nes tuo metu turi nelegalų darbą, į užsienį važiuoja ar turguje dirba“, - sako meras. Kita pašalpininkų dalis sumažėjo dėl aktyvaus bendradarbiavimo su Darbo birža (apie 25 proc.) ir dar 25 proc. jų skaičių sumažino komisija lankydamasi namuose.
Tad dabar Akmenės rajone komisija savo sprendimais pašalpas skiria daugiau išimties tvarka. „Taip būna, kai pagal įstatymo raidę žmogui pašalpa nepriklausytų, bet jis yra pakankamai sudėtingoje situacijoje. Komisijos sprendimu išimties tvarka jam yra skiriama pašalpa. Tai dažniausiai būna daugiavaikės šeimos, vėluojančios susimokėti už komunalines paslaugas“, - sako Akmenės rajono savivaldybės meras.
Šiauliai lopys biudžeto skyles
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas sako, kad sutaupytus socialinės paramos pinigus mieste tikrai bus kur panaudoti - lėšų reikia praktiškai visur.
„Matydami, kad galime sutaupyti apie 5-6 mln. litų, miesto biudžete socialinei paramai skyrėme ne 17 mln. litų, o tik 11 mln. litų. O jau dabar matome, kad, ko gero, išmokoms užteks ir 10 mln. litų. Tai jeigu sutaupysime apie milijoną papildomai, jis bus perskirstytas būtiniausioms miesto reikmėms“, - sako meras.
O trūksta pinigų visur. „Sunku įvardyti, kuri sritis yra prioritetinė, lėšų reikia visur: šaligatviai prasti, reikia tvarkyti kiemus, privažiavimus prie mokyklų, kultūros įstaigose reikia koncertinių aprangų, reikia sportininkų kelionėms, reikia jaunimui ir vaikams sukurti erdves laisvalaikiui ir žaidimams“, - vardija J. Sartauskas.
