šildymas

Gyventojus jau pasiekia sąskaitos už lapkritį gautą šilumą. Štai kai kurie vilniečiai šokiruoti – sąskaitos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja gyventojus jau ruoštis panašioms sąskaitoms ir už gruodį.

Vilniečiai gavo sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą ir liko pakraupę – piktinasi, kad didelių šalčių nebuvo, o pakloti teko milžiniškas sumas. Vis dėlto šilumininkai dar spalio mėnesį pranešė, kad daugelyje vietų šiluma bus brangesnė ir tai lems ne šaltesni orai, o paprastas šilumos kainų brangimas. Tuo tarpu energetikos ministras nesutinka su teiginiu, kad kainos aukštesnės, jo manymu, kainos yra žemesnės.

Senuose daugiabučiuose daugelis radiatorių yra nereguliuojami. Renovuotuose ir naujuose namuose įrengiami tokie radiatoriai, kurių šilumą galima reguliuoti – visiškai užsukti išvykus arba maksimaliai atsukti, jeigu namuose per šalta. Vis dėlto net, jeigu visi jūsų radiatoriai yra užsukti ir butas šilumos nesuvartoja, tai nereiškia, kad už šildymą jo savininkui mokėti nereikės.

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tų prašymų buvo atmesti. Žmonės piktinasi, kad norėdami gauti kompensaciją už šildymą turi iš namų išmesti savo vaikus. Tuo metu savivaldybės aiškina, kad vertina visų šeimos narių pajamas. O apie atskirai gyvenančius, bet būste priregistruotus vaikus, gyventojai privalo informuoti savivaldybę.

„Neįmanoma net durų minutei atidaryti“, – piktinasi sostinės gyventoja, kurios kaimynas degina kietąsias atliekas ir nuodija kaimynus. Siaubingas tvaikas, nevėdinti kambariai ir nesutarimai su kaimynu – tai turi ištverti aplinkiniai gyventojai. Aplinkos apsaugos departamento atstovai primena, ką daryti tokiais atvejais ir kokios baudos gresia už kūrenimui neskirtų atliekų deginimą.

Augančios šildymo kainos daro įtaką ne tik gyventojams, bet ir visuomeninėms institucijoms, tarp jų – bažnyčioms. Tai dažniausiai yra dideli, senos statybos pastatai, kuriuos šildyti yra itin brangu. Bažnyčių išlaikymas priklauso nuo parapijiečių aukų, todėl šildymo sezono pradžiai bendruomenės taupo dar nuo vasaros, nes šaltą žiemą tenka už šildymą pakloti ir apie 4 tūkst. eurų.

Už nelegalų alyvos deginimą administracinių nusižengimų kodeksas numato nuo 250 iki 540 eurų baudą. Padarius šį nusižengimą pakartotinai, gresia atsakomybė nuo 750 iki 2000 eurų. Dar didesnę baudą gali tekti sumokėti už neteisėtą atliekų perdavimą asmenims, kurie neturi teisės jų tvarkyti.

Ir ta proga redakcijos, tikėtina, sulauks „pasiteisinimo“ iš šilumos tiekėjų – Kauno miesto savivaldybės AB „Kauno energija“, aprūpinančios Kauno, Kauno rajono bei Jurbarko miesto gyventojus centralizuotai tiekiama šiluma. Vėl, kaip prieš mėnesį „Kauno energijos“ atstovai teigs, kad jų paslaugų kainos nėra didžiausios Lietuvoje.

Dujų kainos svyravimai daro įtaką ne tik namų ūkių, bet ir verslo finansams, tiesiogiai veikiant veiklos kaštus. Namų ūkiams didesnės dujų kainos lemia augančias mėnesines sąskaitas, o įmonėms – padidėjusias gamybos ir paslaugų teikimo išlaidas. Todėl tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui svarbu žinoti, kaip efektyviai mažinti dujų kainą ir sąnaudas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios. Pasak Agnės Bagočiutės, jų stabilumą pirmiausia lemia didesnė vietos elektros gamyba bei didėjantis biokuro deginimas šilumos gamybai. Anot LEA vadovės, vidutinė elektros kaina šiemet bus mažiausia per pastaruosius ketverius metus.

Klaipėdos savivaldybė primena, kad gyventojai prašymus-paraiškas kompensacijoms už būsto šildymą gali teikti viso 2024–2025 metų šildymo sezono metu. Kaip nurodoma pranešime, kompensacija bus skiriama už visą sezono laikotarpį (grąžinama atgaline data nuo šildymo sezono pradžios – 2024 m. spalio mėnesio). Gyventojai, norintys gauti kompensaciją už visą šildymo sezoną, turi prašymą pateikti iki mėnesio, kurį baigiasi šildymo sezonas pabaigos.

Ne paslaptis, kad šaltuoju sezonu gyventojų išlaidos padidėja, kadangi tenka mokėti už šildymą. Kaip žinia, nepasiturintiems gyventojams Lietuvoje tiek šildymas, tiek vanduo gali būti iš dalies ar netgi visiškai kompensuojami. Vis tik įdomu, kokių išmokų ar lengvatų šildymui sulaukia kitų šalių, pvz., Jungtinės Karalystės (JK), gyventojai. Pasirodo, jie kasmet gali gauti ir 180, ir 360, ir 540 ar daugiau eurų siekiančias išmokas ar nuolaidas šildymui.

Prabėgus pirmajam šildymo sezono mėnesiui, Panevėžio gyventojus pasiekė sąskaitos už spalį, kurios beveik dešimtadaliu mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia portalas „Sekundė“. Kaip portalui nurodė bendrovės „Panevėžio energija“ atstovė Daiva Paulauskienė, sąskaitų dydžiui įtakos turėjo mažesnė šilumos kaina. Spalį šilumos kilovatvalandė panevėžiečiams kainavo 6,66 cento su PVM, o pernai spalį be pridėtinės vertės mokesčio – 6,96 cento.

Prasidėjus šaltajam sezonui gyventojai savo namuose šildosi įvairiausiais būdais. O tai ir lemia, ar neteks šalti ir už šildymą pakloti daugiau dėl kaimynų kaltės. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Įsibėgėjus rudeniui iššūkiu dažnai tampa ne tik susargdinti galintys lietingi ir šalti orai, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančios šildymo sąskaitos. Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi naudingais patarimais, kaip namus šildyti ekonomiškiau, o šaltąjį periodą praleisti šiltai ir patogiai. „Ne veltui mūsų senoliai sakydavo, kad roges reikia ruošti vasarą. Ši taisyklė galioja ir šildymo sezonui.

Vilniečius jau pasiekė pirmos 2024–2025 m. šildymo sezono sąskaitos už  spalio mėnesį teiktas centralizuoto šildymo paslaugas. Šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo beveik trečdaliu, o spalis buvo šiek tiek šiltesnis, todėl tai atsispindi ir sąskaitose už šildymą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 22 eurus, sename, energetiškai neefektyviame – 37 eurus.

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai savivaldybėms pateikė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės piktinasi, kad specialistai klysta vertindami jų pajamas. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataria gavus neigiamą atsakymą, prašymą pateikti dar kartą. Štai portalo tv3.lt skaitytoja pensininkė Jelena iš Kauno skundėsi, kad negavo kompensacijos buto šildymui dėl draudimo išmokos.

Lietuvoje įsibėgėjęs ruduo gali atnešti ne tik lietingą ir šaltą orą, bet ir dalies šeimos biudžeto pareikalaujančią šildymo sąskaitą. Vėstant orams, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ ekspertas dalinasi, kaip namus šildyti ekonomiškiau. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) prieš prasidedant šių metų šildymo sezonui, prognozavo 1–2 proc.

Dažname mieste šiluma, palyginti su rugsėju, kainavo brangiau. Ir brangimas tęsiasi toliau. Šilumininkai praneša, kad dažname mieste lapkritį šiluma kainuos dar daugiau. Ir ne todėl, kad šąlant orams jos reikės daugiau, jie tiesiog brangina pačią šilumą. Energetikos ministras šio brangimo matyti nenori ir ragina lyginti kainas su pernykštėmis. Na, o energetikai ragina šį sezoną pasiruošti kainų svyravimams ir prognozuoja, kad šiluma brangs iki piko sausį.

Vakar apie 12.35 val., įmonė, vykdanti vandentiekio ir nuotekų įvedimo į gyvenamuosius namus darbus, Klaipėdos Baltikalnės mikrorajone pažeidė šilumos tinklų magistralę. Centralizuotos šilumos energijos tiekėjos AB „Klaipėdos energija“ Tinklo eksploatavimo grupės komanda gavusi pranešimą apie įvykį, skubiai nuvyko į incidento vietą. „Įvertinus situaciją buvo nuspręsta atjungti magistralę, todėl nuo 13.39 val.

Šių metų lapkritį šilumos kaina Klaipėdos ir Gargždų vartotojams bus mažesnė nei pernai tuo pačiu laiku, skelbia „Klaipėdos energija“. Pasak bendrovės, paskutinį rudens mėnesį šilumos kaina sieks 6,11 cento už kilovatvalandę be pridėtinio vertės mokesčio (PVM) arba 6,66 ct/kWh su PVM. Tai yra beveik 8 proc. mažiau nei pernai lapkritį, kai šilumos kaina siekė  6,59 ct/kWh be PVM. „Mažesnę šilumos kainą lėmė tai, kad 40,73 proc.

Vos prasidėjus rudeniui gyventojai suskubo prašyti šildymo kompensacijų. Tačiau žmonės piktinasi, kad savivaldybės prašo pateikti daugybę dokumentų ir pasiaiškinti, iš kuri jie gauna pinigus. Gyventojai turi pateikti ne tik bankų išrašus, bet ir įvairias sutartis, pavyzdžiui, lizingo. Savo istorija sutiko pasidalinti pensininkė Nijolė iš Klaipėdos. Ji pasakojo, kad jau rudens pradžioje kreipėsi dėl šildymo kompensacijos.

Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Tadas Kuznecovas.

Naktimis Vilniuje jau spaudžiant šaltukui ir lengvam minusui gyventojai netveria pykčiu. Oficialiai skelbiama, kad sostinėje šildymo sezonas prasidėjęs, bet kai kurie žmonės klausia, kodėl jų daugiabučių radiatoriai vis dar šalti. Šilumos tiekimo įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ komunikacijos vadovė Monika Merkytė tikina, kad viskas vyksta pagal planą. Pasak jos, pereinamasis laikotarpis yra įprasta praktika ir problemų ar gedimų šiuo metu nefiksuojama.

Lietuvos daugiabučiuose jau investuota į automatinius šilumos punktus, kurie leistų daugiabučių gyventojams įjungti šildymą savo nuožiūra, tačiau tam dar nėra priimti reikalingi pakeitimai teisės aktuose, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. „Tikrai reikėtų keisti (šildymo – ELTA) tvarką.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. buvo gauta 2,7 tūkst. gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

 Šildymo sezoną šią savaitę pradeda dar trys Lietuvos savivaldybės. Neringos savivaldybėje šildymas įjungtas nuo pirmadienio, Zarasų rajone jis pradėtas antradienį, o Švenčionių rajone bus pradedamas trečiadienį, praneša vietos valdžia. Šį pirmadienį šildymo sezonas pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje ir Anykščiuose. Praėjusią savaitę apie šildymo sezono pradžią taip pat pranešė Kauno, Tauragės ir Vilniaus rajono savivaldybės.

  Ruošiantis kūrenimo sezonui Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis gyventojams pataria apžiūrėti krosnis, katilus, atlikti būtiniausius veiksmus, nurodytus šių įrenginių gamintojo rekomendacijose, o didžiausią dėmesį skirti dūmtraukiui. „Mat kūrenant kieto kuro krosnis ilgainiui jų dūmtraukiuose atsiranda įtrūkimų. Būtent šis pažeidimas neretai tampa viena iš gaisrų priežasčių“, – sako jis.

Daugiabučius namus prižiūrintis „Mano BŪSTAS“ teigia, jog visos Vilniaus daugiabučiuose bendrovės prižiūrimos šildymo sistemos tinkamai paruoštos žiemai ir atskleidžia, kodėl dauguma įmonės klientų nepermokės už šildymą. Dar prieš prasidedant šildymo sezonui savo administruojamiems namams „Mano BŪSTAS“ tradiciškai skyrė didelį dėmesį.

Sostinėje pirmadienį įjungiamas centrinis šildymas – gyventojus artimiausiomis dienomis pasieks pigesnė nei praėjusių metų spalį šiluma, o žemesnė vidutinė jos kaina, prognozuojama, laikysis ir visą šildymo sezoną. Šį spalį šilumos kaina bus 27 proc. mažesnė nei praeitąmet – sieks 5,83 centus už kilovatvalandę (kWh) be PVM. 2023–2024 m. šildymo sezonas taip pat buvo pigesnis nei ankstesnysis – šilumos kaina spalį siekė 8,02 centus už kWh.

Prasidedantis šildymo sezonas ypač smogs nepasiturintiems. Apklausos rodo, kad pinigų susimokėti už šilumą ir maistą trūks kas penktam lietuviui. Biržose jau brangsta dujos ir elektra. Vis daugiau nepasiturinčių plūsta į labdaros valgyklas, o labdaros organizacijos jau kviečia aukoti vargstantiems. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Panevėžietė Vilma nešina krepšiu su indais ateina į miesto Šeimos namų labdaros valgyklą.

Panevėžio rajono biudžetinėse įstaigose, įmonėse ir gyvenamuosiuose namuose šildymo sezonas bus pradedamas rytoj, spalio 14-ąją, skelbia vietos savivaldybė. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, toks sprendimas priimtas savivaldybės mero Antano Pociaus potvarkiu. Primenama, kad pernai šildymas Panevėžio rajone buvo įjungtas spalio 12 d. ELTA primena, kad šildymo sezono pradžią praėjusį trečiadienį jau paskelbė Tauragės ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Orai atšilo, tačiau jau beveik visoje Lietuvoje šilumininkai pradėjo šildymo sezoną ir vis stipriau kuria katilus. Daugybė gyventojų skundžiasi, kad šildymas dar nereikalingas. Tačiau šilumininkai ragina netaupyti komforto sąskaita ir žada, kad viena šildymo diena kainuos ne daugiau 2 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Daugiabutyje Šiauliuose gyventojų radiatoriai jau netrukus pradės šilti. Tiesa, kol lauke temperatūra siekia apie 15 laipsnių, radiatoriai dar bus drungni.

Atsižvelgus į artimiausių parų sinoptikų prognozes dėl besiartinančių vėsių orų, Kaunas nuo spalio 11 dienos oficialiai pradeda šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas bei daugiabučius namus, rašoma pranešime spaudai. „Šiluma įstaigų ir daugiabučių namus paprastai pasiekia per kelias dienas.

Vėstant orams Klaipėdos sveikatos, ugdymo, socialinėse įstaigose trečiadienį įjungiamas šildymas. Uostamiesčio savivaldybė trečiadienį pranešė, kad per artimiausias dienas šiluma pasieks ir kultūros bei sporto įstaigas, o visiems vartotojams šildymą planuojama pradėti nuo pirmadienio, spalio 14 dienos. „Vėstant orams priimtas sprendimas pradėti šildyti tas miesto įstaigas, kurioje lankosi socialiai jautriausi mūsų visuomenės nariai.

Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia apie šildymo sezono pradžią – šildymas mieste bus įjungtas nuo spalio 14 d. 2024–2025 m., rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai. Sezonas pradedamas 27 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį. Šio mėnesio šilumos kaina Vilniuje siekia 5,83 ct/kWh be PVM arba 6,35 ct/kWh su PVM.

Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas Valdemaras Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad šaltuoju sezonu elektros kainos biržoje ne tik pasižymi nemažais svyravimais, bet ir pastebimai pakyla.

Šildymo sezoną artimiausiomis dienomis pradeda beveik visi didieji miestai, pranešė savivaldybių atstovai. Antradienį šildymas įjungtas Panevėžio biudžetinėse įstaigose, įmonėse ir gyvenamuosiuose namuose, trečiadienį tai ketina padaryti ir Klaipėda.

Šiauliai antradienį paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojus šiluma turėtų pasiekti ne vėliau nei penktadienį, skelbiama savivaldybės interneto puslapyje.  Praėjusį ketvirtadienį mieste šildymas buvo įjungtas miesto švietimo įstaigoms, senelių ir vaikų globos namams, socialinių paslaugų centrui bei kompleksinių paslaugų namams „Alka“. Įprastas šildymo sezonas antradienį pradedamas ir Panevėžyje, kur šildymas įjungtas namuose, įmonėse, organizacijose ir biudžetinėse įstaigose.

Panevėžyje antradienį pradedamas visuotinis šildymo sezonas. Šildymas bus įjungtas gyvenamuose namuose, įmonėse, organizacijose ir biudžetinėse įstaigose. Panevėžio švietimo bei sveikatos priežiūros įstaigose šildymas buvo pradėtas praėjusią savaitę.  BNS pirmadienį rašė, kad šildymo sezonas šią savaitę bus pradėtas ir Šiauliuose. Tuo metu Klaipėdoje jį ketinama pradėti nuo kitos savaitės, o Vilniuje ir Kaune šildymo sezono pradžia dar neplanuojama.

Kol savivaldybės sprendžia, kada pradėti šildymo sezoną, gyventojai užplūdo jas su prašymais dėl kompensacijų. Daugelis baiminasi didelių sąskaitų už šildymą, todėl prašo finansinės paramos. „Prognozuoti, kokio dydžio kompensacijos gyventojams bus skiriamos, negalime, nes jos priklauso nuo faktinio šilumos kiekio suvartojimo.

Nepaisant sinoptikų prognozuojamų šiltesnių orų, dalis šalies miestų ir rajonų jau nustatė dienas, kada planuoja pradėti šildymo sezoną. Antradienį šildymą biudžetinėse įstaigose, įmonėse ir gyvenamuosiuose namuose ketinant įjungti Panevėžio miesto savivaldybei, trečiadienį – Klaipėdos savivaldybei, konkrečias datas šildymo sezono pradžiai paskelbė ir Pasvalio, Mažeikių rajonų savivaldybės.

Šiauliuose ir Panevėžyje šią savaitę bus pradėtas visuotinis šildymo sezonas, Klaipėdoje jį ketinama pradėti nuo kitos savaitės, tuo metu Vilniuje šildymo sezono pradžia dar neplanuojama, BNS pirmadienį teigė savivaldybių atstovai.  „Švietimo ir globos įstaigoms jau įjungtas šildymas. Šią savaitę jau galvojam, kad ir visiems kitiems vartotojams bus įjungtas“, – BNS pirmadienį sakė Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis.

Atšalus orams jau nebe už kalnų ir šildymo sezonas. Šiemet už šilumą daugumos didmiesčių gyventojams teks mokėti brangiau nei prieš metus. Be to, valdantieji šiemet nebepratęsė PVM lengvatos, tad dešimtadaliu šildymą brangina ir šis mokestis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Marijampoliečiai ateinantį mėnesį už šilumą turės mokėti vieną aukščiausių kainų iš Lietuvos didmiesčių.

Taršius katilus norintys pasikeisti Vakarų Lietuvos regiono gyventojai per tris dienas pateikė beveik 950 paraiškų. Prašomos paramos suma siekia 3 mln. eurų, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Kaip jau skelbta, tie šio regiono gyventojai, kurie nespėjo pateikti paraiškų šiame etape ir nori pasikeisti neefektyvius iškastinio kuro ar biomasės katilus, neturėtų nerimauti – paraiškas jie vėl galės teikti nuo 2025 m. sausio 2 dienos.

Daugelis gyventojų su nerimu laukia šildymo sezono ir kartu su juo ateinančių didelių sąskaitų. Gyventojams padėti nori Lietuvos socialdemokratų partija. Ji siūlo panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Praėjusį šildymo sezoną visiems gyventojams buvo pritaikyta lengvata, buvo panaikintas PVM už šildymą, jis siekė 0 proc. Pavasarį PVM buvo padidintas iki 9 proc. ir nesiekė įprasto 21 proc. dydžio, kuris taikomas kitoms prekėms ir paslaugoms.

Vilniuje šildymas švietimo ir gydymo įstaigoms įjungtas jau ketvirtadienį, praneša sostinės savivaldybė. „Vilniaus savivaldybei pavaldžios švietimo ir gydymo įstaigos įjungti šildymą gali nuo vakar, dėl poreikio šildyti sprendžia kiekviena įstaiga individualiai“, – Eltai teigė Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas. Apie šildymo pradžią penktadienį pranešė Vilniaus rajono, Kauno rajono bei Raseinių savivaldybės.

Atvėsus orams, savivaldybės jau pradeda šildymo sezoną. Vilniaus rajone, Šiauliuose ir Panevėžyje radiatoriai pradeda šilti ugdymo ir gydymo įstaigose, o Tauragėje ir daugiabučiuose. Vilniuje jau šilta savivaldybės pastate, o gyventojams meras ruošia naują šilumos skaitiklio mokestį. Dėl atpigusio biokuro, šiluma turėtų kainuoti pigiau nei pernai, tačiau šio pigimo daugumai gyventojų neleis pajusti valdžios sugrąžintas PVM.

Vilniaus rajone penktadienį skelbiama šildymo sezono pradžia, pranešė savivaldybė. „Šildymo sezoną šiemet pradedame kiek anksčiau nei pernai. Tokį sprendimą lėmė už lango esanti realybė – turime užtikrinti, jog tiek gyventojai namuose, tiek dirbantys įvairių įstaigų patalpose žmonės jaustųsi komfortabiliai ir nekiltų grėsmė jų sveikatai“, – pranešime teigė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.