Brangstant dujoms ir malkoms, ieškoma alternatyvų tradiciniam šildymui. Pažangios technologijos leidžia efektyviai naudoti šilumą iš natūralių šaltinių – žemės, oro ar saulės – ir iki 70 procentų sumažinti išlaidas būstui šildyti. Taip šildantis neteršiamas oras.
Brangi investicija, pigus šildymas
„Žmonės pamažu nusigręžia nuo prabanga tapusio dujinio šildymo, bet ir pečkuriais dirbti nenori“, – sako „Vilpra“ pardavimų vadybininkas Nerijus Keniausis.
Vis daugiau drąsuolių pasiryžta investuoti į geoterminį šildymą.
„Grunto temperatūra bet kuriuo metų laiku būna apie 7– 12 laipsnių šilumos, kurią ir naudoja geoterminis šilumos siurblys“, – paaiškina N. Keniausis.
Esant pakankamam žemės plotui prie pastato, kurį norima šildyti, vieno metro gylyje klojamas horizontalus kolektorius. Žemėje pakloti plastiko vamzdžiai užpildomi neužšąlančio skysčio ir vandens mišiniu, kuris surenka šilumą. Tai vienas optimaliausių būdų rengiant geoterminio šildymo sistemą.
Jei pakankamo laisvo ploto prie namo nėra, galima įrengti vertikalią gręžskylę. Ji siekia 25– 150 metrų gylį. Į gręžskylę įleidžiamas vamzdis, kuriame cirkuliuoja neužšąlančio skysčio ir vandens mišinys, surenkantis šilumą.
„Standartiniam namui įrengti geoterminį šildymą kainuoja apie 40 tūkstančių litų“, – sako N. Keniausis. Sistema ne tik šildo namus, bet ir ruošia šiltą vandenį. Išlaidos 150 kvadratinio namo šildymui per šalčius siekia nuo 200 iki 300 litų. Įsirengus geoterminį šildymą, jis tarnauja apie 25 metus.
Patalpų orui įšilus iki 18– 20 laipsnių, siurblys sustoja ir vėl pradeda dirbti, kai namo vidus atvėsta.
Geoterminis siurblys naudoja elektros energiją cirkuliaciniams siurbliams, kompresoriui, bet didžioji energijos dalis paimama iš žemės. Šitaip energijos sąnaudas galima sumažinti iki 72 procentų, lyginant su elektriniu šildymu, kai naudojama standartinė oro kondicionavimo įranga.
„Ateityje galima pasistatyti vėjo ar saulės jėgainę ir turėti autonominę šildymo sistemą. Juk nežinome, kiek dar brangs dujos ar granulės, kurios iš Lietuvos išvežamos į Vakarų Europą“, – sako N. Keniausis.
Pasirinkusieji geoterminį šildymą nesigaili
„Tai labai patogi šildymo sistema: automatiškai vasarą išsijungia, žiemą vėl pradeda šildyti“, – sako geoterminį šildymą pasirinkusi šiauliečių šeima.
Esą toks šildymas – idealus žmonėms, kurie anksti išvažiuoja į darbą, vėlai grįžta, daug keliauja ir neturi laiko papildomai rūpintis namo šildymu.
„Šalta 2010 metų žiema parodė, kad sistema nepriekaištingai veikė ir prie minus 20 laipsnių temperatūros. Išlaidos elektros energijai šalčiausiais mėnesiais nesiekė 300 litų. Šildomo namo plotas – 150 kvadratinių metrų. Šildymo sistema gamina ir šiltą vandenį, kurio užtenka keturių asmenų šeimai“, – sako šiauliečiai.
Oras – oras
Savo namui šildyti N. Keniausis pasirinko inverterinį šilumos siurblį ORAS – ORAS.
Oras tampa šilumos šaltiniu, kai nėra galimybės prie pastato, kurį norima šildyti, atlikti žemės kasinėjimo bei gręžimo darbų. Tai idealus sprendimas miesto, senamiesčio ar kitiems pastatams.
Tokios sistemos instaliavimas nesudėtingas ir greitai atliekamas. Šilumos siurblys susideda iš dviejų dalių. Viena jų tvirtinama prie pastato lauko sienos. Iš lauko oro gaunama šiluma perduodama į vidų.
Šildantis šiuo būdu, galima sutaupyti apie 30 procentų energijos sąnaudų.
„Kai lauke yra 20 laipsnių žemiau nulio, į vidų pučiamas iki 40 laipsnių įšilęs oras“, – pažymėjo pašnekovas.
N. Keniausis paaiškino, kad siurblio ORAS – ORAS pagrindą sudaro freonas, užverdantis ypač žemoje temperatūroje ir nuolat gaminantis šilumą namui.
Pavyzdžiui, Kelmėje toks šildymas įrengtas „Jupojos“ parduotuvėje.
Inverterinių šilumos siurblių kaina nuo 2– 4 tūkstančių litų, geresnių firmų ir aukštesnio naudingumo koeficiento siurbliai kainuoja brangiau. Efektyviausi iš vieno elektros kilovato gali pagaminti 5,68 šilumos.
Pašnekovas įspėjo, kad, įsirengus tokį šildymą, reikėtų turėti ir alternatyvą – židinį, elektrinius radiatorius ir panašiai, nes užspaudus dideliems šalčiams, inverterinio šildymo nebepakanka.
Oras – vanduo
Ypač taupiai vartoti elektrą galima įsirengus šilumos siurblį oras – vanduo.
Tai vienas iš pigiausių šilumos siurblių, kuris ne tik šildo būstą, bet ir užtikrina karšto vandens tiekimą. Įsirengus tokią sistemą, jokios papildomos šildymo alternatyvos nereikia, nes šilumos ir šilto vandens užtenka visus metus.
Be to, šis siurblys yra universalus, galintis ne tik šildyti patalpas, bet ir jas vėsinti. Tokio siurblio kaina siekia nuo 13 iki 20 tūkstančių litų.
Saulės kolektoriai
„Įsirengus kombinuotą šildymo sistemą, kai vandenį šildo saulės energija, sutaupoma net apie 60 procentų karšto vandens ruošimo išlaidų“, – teigia N. Keniausis.
Vasarą ir didžiąją dalį pavasario bei rudens šeima gali naudotis šiltu vandeniu, kurį paruošė saulės kolektoriai. Net ir žiemą, šviečiant saulei, kolektorius šildo vandenį.
Saulės kolektoriaus viduje esantis freonas įkaista ir šildo neužšąlantį skystį, kuris, atitekėjęs į vandens šildytuvą, pašildo vandenį.
Pavyzdžiui, 20 vamzdelių saulės kolektorius pašildo 200 litrų boilerį, kurio užtenka keturių asmenų šeimai. Saulės kolektorius kainuoja apie 2 tūkstančius litų, o jo įrengimas su papildomomis medžiagoms ir darbais atseina 6 tūkstančius litų.
Saulės kolektorius tarnauja nuo 25 iki 30 metų. Visos kolektoriaus dalys – keičiamos. Susidėvėjus vakuuminiam vamzdeliui galima jį pakeisti kitu, ir sistema tarnauja toliau.
Vamzdelio kaina – apie 50 litų. Plokštieji saulės kolektoriai tarnauja 25 metus.
„Jeigu už natūralių šilumos šaltinių siurblius būtų mokama kompensacija, jų žmonės įsigytų daugiau. Seime svarstoma, kaip skatinti alternatyvią energetiką. Tik kažkodėl delsia mūsų Vyriausybė. Daug administracinių pastatų būtų galima šildyti tokiu būdu – sutaupyti ir sumažinti aplinkos taršą“, – siūlo N. Keniausis.
Irena BUDRIENĖ
