Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.
Tokias išvadas skelbia trylikos Lietuvos asociacijų, vienijančių nemažai energetikos įmonių, specialistų bei šios srities ekspertų, atstovai, pasirašę memorandumą „Už tikrą energetinę nepriklausomybę“.
Sausio 5 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis, sakė apgailestaujantys, kad dabartinė atsakingų valstybės institucijų politika neskatina ir net žlugdo alternatyviosios bei atsinaujinančios energetikos plėtrą, bei ragino šalies visuomenę, Vyriausybę ir visas politines jėgas nedelsiant imtis veiksmų atsinaujinančios energetikos plėtrą paskelbiant nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu.
Atsinaujinančios energetikos plėtrą jie siūlo paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 m. padidinti iki 70 proc., o 2020 m. iki 85 proc. suvartojamo šilumos poreikio.
J.Šimėnas: faktas kaip blynas, kad šioje vietoje dirbama blogai
Kalbėdamas apie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybes, J. Šimėnas akcentavo, kad tai yra pati darniausia energija ir ją vystant galima pasiekti įvairiapusės naudos: sumažėtų tarša, o šildymo kainos tarifai šalies gyventojams būtų nepalyginamai mažesni.
Dėl nepakankamo dėmesio atsinaujinančios energetikos plėtrai jis taip pat kritikavo Energetikos ministeriją ir ministrą Arvydą Sekmoką. Politikas sakė, kad jo vadovaujamas komitetas svarstant 2012 m. biudžetą pažymėjo, jog Energetikos ministerijos administraciniai gebėjimai atsinaujinančios energetikos srityje yra per menki, todėl reikia papildomų resursų ir žmonių.
„Šiuo metu Energetikos ministerijoje atsinaujinančios energetikos srityje dirba pusantro žmogaus. Tai, aišku, nepatenkinama, ir aš niekaip negaliu sakyti, kad mūsų ministras dirba gerai. Faktas kaip blynas, kad šioje vietoje dirbama blogai“, – sakė J. Šimėnas.
Investicijos į biokuro plėtrą atsipirktų per 10 metų
Lietuvoje yra keliolika šilumos tiekimo įmonių, kurios šilumai gaminti naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, o kai kuriuose mūsų šalies miestuose didžioji dalis reikalingos šilumos pagaminama biokuru kūrenamose katilinėse.
Gyventojų gaunamos sąskaitos taip pat rodo, kad šildytis biokuru yra ženkliai pigiau negu gamtinėmis dujomis: mažiausiai už šildymą mokama tuose Lietuvos miestuose, kurie plačiausiai naudoja vietinį biokurą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, tuose Lietuvos miestuose, kur šildymui naudojama daugiau biokuro, šiluma gyventojams kainuoja ženkliai mažiau: gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina praėjusių metų gruodį buvo 30 ct/kWh, o šildomuose biokuru 20 ct/kWh.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Stasiūno teigimu, pastaruoju metu labai pakilus gamtinių dujų kainai ir praktiškai neprasidėjus daugiabučių renovacijai Lietuvos gyventojai tapo įkaitais, o tokios kainos naštos negalėtų pakelti net turtingų valstybių gyventojai. Jis išskyrė du svarbiausius aspektus, kurie sumažintų vartotojams tenkančią šilumos kainos naštą: brangias gamtines dujas reikėtų pakeisti biokuru bei kuo greičiau apšiltinti senus gyvenamuosius namus.
„Tie gyventojai, kurie perka iš biokuro pagamintą šilumos energiją ir gyvena apšiltintuose namuose, už standartinio buto šildymą sumoka 120 Lt, o tokio pat dydžio standartinio neapšiltinto buto, kuris perka šilumą, pagamintą kūrenant dujas, moka 450 Lt“, – lygino jis.
V. Stasiūno teigimu, mokslininkai paskaičiavo, kad 2020 m. iš visų atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje biomasė sudarys per 80 proc., o vėjas, vanduo, saulė – apie 18 proc. todėl, anot jo, mes turime unikalią galimybę panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir atpiginti šilumą, tiekiamą per centralizuotas šilumos sistemas.
Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo teigimu, norint pereiti prie biokuro iš viso reikėtų investuoti apie 3 mlrd. Lt, tačiau šios investicijos atsipirktų per 10 metų.
„2011 m. šilumos tiekimo įmonės „Gazpromui“ sumokėjo 1 mlrd. 100 mln. Lt. Jeigu būtų ta šiluma gaminama kūrenant vietos biokurą, išlaidos kurui sudarytų tik 500 mln. Lt. Metinis ekonominis efektas 600 mln. Lt. Tai tos investicijos, kurios reikalingos į gamybos šaltinius atsipirktų mažiau kaip per 10 metų. Gyventojai turėtų pigią šilumą, o Lietuva turėtų energetinę nepriklausomybę“, – skaičiuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Stasiūnas.
Alternatyva rusiškoms dujoms – biokuras ir pastatų renovacija
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos prezidentas R. Lapinskas akcentavo, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai efektyviai skatinama atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus, kurie energetiniu požiūriu yra ypač neekonomiški.
„Energijos efektyvumo klausimai mūsų nuomone apleisti, daugiabučių atsinaujinimas praktiškai nevyksta“, – sakė jis.
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) duomenimis, neseniai statytuose daugiabučiuose šiluma vartojama beveik du kartus efektyviau, negu senos statybos namuose. Tyrimo metu specialistai apskaičiavo vidutinius skirtingų statybos metų daugiabučių šilumos suvartojimo koeficientus. Jie atskleidė, kad Iki 1970 m. statytuose daugiabučiuose vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekia 32, 1970 – 1993 m. statytuose daugiabučiuose 31. Tačiau namuose, kurie pastatyti 1993-1997 m. vidutinė svertinio šilumos suvartojimo koeficiento vertė yra 24, o 1997-2011 m. pastatytuose namuose jau tik 18.
Greitinti daugiabučių atnaujinimo procesą Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R. Juozaitis pasiūlė įvedant „mandagią diktatūrą, kuri skatintų gyventojus renovuoti pastatus“.
Jo teigimu, pasaulyje šiuo metu vyksta trečioji energetinė revoliucija – atsigręžiama būtent į atsinaujinančius energijos šaltinius. Pasak R. Juozaičio, Lietuva, kuri turi daug vietinio biokuro, galėtų ne tik atpiginti šilumą, bet ir sukurtų papildomų darbo vietų.
„Galima sukurti papildomai 10 tūkst. darbo vietų. (...) Tai būtų efektas, kurį pajustų vartotojai per kelerius metus“, – sakė R. Juozaitis.
Memorandumą „Už tikrą energetinę nepriklausomybę“ pasirašiusiųjų nuomone, Lietuva iš savo atsinaujinančių šaltinių gali ne tik patenkinti visus šalies poreikius, bet ir eksportuoti dalį švarios energijos bei jos technologijas į kitas šalis.
Gamtinių dujų kaina nemažės
Gamtinių dujų tiekimo sutarčių, kurias 2012 m. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės sudarė su bendrovėmis „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, sąlygos išliko praktiškai tokios pačios kaip ir 2011 m. Todėl akivaizdu, kad gamtinių dujų sektorius šiemet jokių malonių staigmenų šilumos tiekėjams ir vartotojams, nepateiks. Dujų kaina ir toliau išlieka ta dedamąja, kuri daugiausiai lemia, kiek už šildymą tenka sumokėti vartotojams.
Energetikos ekspertai skaičiuoja, kad 2020 m. šilumos iš biokuro kaina sudarys apie 25 ct/kWh, o šiluma iš gamtinių dujų gali kainuoti apie 50 ct/kWh, įskaitant mokesčius už aplinkos taršą.
Kai kurių ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, pakeitusios brangias gamtines dujas perpus pigesniu vietiniu biokuru – jis sudaro per 80 proc. bendro kuro kiekio. Lietuvoje šiluma, pagaminta iš biokuro, šiuo metu sudaro tik apie 19-20 proc. visos centralizuotai tiekiamos energijos.
