Ši priemonė yra skirta palengvinti ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką, kad įsidarbinus nedingtų visos socialinės pašalpos bei kompensacijos ir šeima nepatektų į vadinamuosius skurdo spąstus, kai uždirbamas atlyginimas nėra toks patrauklus palyginus su pašalpų ir kompensacijų praradimu.
Norint gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, reikia atitikti tris sąlygas: pirma, būti ne mažiau kaip 6 mėnesius registruotam Užimtumo tarnyboje, antra, per tris paskutiniuosius mėnesius iki įsidarbinimo bent vieną mėnesį gauti socialinę pašalpą, kuri mokama nepasiturintiems gyventojams, trečia, įsidarbinti už ne mažesnę nei minimalią algą ar minimalų valandinį atlygį. Pastaroji sąlyga skirta tam, kad darbdaviai nepiktnaudžiautų mokėdami mažiau nei minimali alga. Kreiptis dėl papildomos paramos pradėjus dirbti reikia į savivaldybę.
Jeigu asmuo atitinka visas sąlygas, pirmus tris mėnesius šalia atlyginimo jis gali gauti 100 proc. dydžio anksčiau gautos socialinės pašalpos. Nuo ketvirto iki šešto mėnesio – 80 proc. dydžio buvusios vidutinės socialinės pašalpos, o nuo septinto iki dvylikto mėnesio – 50 proc. dydžio.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, gyventojai vis dar per menkai žino apie egzistuojančią galimybę nepatekti į vadinamuosius „skurdo spąstus“.
Tai įrodo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys: 2022 m. papildomas socialines pašalpas įsidarbinus gavo 5,4 tūkst. asmenų ir tai sudarė 22 proc. nuo visų įsidarbinusių socialinių išmokų gavėjų.
2021 m. papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus gavo apie 1,5 tūkst. ir tai sudarė 19,7 proc. nuo įsidarbinusių išmokų gavėjų.
Pasak A. Adomavičienės, savivaldybės vis dar gana vangiai informuoja žmones apie paramos formą, kuri padeda už minimalią algą įsidarbinusiam žmogui nekristi į dugną, ypač jeigu jis turi skolų. „Žmonės tiesiog įsidarbina ir patys nebesikreipia paramos. Jie galėtų kreiptis vėl iš naujo ir prašyti papildomos paramos įsidarbinus, bet patys žmonės labai mažai žino apie tokią galimybę“, – pasakojo ekspertė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu parengtoje Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijoje mokslininkai siūlė įtraukti į įstatymus nuostatą, kad savivaldybės turėtų privalomai informuoti asmens nurodytu būdu apie teisę gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Kokia padėtis skirtingose savivaldybėse?
Portalas tv3.lt pasiteiravo Vilniaus, Kauno, Šiaulių miesto ir Lazdijų rajono savivaldybių, kiek asmenų šiais metais gauna papildomą socialinę pašalpą įsidarbinę ir kaip savivaldybės informuoja gyventojus apie tokią galimybę.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad šiuo metu Vilniaus mieste papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus gauna 28 asmenys, o gyventojai apie tokią galimybę informuojami savivaldybės tinklapyje dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje, informacijos galima gauti kreipiantis į savivaldybę. Gana sudėtinga, nes norėdamas paklausti apie tokią galimybę, pirmiausia turėtum žinoti, jog įstatymai ją numato.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė nurodė, kad mieste papildomą socialinę pašalpą įsidarbinę šių metų balandį gauna 103 asmenys.
Pasak savivaldybės atstovės, Kaunas išsamią informaciją apie tokią priemonę teikia visiems asmenims, kurie praneša apie savo įsidarbinimą telefonu, elektroniniu paštu ar atvykstą tiesiogiai, Socialinės paramos skyrius taip pat yra pateikęs informaciją Užimtumo tarnybai, todėl ji pasiekiama asmenims, kurie ten registruoti. Kauno miesto savivaldybė taip pat sako, kad pernai buvo gavusi lankstinukų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie tai, kokia parama žmonėms priklauso.
Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis pateikė informaciją, kad pirmą šių metų ketvirtį papildomą pašalpą įsidarbinus gavo 40 asmenų, o šiuo metu gauna 4 žmonės.
Šiauliai teigia, kad žmogui įsidarbinus nuo kito mėnesio nutraukiama įprastos socialinės pašalpos mokėjimas, todėl atsiunčiamas raštas, kuriame nurodoma, jog žmogus gali kreiptis dėl papildomos pašalpos įsidarbinus ir dar metus gauti ir atlyginimą, ir visą arba dalį pašalpos.
„Jei Jūs dirbate ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės ir darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą, Jūs iki 2024-03-26 turite teisę pateikti prašymą dėl papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus“, – taip raštuose, siunčiamuose įsidarbinusiems žmonėms, rašo Šiaulių miesto savivaldybė.
Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Rima Šukienė portalui tv3.lt nuodė, kad šiuo metu papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus rajone gauna 13 asmenų.
Pasak vedėjos, kai socialinės paramos gavėjas praneša apie įsidarbinimą, savivaldybės darbuotojai patikrina, ar toks žmogus atitinka sąlygas gauti papildomą pašalpą įsidarbinus ir telefonu informuoja apie galimybę gauti tokią paramą, o informacija taip pat skelbiama interneto tinklapyje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad nuo 2021 m. pradėjo veikti informacinis portalas www.kasmanpriklauso.lt, kuriame galima rasti informacijos apie paramą ir paslaugas skirtingais gyvenimo atvejais. Šiame portale informacija pateikiama žmogiška kalba ir iliustruotai, todėl gyventojams ją lengviau suprasti.
„Situacija dėl papildomos socialinės paramos mokėjimo įsidarbinusiems socialinės pašalpos gavėjams pastaraisiais metais pastebimai gerėja. Žmonių, gaunančių papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, dalis tarp visų įsidarbinusių socialinės pašalpos gavėjų šalies mastu padidėjo dvigubai: nuo apie 10 proc. 2017-2019 m. iki apie 22 proc. 2022 m. Taigi, vis daugiau asmenų sužino apie galimybę gauti jiems priklausančią paramą“, – sako ministerija.
„Ką mes matome iš praktikos, kad jeigu žmonės pasinaudoja ta parama, jie labai įvertina tą priemonę, kaip ir organizacijos, kurios dirba su nepasiturinčiais asmenimis. Pavyzdžiui, jeigu žmonės turi įsiskolinimų, tai tokia papildoma parama sudaro tiek, kiek jie turi atiduoti antstoliams. Taigi ta motyvacija dirbti išauga. Šiaip labai gera priemonė, tik, deja, per mažai žinoma žmonėms“, – teigia A. Adomavičienė.
Ji pabrėžia, kad, viena vertus, savivaldybės kai kuriais atvejais siekia taupyti lėšas, todėl nebūtinai deda daug pastangų informuodamos gyventojus. Kita vertus, kadangi įstatymas nereikalauja privalomai informuoti įsidarbinančių paramos gavėjų, tai ne visuomet pasistengiama. Bet, savaime suprantama, to tikrai negalima sakyti apie visas savivaldybes, nes esama gerų pavyzdžių.