šildymas

Geoterminį šildymą įsirengusi vieno Alytaus daugiabučio bendrija už šilumą moka 3 kartus mažiau nei kiti alytiškiai.Tačiau ji negali pretenduoti į Vyriausybės paramą daugiabučių renovacijai, praneša LTV „Panorama“. Alytaus centre esantis daugiabutis namas pirmasis mieste šildosi šiluma iš žemės gelmių. Už gruodį jo gyventojai mokės kone triskart pigiau nei kiti alytiškiai – po 1,90 Lt už kvadratinį metrą, gyvatuko kaina nesiekia nė 20 litų.

Šiaulietis Modestas Gelžinis su šeima jau ketvirtą sezoną gyvena namuose, kuriuose įrengė geoterminį šildymą. Kokią jo naudą ir trūkumus įžvelgia vartotojas? Šilumos siurblys ir šaldytuvas – panašūs tik išoriškai „Einam pirmiausia apžiūrėti mano šaldytuvo“, – kviečia svetingai savo namų duris mums pravėręs Modestas. Ir veda į namo rūsį apžiūrėti tik išoriškai buitinį šaldytuvą primenantį šilumos siurblį – geoterminio šildymo sistemos širdį.

Vilniaus miesto savivaldybėje vicemero Romo Adomavičiaus vadovaujama darbo grupė ir speciali nepriklausomų ekspertų komisija nustatė, kad 507 daugiabučiuose šilumos suvartojimo padidėjimo priežastys lapkritį nėra aiškios ir dėl to reikalinga detalesnė Valstybinės energetikos inspekcijos analizė. Šilumos suvartojimas šiuose daugiabučiuose išaugo vidutiniškai 28 proc., palyginti su 2010 metų lapkričiu.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Nuo Naujųjų Utenos rajono gyventojams 10 proc. pigs šildymas ir bus vienas pigiausių Lietuvoje. Mat pastačius naują vandens šildymo katilą, pereita prie biokuro, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kai vieni gyventojai, ypač vilniečiai, pyksta dėl šiemet gerokai išaugusių šildymo kainų, uteniškiai džiaugiasi sužinoję, kad jau nuo Naujųjų mokės mažiau.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Šaltuoju metų laiku metų daugelis Lietuvos gyventojų svarsto sudėtingą dilemą: kaip išgyventi šildymo sezoną? Į kiekvieną šilumos kainų šuolį reaguojama labai skaudžiai, nes žmonės žino - už šildymą sumokėti vis tiek privalės. Vadinasi, turės atsisakyti ko nors kito: sumažinti išlaidas maistui, drabužiams, net vaistams.

Nors šių metų lapkritis beveik toks pat šiltas kaip ir pernai, už šildymą vis tiek mokėsime daugiau. Brangesnį šildymą nulėmė didesnė dujų kaina. Vilniaus savivaldybė teigia, kad dėl to kompensacijų už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį prašančiųjų tik daugėja. Be to, nuo sausio kompensacijas galės gauti ir tie socialiai remtini žmonės, kurie gyvena ne tik nuosavame, bet ir nuomojamame būste, praneša LTV „Šiandien“. Manoma, kad kuo lauke šilčiau, tuo už šildymą mokame mažiau.

Tiems, kurie vis dar mano, jog daugiabučio atnaujinimas yra abejotinas, neatnešantis naudos, o tik plėšantis pinigines, geriausias „antidepresantas“ – faktų ir skaičių kalba.

Daugiausiai šilumos butuose iššvaistoma dėl pralaidžių namo sienų. Specialistų teigimu, gyventojai gali šią problemą šiek tiek sumažinti, savo butuose už radiatorių įsirengę šilumą atspindinčius ekranus. Tokius veiksmus skatina Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), visoje Lietuvoje vykdanti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Visuose kambariuose už radiatorių įsirengus šilumą atspindinčius ekranus oro temperatūra bute gali pakilti 1–2ŗC.

Nugaras paprastiems darbuotojams atgręžusiai Šiaulių valdžiai grasinama miestą paversti mažąja Graikija. Švietimo darbuotojų piketo išsigandusiems miesto vadovams pažadėtos viešos protesto akcijos ir streikai. To profsąjungos ketina griebtis, jeigu miesto valdžia neatsisakys planų 25 procentais nurėžti švietimo įstaigų finansavimo. Valdžia nesišneka Ketvirtadienio vakarą Savivaldybės salė buvo sausakimša.

Spalį 57 litais už toną naftos ekvivalento (tne) sumažėjus iš Rusijos importuojamų dujų kainai, šių metų gruodį turėtų mažėti ir šilumos kaina, teigia šilumą gaminančios įmonės. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, miestuose, kuriuose didžiąją šilumos gamyboje naudojamo kuro dalį sudaro gamtinės dujos, šilumos kaina gruodžio mėnesį sumažės apie 1,5 procento - apie 0,45 ct/kWh.

Brangstant dujoms ir malkoms, ieškoma alternatyvų tradiciniam šildymui. Pažangios technologijos leidžia efektyviai naudoti šilumą iš natūralių šaltinių – žemės, oro ar saulės – ir iki 70 procentų sumažinti išlaidas būstui šildyti. Taip šildantis neteršiamas oras. Brangi investicija, pigus šildymas „Žmonės pamažu nusigręžia nuo prabanga tapusio dujinio šildymo, bet ir pečkuriais dirbti nenori“, – sako „Vilpra“ pardavimų vadybininkas Nerijus Keniausis.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Vienuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas juda gana sparčiai, tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi. Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

Šiluma trijų didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučiuose vartojama nevienodai efektyviai. Tai paaiškėjo palyginus jų svertinį šilumos suvartojimo koeficientą. Vilniuje šis koeficientas siekia 29, Kaune – 30, Klaipėdoje – 32. Didžiųjų Lietuvos miestų, asociacijos narių administruojamų daugiabučių energetinio efektyvumo tyrimą atliko Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), šį rugsėjį pradėjusi vykdyti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Šį tyrimą atlikti paskatino gyventojų susidomėjimas.

Gasdinančios šilumos kainos nesikeis, kol nebus imtasi rimtų pertvarkų. Savivaldybėms, išnuomojusioms šilumos ūkius privačiam verslui, svarbiausias uždavinys turėtų būti peržiūrėti sutartis ir nuolat sekti, ar jos nepažeidinėjamos ir vis dar naudingos. Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas.

Lietuvos geografinė padėtis mums lėmė laimę, o gal negandą, įvertinti visų keturių metų laikų privalumus ir trūkumus. Vasarą galime puikuotis šokoladiniu įdegiu, o žiemą pasitikrinti pusiausvyrą ant slidžių. Tačiau geografinė padėtis viena ranka glosto, kita suduoda – išryškina ne tik malonius sezoninių pramogų kontrastus, bet ir išlaidų pokyčius. Grėsmingiausias išlaidų pikas pasiekiamas šaltojo sezono metu, kuris jau pasibeldė ne tik į mūsų duris, bet ir į pinigines.

Rinkdamiesi būstą, netgi 97 proc. Aruodas.lt respondentų atsižvelgia į šildymo tipą, o netgi pusei iš jų šildymo tipas yra pats svarbiausias dalykas, nesvarbu, būstą ruošiamasi pirkti ar nuomotis. Prasidėjus šildymo sezonui, viena pagrindinių diskusijų apie nekilnojamąjį turtą – šildymo išlaidų įtaka būsto nuomos kainoms. Atėjus šildymo sezonui, patys gyventojai prognozuoja, kad šaltasis metų laikas turės įtakos būsto nuomos kainoms. Dauguma (36 proc.) Aruodas.

Išsausėjusias akis išgelbės dirbtinės ašaros ir patalpų vėdinimas. „Mano akys bijo šviesos, nuolat ašaroja ir niežti – ir vėjuotą dieną lauke, ir ilgiau pasėdėjus prie kompiuterio“, – tokie ar panašūs skundai yra įprasti akių gydytojams, ypač prasidėjus rudeniui, kai orai vis labiau šąla ir po truputį įsibėgėja šildymo sezonas. Apie išsausėjusias akis kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akių ligų gydytoja Žaneta Kavaliauskienė.

Nepasiturintys žmonės gali tikėtis naujos kompensacijos – tiems, kurie nuomoja būstą, jei bus pakeisti įstatymai, bus grąžinama dalis šildymo kainos. Baiminantis fiktyvių nuomų bus reikalaujama turėti legalią, registruotą nuomos sutartį. Valdžia tikisi, kad tokiu būdu bus legalizuota dalis šešėlio – butus nuomojantys, tačiau valstybei mokesčių nemokantys gyventojai bus skatinami legalizuoti savo veiklą. Nuo Naujųjų metų šildymo našta kai kuriems gyventojams gali palengvėti.

Vakar Alytuje buvo šildoma tik 32 procentai daugiabučių. Radiatoriai dar nešilo ir keturiose miesto mokyklose. Gyventojai nenori rinkti parašų Alytuje šildymo sezono pradžia paskelbta spalio tryliktąją. Šiemet įsakyme nurodyta, kad nusprendusiesiems pradėti šildymo sezoną kitu laiku apie tai reikia raštu informuoti UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“. Dar buvo kalbama, kad, norint išvengti gyventojų ginčų, reikia, jog visi butų savininkai raštiškai patvirtintų šį pageidavimą.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Į sko­las nu­grimz­du­si Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė neat­sis­kai­to su sa­vo įmo­nė­mis, ku­rių pa­slau­go­mis nau­do­ja­si miesto gy­ven­to­jai. No­rė­da­mos mies­tie­čiams ge­rin­ti pa­slau­gas, sa­vi­val­dy­bės įmo­nės sko­li­na­si. Ban­kams ten­ka mokė­ti pa­lū­ka­nas, to­dėl tiems pa­tiems mies­tie­čiams kai­na už pa­slau­gas au­ga. Vien „Šiau­lių ener­gi­jai“ sa­vi­val­dy­bė sko­lin­ga 24 mln. li­tų, ta­čiau biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­ska­ti­na­mos tau­py­ti ši­lu­mos.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2011–2012 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 17 d., įjungiant šildymą gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose pagal grafiką, kurį sudarė UAB „Vilniaus energija“. Gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams, kuriems šilumą tiekia UAB „Balterma ir ko“ ir UAB ,,Vilniaus valda“, šildymas įjungiamas per pirmas dvi dienas nuo šildymo sezono pradžios.

Prognozuojama, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir vėl stipriai paplonins gyventojų kišenes. Domoplius.lt spalio mėnesio pradžioje atlikta apklausa parodė, kad daugeliui lietuvių teks apriboti asmeninius ar šeimos poreikius – 42 proc. žada taupyti maisto ir kitų būtiniausių prekių sąskaita. Dalis apklausos dalyvių žada taupyti kitais būdais – 22 proc. planuoja rečiau pramogauti, lankytis kavinėse ar baruose.

Šildymo sezonas kišenes paplonins ne tik daugiabučių gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, bet ir privačių namui savininkams. Dėl didėjančios biokuro paklausos, anot miškininkų, per trejus pastaruosius metus 40 procentų išaugo malkų kaina, vidutiniškai dešimtadaliu šį rudenį brango ir anglis. Nekito tik pjuvenų briketų ir granulių kaina, tačiau, anot jų gamintojų, lietuviai šio kuro vis dar perka nedaug, praneša LTV „Šiandien“. Bendrovė „Granulta“ sako 95 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2011–2012 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 12 d., trečiadienio, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose, ligoninėse. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Gyvenamiesiems namams įjungti šildymą numatoma kitą savaitę.

Išgąsdinti ateinančio šildymo sezono kainų, vilniečiai vis dažniau renkasi šildytis malkomis. Malkas parduodančių įmonių savininkai sakosi, kad visų užsakymų įvykdyti nespėja ir klientams kartais tenka palaukti, rašoma „Lietuvos ryto“ priede „Sostinė“. „Žmogus, kuris daug metų kūrena krosnį, malkomis pasirūpina iš anksto. Apsiskaičiuoja, žino, iki kada jų užteks. Tai, kad vilniečiai malkas ėmė pirkti tik dabar, liudija, kad jie krosnis įsirengė neseniai.

Artėjant šildymo sezonui tiekėjai guodžia, kad blogiausios prognozės nepasitvirtino ir už šildymą mokėsim mažiau nei tikėtasi. Tačiau, praneša „Panorama“, šilumos tiekėjai skelbia naujajam šildymo sezonui pasiruošę ir nepaisydami valdžios pažadų apie galimą šildymo atpiginimą, ragina gyventojus iš anksto planuoti didėsiančias išlaidas už šildymą.

Vilniuje vykstančios energetrikos konferencijos „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ delegatai pabrėžė, kad nors nuostoliai Lietuvos miestų šilumos perdavimo tinkluose per pastaruosius 10 metų buvo sumažinti vidutiniškai nuo 32 iki 15 proc., mes vis dar atsiliekame nuo modernių Skandinavijos šalių šilumos ūkių, kuriuose prarandama tik apie 12 proc. šilumos.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

Išlaidos šildymui – viena skausmingiausių Lietuvos gyventojų ekonominių problemų. Šią, nenumaldomai artėjančią žiemą dėl pakilusios dujų kainos, jos gali išaugti dar labiau.

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris. Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, „Domoplius.

Energetikos ministerija inicijuoja siūlymą, kaip šalies didmiesčiuose centralizuotai tiekiamą šildymą atpiginti 4 ct/kWh. Tai būtų galima padaryti iš Elektrėnų „Lietuvos elektrinės“ perteklines dujas nemokamai perdavus termofikacinėms elektrinėms, kurios iš jų gamintų šilumą ir elektrą. „Lietuvos energija“ šiemet tikėtina turės nepanaudotų apie 45 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. „Lietuvos energija“ gali šitas dujas siūlyti termofikacinėms elektrinėms kaip žaliavą.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Portugalijoje protestavo prieš vyriausybės taupymo priemones. Profsąjungos CGTP duomenimis, sostinėje Lisabonoje į gatves išėjo 130 tūkst., o Porte – 50 tūkst. žmonių. Policija duomenų apie demonstrantų skaičių nepateikė, tačiau vietos žiniasklaida minėjo mažesnius skaičius.

Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad Andriui Kubiliui vadovaujant Vyriausybei dujų kaina šalyje padidėjo apie 20 proc. Taip sostinės vadovas reaguoja į Premjero jam išsakytą kritiką dėl 30 proc. pabrangusio šildymo vilniečiams A. Zuoko vadovavimo laikais. „Nuo to meto, kai atėjo A. Zuokas, šilumos kainos yra augę beveik 30 proc. ir žymiai daugiau negu bet kuriuose kituose didžiuosiuose miestuose“, - ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ pareiškė Ministras Pirmininkas.

Premjeras Andrius Kubilius gyventojų sąskaitas už šildymą sieja su savivaldybių vadovybės gebėjimais tvarkytis savivaldoje. „Kaip matome, ten, kur savivaldybės tvarkosi, tai ten ir tas augimas yra žymiai mažesnis. Ten, kur savivaldybių vadovai politikuoja, tai ten ir augimas didesnis, dėl to kenčia vartotojai“, - pasiteiravus, kaip vertina Vilniaus mero Artūro Zuoko planus po pirmųjų sąskaitų už šildymą išvesti žmones į gatves, ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Vidmantas Žiemelis, Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus šiandien Seime pristatė siūlymą, kaip sąskaitas už šildymą Lietuvos gyventojams sumažinti beveik 20 procentų. „Tereikia vieno Energetikos ministro įsakymo dėl kvotų perskirstymo Lietuvos termofikacinėms elektrinėms ir šilumos kaina visiems lietuviams sumažėtų.

Iki šildymo sezono pradžios liko nepilnas mėnuo, tačiau dar ne visos Kupiškio rajono mokyklos pasiruošę artėjančiai žiemai. Kai kur statybininkams, montuojantiems biokuru kūrenamus katilus, – pats darbų įkarštis. Tuo metu pro kiaurus langus jau dabar veržiasi šaltis, todėl mokytojai ir vaikai su nerimu laukia didesnio atšalimo. Salamiesčio ir Alizavos mokyklose – rekonstruojamos šildymo sistemos. Nuspręsta sumontuoti biokuru kūrenamus katilus. Tačiau darbai dar tik įsibėgėja.

Dar vienas valdančiųjų galvos skausmas – artėjantis ir bauginantis šildymo sezonas. Lietuvos vartotojai už šildymą sumoka beveik tris kartus daugiau nei už elektrą. Tačiau valdžia ir toliau visą savo dėmesį ir mokesčių mokėtojų pinigus siekia sutelkti būtent į elektros sektorių. Tuo metu ekspertai tikina, kad pertvarkius šilumos jėgaines, galėtumėme nemažai laimėti. Prognozės, kad šį rudenį „Gazpromo“ dujų kainos šoks į viršų, pildosi.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Ukmergėje gyventojai su nerimu laukia pirmadienio, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės, ar Ukmergės rajono savivaldybė sutartį su privačiu šilumos operatoriumi UAB „Miesto energija“ nutraukė teisėtai. Mieste sklinda gandai, kad teismai privatininko pusėje ir jau antradienį jie perims katilines. Ketvirtadienį 12 val. gyventojai pradėjo rinktis į mitingą, jie ruošiasi saugoti katilines. Mitingo metu protestą išreiškė apie 100 žmonių.

Iniciatyvos „Taupykime šilumą“ dalyviams garantuojamas mažesnis šilumos suvartojimas. Tokį įsipareigojimą paskelbė Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) nariai šiandien pasirašytoje oficialioje deklaracijoje.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Ar vis labiau įsigalint rudeniškiems orams, o energetikams ir politikams lyg tyčia gąsdinant, kad artėjantis šildymo sezonas kaip niekad anksčiau tuštins mūsų pinigines, nes tai, esą, priklauso ne nuo jų, o nuo rusiškų dujų kainos, jūsų neima nenumaldomas noras emigruoti? Ne, ne į valstybes, kurios istorinės lemties dėka atsidūrė gerokai piečiau Europoje negu Lietuva ir ne anapus Atlanto. Tik iš vieno mūsų šalies rajono į kitą? Kurį – pasirinkite patys, pasižiūrėję į šilumos kainas juose.

Probleminiu rajonu pripažintoje Naujojoje Akmenėje renovuojama keliasdešimt daugiabučių namų. Skaičiuojama, kad baigus darbus, sąskaitos už šildymą, siekusios net iki 900 litų per mėnesį, sumažės perpus. Šį sezoną šiluma turėtų pigti ir visiems Akmenės gyventojams, nes šilumą ir karštą vandenį gamins naujai pastatyta biokuro katilinė. Seniausiame miesto kvartale statytiems daugiabučiams per 60 metų. Pradžioje jie šildyti krosnimis, vėliau prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.