Todėl Ramunė labai džiaugiasi, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui ilgalaikiams bedarbiams – nedirbantiems penkerius ir daugiau metų – palikti pusė socialinės paramos nepinigine forma.
Įsidarbinti sudėtinga
„Būčiau prieš tai, kad atimtų iš bedarbių viską. Kaip dabar nueiti įsidarbinti? Čia labai lengva pasakyti, bet tai yra nerealu. Gal nėra pagal tavo profesiją darbo, gal tu labai nemėgsti siūti, o tau siūlo siuvėjos darbą. Aišku, kai reikia maitinti šeimas, dirbi bet kokį darbą, bet čia labai sudėtinga.
Tad šis Vyriausybės siūlymas tikrai geras – palikti pašalpas bent maistui, nes jie pradės vogti, jie ims manipuliuoti vaikais, lieps jiems kažką parnešti. Tas pašalpas bent minimalias reikia palikti: ne visi mes vienodi, ne visi galime būti prezidentais, žurnalistai ar vaiko teisių ekspertais“, - kalbėjo bedarbė.
Ramunė sako, kad, kadangi ji dar yra ir „Gelbėkit vaikus“ savanorė, moteris neprarado noro dirbti, tačiau priešingu atveju moteriai, anot jos, atsirastų bendravimo ir darbo baimė.
„Tu pripranti prie tokios situacijos, kad nereikia anksti keltis – tas jau pasirodo visai neblogai, todėl jau imu su tuo kovoti. Nors esu motyvuota ir su išsilavinimu, įsivaizduoju, kaip jaučiasi tie žmonės, kurie neturi išsilavinimo ir turi mažiau galimybių“, - kalba moteris.
Ji prisimena, kai kartą buvo likusi be darbo ir prieš 25-erius metus. Jausmas, sako Ramunė, buvo tikrai nepavydėtinas.
„Ta izoliacija daro savo. Atsiranda siaubingas nepasitikėjimas, kuris tave sustabdo – imi atidėlioti darbo paieškas. Esu bendravusi su daug ilgalaikių bedarbių: jie labai savimi nepasitiki, mato save prastesniais, mažesniais. Todėl čia reikia psichologo pagalbos – pasikalbėję su juo, tie žmonės įsidarbino“, - sako Ramunė.
Minimalių poreikių tenkinimas
SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina tv3.lt sakė, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisomis siekiama skirti paramą žmonėms minimaliausiems poreikiams tenkinti.
„Dabar tiems, kurie ilgiau kaip 60 mėn. iš eilės gauna socialinę pašalpą, ji nebeskiriama. Įvertinę realią situaciją, kad ne visada pavyksta įsidarbinti ir ne visi asmenys dėl sveikatos būklės ir asmenybinių dalykų gali įsidarbinti, siūlome, kad tokiems žmonėms neturėtų būti nutraukta socialinė pašalpa, ir sumažinta 50 proc. turėtų būti skiriama nepinigine forma. Nepiniginė forma – tai socialinės kortelės, maistas – pagal kiekvieno socialinės paramos gavėjų individualius poreikius, kuriuos vertins savivaldybė ir socialiniai darbuotojai“, - kalba S. Kulpina.
Ji pažymi, kad socialinė pašalpa nėra tokia didelė – 102 eurai, tad didžiausia jos dalis tenka maistui.
„Palikti žmogų be pragyvenimo šaltinio negalima: dėl to sakome, kad ji bus 50 proc. sumažinta, tačiau skiriama ne pinigine forma, nepaliekant žmogaus be pragyvenimo šaltinio – be maisto, be pagrindinių fiziologinių poreikių patenkinimo“, - kalba SADM atstovė.
Nemažinti pašalpų aktyviems
Ji pažymi, kad kita pataisa, kuriai taip pat pritarė Vyriausybė, siekiama tobulinti socialinės pašalpos mažinimo mechanizmą.
„Siūlome nustatyti, kad, jeigu Darbo birža nepasiūlo žmogui darbo ar paramą gaunantis asmuo dalyvauja visuomenei naudingoje veikloje bendruomenės labui – tokiems paramos gavėjams ir jų šeimoms siūlome socialinės paramos nemažinti.
Išties yra regionų, kur sunku įsidarbinti – ne dėl to, kad žmonės nenori dirbti, bet tiesiog dar nepakanka darbo vietų, jų kvalifikacija neatitinka Darbo biržos poreikių, ir ji negali pasiūlyti tokiam žmogui šiandien darbo. Todėl mes ir siūlome tokiam žmogui nemažinti socialinės pašalpos. Iki šiol savivaldybė turėjo tokią teisę, bet kiekviena savivaldybė ja naudojosi skirtingai. Todėl mes nustatome tokią tvarką visoms savivaldybėms. Dar pašalpų siūlome nemažinti tiems žmonėms, kurie yra aktyvūs paramos gavėjai, padeda bendruomenei tvarkyti aplinką, padeda nevyriausybinėms organizacijoms – tokiems žmonėms paramos siūlome nemažinti“, - sako S. Kulpina.
Pašnekovė nurodo, kad papildomų pajamų iš valstybės visai nereikės: kadangi nuo 2015 metų piniginė socialinė parama perduota savivaldybėms savarankiškai funkcijai, savivaldybės tikrina, ar socialinė parama skiriama tikrai tiems asmenims, kuriems reikia, ir taip sutaupo lėšų.
Nemotyvuoja dirbti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė Sujetaitė tv3.lt nurodė, kad pašalpų mokėjimas ilgalaikiams bedarbiams problemos nesprendžia, o tik ją užmaskuoja ar netgi gali padaryti meškos paslaugą.
“Kuo ilgiau žmonės nedirba, tuo labiau mažėja jų motyvacija, kaip ir galimybės įsidarbinti, prarandami įgūdžiai ir žinios. Naujos pataisos, kai penkerius metus nedirbantys asmenys galės tikėtis socialinės pašalpos, problemą tik pagilins ir padarys žmonės dar labiau priklausomus nuo socialinės paramos sistemos, mažins jų motyvaciją grįžti į darbo rinką“, - sako D. Sujetaitė.
Ji kritikuoja ir tą pataisų dalį, kur socialinės pašalpos paliekamos pasiūlymų Darbo biržoje nesulaukusiems asmenims ar aktyviai įsitraukusiems į visuomeninę veiklą piliečiams:
„Nauja tvarka numato išimtis, kad socialinės pašalpos dydis nebus mažinamas tai atvejais, kai Darbo birža bedarbiui nepateiks jokių darbo pasiūlymų arba jei bedarbis, dalyvauja savivaldybės organizuojamoje visuomeninėje veikloje. Vėlgi, čia gali kilti įvairių piktnaudžiavimo atvejų ar manipuliacijų, kai sistemą gali būti bandoma apeiti, ir pašalpos gali būti nemažinamos net ir oficialiai nedalyvaujantiems visuomeninėje veikloje. Kitas klausimas, kiek nauja tvarka kainuos? Tikslių paskaičiavimų nėra“, - teigia ji.
LLRI ekspertė nurodo, kad ilgalaikių bedarbių problemą reikia spręsti ieškant būdų juos įdarbinti, t. y., skatinant investicijas, kuriant darbo vietas, perkvalifikuojant ir pan.
LLRI atliekamo savivaldybių indekso tyrimo duomenimis, 2014 m. ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių buvo vidutiniškai 34 proc. (vertinant visas savivaldybes).
Gali imti piktnaudžiauti
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis sako tokio Vyriausybės sprendimo nevertinantis nei gerai, nei blogai. Pasak jo, svarbiausia yra numatyta, kad bedarbiai šia sistema neimtų piktnaudžiauti.
„Jeigu yra priimtas sprendimas rūpintis visais šalies gyventojais, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba, ar ne, kiek laiko nedirba ir kokia yra jų motyvacija, lygiagrečiai tuo pačiu metu reikėtų bandyti užtikrinti, kad nebūtų šia sistema piktnaudžiaujama šia sistema, bandyti juos integruoti į darbo rinką, įtraukti į viešuosius darbus. Viešųjų darbų sąrašas yra labai platus. Jei žmogus yra darbingo amžiaus ir gali atliki fizinį ar protinį darbą, tokį darbą savivaldybės gali pasiūlyti tiems, kurie ir toliau nori gyventi iš pašalpų“, - sako N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžia, kad penkerių metų iškritimas iš darbo rinkos yra labai ilgas laikotarpis, rodantis, kad žmogus turi labai ribotas galimybes ar norus vėl pradėti oficialiai dirbti.
„Priimant sprendimą pasirūpinti tokiais žmonėmis, kad jie neelgetautų gatvėje, neskurstų ir nebadautų, reikėtų ieškoti efektyvesnių priemonių, kaip juos motyvuoti ir įtraukti į viešuosius darbus, galbūt keisti jų kvalifikaciją ir rasti galimybių juos įdarbinti, nes priešingu atveju atsiranda paskatos nedirbti“, - sakė N. Mačiulis.
Nebe tie metai ir sveikata
Loreta nedirba nuo 2009-ųjų – iki tol buvusi kineziterapeutės padėjėja nusprendė atsidėti sergančios, senos mamos slaugai ir tapo oficiali mamos rūpintoja. Prieš dvejus metus mirus mamai, Loreta liko be darbo ir dabar gyvena iš savo 50 proc. invalidumo pašalpos. Darbo ieško, tačiau 56-erių moteris sako, kad, esant tokių metų ir tokios sveikatos, rasti darbą labai sunku.
Loreta palaiko šį Vyriausybės sprendimą neatimti iš bedarbių pašalpų, kurie darbo neturi jau penkerius metus ir ilgiau.
„Tikrai reikia palikti pašalpas, nes nėra tų darbų – kitą kartą ir sveikata nebe ta, ir metai nebe tie. Jei darbų nėra, ką daryti tam žmogui? Kuris tingi, tai kita šneka, o kurie susirgę yra – ką tokiems daryti?“ – dalijasi moteris.
Loreta sako, kad dabar jos kineziterapeutės padėjėjos licencija nebegalioja, tad dirbti ji gali tik paprastus darbus.
„Aišku, dirbu ir juos, darbo aš nebijau, tik kartais jau ne pagal sveikatą tie darbai, o jei sezoninis darbas – tik porai mėnesių – tai irgi nieko iš to gero“, - pasakoja 56-erių metų moteris.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pataisoms, pagal kurias penkerius metus nedirbantys asmenys galės tikėtis socialinės pašalpos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siūloma „atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma“.
Šiuo metu numatoma, kad antrais nedarbo metais socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 proc., gaunantiems socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – 30 proc., gaunantiems socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – 40 proc., gaunantiems socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 proc., o vėliau socialinė pašalpa neskiriama. Pataisomis taip pat siūlomos naujovės, kokiais atvejais socialinės pašalpos dydis bedarbiams nemažėtų - pavyzdžiui, kai nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
