„Pretendavau į paramą ir gal dar pretenduočiau, bet esmė ta, kad aš dalyvauju valstybiniame neformalaus ugdymo nepriklausomų mokytojų finansavimo projekte. Turėjau pristatyti visą pluoštą dokumentų, kad galėčiau dalyvauti tame projekte, privalėjau iš Mokesčių inspekcijos išsiimti verslo pažymą. Ta pažyma neduoda jokių pinigų – pinigai bus sąskaitoje metų gale, o už mokymus, kuriuos turiu, ateis geriausiu atveju tik kovo gale. Mane nuo sausio penktos išspyrė iš darbo biržos ir nuėmė visas paramas“ , – pasakojo Gintautas.
Tad diplomuotas kultūros švietimo darbuotojas, baigęs tuometinę konservatoriją Klaipėdoje, prašys Alytaus savivaldybės švietimo skyriaus, kad jis išduotų pažymą socialinės paramos skyriui, kad ta pažyma iš Mokesčių inspekcijos skirta tik tam, kad jis galėtų dalyvauti konkurse.
Dirba už dyką
„Iš principo nuo sausio su vaikais dirbu už dyką. Dar šį mėnesį socialines išmokas gavau, o jau vasarį nebegausiu“, – sako vyras.
Muzikantas nesiskundžia, kad radus darbą jis iškrenta iš socialinės paramos gavėjų. Gintautas tik nori, kad jam nenutrauktų paramos iki tol, kol jis pradės gauti kitas pajamas.
„Tai dabar aš išsiimu individualios veiklos pažymą ir sakykim, kad aš auginu gėles. Tai palaukit, kol mano gėlės užaugs ir jas parduosiu, tai ką aš valgysiu iki tol – gėlių kotus? Šis klausimas yra neišspręstas. Kol žmogus negauna pinigų, jis juk turi iš kažko gyventi“ , – pasakoja Gintautas.
Vyras sako kad su jo specialybe – kultūros švietimo darbuotojo su muzikiniu profiliu – rasti darbą labai sunku. Tad Gintautas, 2006 m. Alytuje organizavęs orkestro mokyklą, dabar nebeturi ir tų 80 eurų mėnesinių pajamų.
„Kažkaip sukiesi, kadangi esu muzikantas, tai truputį koncertinės veiklos turiu, kažkaip išgyvenu“, – pasakojo jis.
Neskatinama dirbti
Vilniaus savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas nurodo, kad socialines pašalpas gaunantis žmogus su dabartine sistema neskatinamas dirbti.
„Jei žmogus turi papildomų pajamų, tos socialinės išmokos yrai išminusuojamos, bet yra ir dar blogesnė dalis: gautos pajamos daro įtaką ir kitoms socialinės paramos rūšims. Žmogui atimama galimybė gauti vienkartinę piniginę išmoką, galimybė gauti socialinį būstą ir kitas socialines paslaugas natūra per dienos centrus ir pan. Gaunasi taip, kad, jeigu tu pasistengi, pasitempi, krenti iš viso paramos paketo – čia yra bėda“, – pasakojo politikas.
Bendraudamas su žmonėmis, G. Paluckas įsitikino, kad socialines pašalpas gaunantis žmogus kruopščiai paskaičiuoja: jeigu jis mato, kad jam kyla grėsmė uždirbti daugiau, jis arba paprašo darbdavio tą dalį sumokėti vokelyje, arba jis atsisako sezoninio darbo, kad negautų papildomų pajamų.
„Tai yra akivaizdūs dalykai, nėra jokio pereinamojo tranzitinio mechanizmo: jei tau pradeda po truputį sektis, tada valstybė turėtų arba mažinti išmoką, arba turėtų kokių metų laikotarpį, kurio metu žiūrėtų, kaip žmogui sekasi ir tik tada išjungtų paramos mechanizmą arba palikti pašalpas, jei tas palengvėjimas žmogui buvo laikinas“, – sako G. Paluckas.
Tad vicemeras nurodo, kad socialinės paramos srityje reikia konceptualios permainos: nustatyti skurdo ribą, ir žemiau jos gyvenantys žmonės turėtų gauti universalią išmoką.
„Skandinavijoje populiaru universalios išmokos: jeigu tu nukrenti žemiau tam tikros ribos, tau priklauso universali išmoka. Manau reikėtų prie to judėti, ir dar įvesti tranzitinį laikotarpį. Parama gali būti mažinama, bet neišjungiama automatiškai, nes pagerėjimas dažnai būna laikinas“, – sako jis.
Turi stengtis dirbti
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad dabartinė išmokų mokėjimo tvarka yra teisinga.
„Mus kritikavo, kai mes mokėjome bet kam ir kai sąžiningai dirbantys žmonės kartais gyvendavo blogiau už tinginiaujančius. Mus tada barė, kad mes išlaidaujame ir neteisingai skirstome pinigus. Šiuo atveju reikia žiūrėti kiekvieną atvejį – tokia teisė suteikta savivaldai“, – kalbėjo A. Sysas.
Parlamentaras taip pat tikino, kad visų Lietuvos gyventojų pareiga yra skatinti socialinės paramos gavėjus dirbti. Link to, anot jo, jau buvo pajudėta, savivaldybėms suteikus teisę pačioms skirti socialines kompensacijas:
„Kai mes atidavėme teisę socialines kompensacijas, išmokas mokėti savivaldai, apie 40 proc. sumažėjo išlaidos šitiems reikalams. Savivaldybės pradėjo labiau kontroliuoti, o didžioji dalis patys atsisakė, nes matyt nelabai sąžiningai gaudavo tas išmokas. Be to, jei savivalda mato, kad tas žmogus tinginiauja, nedirba viešųjų darbų, tai ji turi teisę sumažinti tuos pinigėlius“, – kalbėjo A. Sysas.
Daugiavaikių šeimų rėmimas
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, kad dabartinė socialinių išmokų parama nėra teisinga. Pasak jo, pavyzdžiui, daugiavaikes šeimas reiktų remti nepriklausomai nuo pajamų, kad jos nepatektų į skurdą.
„Tokią vargingai gyvenančių daugiavaikę šeimą reiktų remti nepriklausomai nuo pajamų. Tada žmonės gauna pinigus už vaikus ir tada žmogus žino, kad, jeigu gaus papildomą eurą, nepraras noro dirbti“, – sako jis.
Be to, R. Lazutka nurodė, kad pačios savivaldybės galėtų savo nuožiūra skirti vargingiau gyvenantiems žmonėms pinigų, net jeigu jie pagal įstatymą iškristų iš paramos gavėjų rato, nes savivaldybės pagal naująją tvarką sutaupo nemažai:
„Buvo padaryta garsi reforma, kad savivaldybės pačios skiria socialinę paramą, kruopščiai tikrindamos paramos gavėjus. Neišleidusios visų planuotų pinigų, o jų dabar lieka tikrai daug, jos gali lėšas naudoti bet kam, joms niekas nedraudžia remti vargingai gyvenančių žmonių. Savivaldybė visada tokias tvarkas turėdavo, tik tam nustato griežtus reikalavimus, tokius žmones sušelpia kartą per metus, bet galėtų tai daryti laisviau, matydamos, kad žmonės stengiasi, bet jiems yra sunku“, – teigė jis.
Taip pat R. Lazutka taip nurodė, kad iš socialinę paramą gaunančių žmonių nereikėtų išskaičiuoti pinigų, jeigu jiems atsiunčia lėšų giminaičiai, kaip yra daroma dabar. Vargingai gyvenančių žmonių, sako jis, nereikia dar labiau spausti.
