šildymas

Gyventojai jau sulaukia sąskaitų už lapkritį gautą šilumą. Štai vilniečiams jos dvigubai ir daugiau didesnės nei spalį. Šilumos tinklų vadovai ragina nesistebėti, mat šildyti teko visą mėnesį, o ir jis esą buvo šalčiausias pastarąjį penkmetį. Sąskaitomis skundžiasi ir panevėžiečiai, ir šiauliečiai. Tačiau šilumininkai neturi kuo paguosti – kuras brangsta, tad perspėja ruoštis ne mažesnėms sąskaitoms ir už gruodį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sostinės gyventojai už lapkričio šildymą turėtų sulaukti panašių sąskaitų nei prieš metus –  šilumos kaina mažėjo vidutiniškai 5 proc., tačiau mėnuo buvo šaltesnis, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Anot įmonės, paskutinį rudens mėnesį šiluma Vilniuje kainavo 8,37 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai 2022-ųjų lapkritį jos kaina siekė 8,77 cento.  Tačiau, pasak įmonės atstovės Monikos Merkytės, šiemet dėl šaltesnio lapkričio šildymo sąskaitos yra panašios, kaip ir pernai.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams. Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Orai vėsta ir vis labiau norisi ilgiau laikyti įjungtą šildymą, tačiau daugelis stengiasi atsispirti šiai pagundai baimindamiesi didelių sąskaitų už elektros energiją. Čiužinių ekspertė turi liūdnų žinių miegantiems su įjungtu šildymu – šis įprotis gali pakenkti. „Winstons Beds“ čiužinių ekspertė Rebecca Swain perspėja apie su šildymu susijusius pavojus, įskaitant grėsmę sveikatai. „Dėl šalčio vis dažniau tenka įjungti radiatorius, – aiškino ji.

Vidurio ir vakarų Lietuvoje neefektyvius biokuro katilus nori pakeisti 1661 gyventojas, jie prašo daugiau nei 6 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA antradienį sustabdė spalio pradžioje pradėtą paraiškų priėmimą, nes prašoma parama viršija skirtą sumą. Agentūra žada, jog 2024 metais gyventojai vėl galės gauti paramą.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Seimas antradienį balsuos dėl tikslinamo 2023-iųjų biudžeto projekto, numatant papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Finansų ministerija pasiskolintas lėšas skirtų savivaldybėms, mokančioms kompensacijas už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Seime kelią skinasi 2023 metų valstybės biudžeto patikslinimas, leidžiantis valstybei šiemet papildomai skolintis kompensacijoms už šildymą  Seimas antradienį pirmą kartą apsvarstė įstatymo pakeitimą, kad Finansų ministerija galėtų pasiskolinti ir skirti lėšų savivaldybėms gyventojų kompensacijoms už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.    Po pirmojo patikslinto biudžeto svarstymo nebalsuojama.

Sulaukę pirmųjų sąskaitų už šildymą spalio mėnesį vilniečiai pakraupo – kai kuriems jos už dvi spalio savaites yra kone 60 procentų didesnės nei pernai. Vilniečiai pikti ir rėžia tiesiai – šilumininkai ir valdžia juos apgavo, mat žadėjo, kad atpigus dujoms ir kitoms žaliavoms, sumažės ir šildymo sąskaitos. Tiesa, šilumininkai atsakomybės kratosi ir teisinasi, kad dėl visko kaltas šaltas ruduo.

Pirmosios sąskaitos už šildymą pašiurpino vilniečius – kai kurie moka ir 60 proc. daugiau negu pernai. Šilumininkai kaltina šaltą rudenį. Šį sezoną už šildymą mažiausiai mokės žemaičiai. Pajūryje pavojingai tvinsta upės. Karteną užliejo Minija – skęsta namai, sodai ir daržai. Klaipėdoje Danės upė pasiekė stichinį lygį ir jau semia gatvę. Noras išmesti Remigijų Žemaitaitį ir Petrą Gražulį iš Seimo valdantiesiems kainuoja dar daugiau chaoso parlamente.

Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) pradėjus deginti biokurą ir veikti visu pajėgumu, dalį šilumos energijos kainos sostinėje vis dar formuos gamtinės dujos, todėl ji Vilniuje bus didesnė nei kituose didžiuosiuose miestuose, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė. „Kaune yra didesnė ir šilumos tiekėjų konkurencija, ir atsinaujinantys ištekliai formuoja kainas, tai ir lemia mažiausias kainas tarp didmiesčių.

Prasidėjus šildymo sezonui AB Vilniaus šilumos tinklai pradėjo termofikacinio vandens, kuris į klientų namus atneša šilumą, dažymo darbus. Siekiant operatyviai pastebėti bei pašalinti galimus nesandarumus pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemose, šilumos tiekimo trasose, toks vanduo nudažomas žaliai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau šią savaitę gyventojai sulauks sąskaitų už šildymą. Šilumos tiekėjai jau suskaičiavo, kokios jos bus ir tikina, kad sąskaitų dydžiai priklauso tiek nuo buvusios oro temperatūros, tiek nuo būsto, kuriame gyvenate. „Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą.

Nuo šio šildymo sezono savivaldybėms vėl vertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtą, sumažėjo paraiškų kompensacijoms, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė. Pasak jos, taip parama labiau pasieks tuos, kam jos labiausiai reikia. Vilniuje šiais metais nuo rugsėjo iki spalio 22 dienos kompensacijų prašė 28,8 tūkst. gyventojų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune 9,2 tūkst. – 26 proc. mažiau, o Klaipėdoje 3 tūkst. – 36 proc.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį, jei ši bus didesnė už vidutinę kainą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, jau praėję metai parodė, kad energijos kainos gali netikėtai išaugti, o tokie neplanuoti pokyčiai turi didelę neigiamą įtaką gyventojų finansinei padėčiai.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės nei esame pratę mokėti, tad su neramumu laukiant šiųmečių kainų verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose. Kaip tai įmanoma? „Dažnai klaidingai manoma, kad tik elektros ir dujų sąskaitų dydis yra mūsų rankose: juk sumažinti elektros ir dujų naudojimą atrodo gana paprasta.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Spalį prasidėjo šildymo sezonas. Gyventojai su nerimu laukia sąskaitų, baiminasi, kad neužteks pajamų joms apmokėti. Šildymo tiekėjai skaičiuoja, kad už pusės spalio mėnesio didžiausia sąskaita sieks apie 45 eurus. O sąskaitų dydis priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo jos kiekio. Todėl senų daugiabučių gyventojai mokės daugiau. Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Vilniaus miesto savivaldybė ir akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai paskelbė šildymo sezono pradžią. Gyventojams taip pat žeriami patarimai, kaip būtų galima sumažinti išlaidas už šildymą. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti patraukli ir konkurencinga kaip ir praėjusį šildymo sezoną, kuomet dėl sėkmingai subalansuotos šilumos gamybai naudotos kuro struktūros vilniečiai sutaupė apie 30 mln. eurų.

Nuo liepos mėnesio Vilkaviškio gyventojams siūloma pasikeisti taršius anglių katilus į modernesnius ir užpildžius prašymą, gauti kompensaciją. Vis dėlto, Vilkaviškio gyventojų teigimu, prašymų pateikti neįmanoma, o paini Lietuvos energetikos agentūros sistema reikalauja naudoti elektroninius parašus – dauguma regionuose gyvenančių gyventojų jų neturi. Pasipiktinę suvalkiečiai jaučiasi apgauti, kai kurie netgi buvo pasiskolinę pinigus, tam kad pasikeistų anglių katilus.

Gyventojai prašymus dėl kompensacijų (ir kitos piniginės socialinės paramos) kviečiami teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) svetainėje www.spis.lt.  Šioje sistemoje gyventojai taip pat gali pasitikrinti preliminarų kompensacijų dydį, pasinaudoję skaičiuokle www.spis.lt Asmenys, kurie neturi galimybės prašymų dėl kompensacijų pateikti per informacinę sistemą SPIS, priimami pagal išankstinę registraciją.

Iškastinį kurą naudojančius katilus keisti Vidurio ir Vakarų Lietuvoje siekia 1029 gyventojai, jie prašo beveik 3,54 mln. eurų paramos, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA ketvirtadienį sustabdė paraiškų priėmimą, nes iki šiol prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Klaipėdoje nuo trečiadienio pradedami šildyti daugiabučiai, pranešė Klaipėdos savivaldybė. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, Klaipėdoje jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos. Planuojama, kad šių metų šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjusiais metais. „Jau sulaukėme daugybės pastebėjimų, kad metas pradėti šildyti daugiabučius.

Nuo antradienio Palangoje pradedamas naujas šildymo sezonas, gera žinia vartotojams – kurorto gyventojams bei įmonėms šiluma šį sezoną bus pigesnė, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. „Palangos šilumos tinklai“ šilumą į daugiabučių namų gyventojų būstus bei visiems kitiems, kurie yra šios įmonės klientai, pradės tiekti antradienį, spalio 17 dieną.

Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai šiandien skelbia šildymo sezono pradžią. 2023–2024 m. sezonas pradedamas su 10 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį, kuri šiemet yra 8,02 ct/kWh. Prognozuojama, kad kaina turėtų išlikti panašiame lygyje, kai vidurkis siekė 8,01 ct/kWh.

Lietuvoje prasidedant šildymo sezonui socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad prašymų dėl kompensacijų už šildymą didžiuosiuose šalies miestuose sulaukiama mažiau nei pernai. „Matome, iš kelių didžiųjų miestų kreipėsi apie 15–20 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Tačiau sunku vertinti, nes praėję metai buvo visiems iššūkis būtent dėl išaugusių energijos kainų ir galbūt dėl tos pačios nežinomybės kaip bus toliau“, – LRT radijui šeštadienį sakė M. Šiurkus.

Atsižvelgus į artimiausių parų sinoptikų prognozes ir besilaikančius vėsius orus, Kaune nuo spalio 16 dienos pradedama šildyti daugiabučius namus. Dar šią savaitę šiluma pasiekė lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas, rašoma savivaldybės pranešime. „Paskelbus šildymo sezono pradžią visuose pastatuose šildymas nebus įjungiamas staiga – pats procesas užtrunka kelias dienas. Šildytis ar ne – kiekvieno daugiabučio reikalas.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pasirašė potvarkį, kuriuo nustato nuo trečiadienio, spalio 11 d., pradėti šildymą šio rajono teritorijoje esančiose švietimo ir gydymo įstaigose. „Vilniaus rajono švietimo ir gydymo įstaigose pradedame šildymo sezoną. Reaguojame į vėstančius orus, tad nedelsdami turime užtikrinti šiltas ir sausas patalpas vaikams, gydymo įstaigų pacientams“, – teigia R. Duchnevič.

Trečiadienį Panevėžyje padedami šildyti visi pastatai, įskaitant gyvenamuosius namus, pranešė savivaldybė.  „Pradedamas šildymo sezonas Panevėžio miesto biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamųjų namų ir kitiems šilumos vartotojams, turintiems parengties šildymo sezonui aktus“, – teigiama pranešime.  Miesto darželiai šildomi jau nuo antradienio, sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungiamas vadovų nuožiūra.

Trims didiesiems miestams – Vilniui, Šiauliams ir Panevėžiui – antradienį pradėjus šildyti dalį įstaigų, Kaunas miesto švietimo, globos ir gydymo įstaigų pastatus pradės šildyti ketvirtadienį.  „Atsižvelgus į atvėsusius orus ir sinoptikų prognozes, Kaune nuo spalio 12 dienos pradedama šildyti lopšelius-darželius, mokyklas, socialinės globos ir gydymo įstaigas“, – antradienį BNS pranešė savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys nuo antradienio pradeda šildyti dalį įstaigų. Tuo metu Šiauliai nuo ketvirtadienio pradės tiekti šilumą visiems vartotojams.  Pasak Vilniaus savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, nuo antradienio pradėti šildymą galės savivaldybės švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos.  „Šildymo sezono pradžia, kuomet šildymas įjungiamas visuose prie centralizuotos šildymo sistemos prijungtuose pastatuose, dar nėra skelbiama.

Atvėsus orams gyventojus vėl pradeda kamuoti klausimai dėl šildymo – norima, kad kambariuose būtų šilta ir komfortiška, tačiau baiminamasi išaugusių sąskaitų. Ekspertai pastebi, kad nemažą įtaką didesnėms sąskaitoms daro nepakankamas būstų paruošimas šildymo sezonui, todėl kviečia nenumoti ranka ir ruošti namus žiemai.

Artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje, pasak ekspertų, bus pigesnis nei pernai. Nors dar aiškios tik spalio mėnesio šildymo kainos, tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ atstovai prognozuoja, kad šiemet centrinis šildymas vidutiniškai bus penktadaliu pigesnis nei pernai. Tiesa, nors kainos kandžiosis mažiau nei pernai, dalies žmonių tai neguodžia: mat šiuo metu Lietuvos didmiesčių gyventojų skolos už šildymą siekia milijonus eurų.

Biokuro, anglies ar kito iškastinio kuro katilų keitimui į penktos klasės biokuro įrenginius ar šilumos siurblius skirta 14,2 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos – ne daugiau kaip 50 proc. išlaidų – bus mokamos prie centralizuoto šilumos tiekimo neprijungtų namų gyventojams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.    „Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15-20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.

Rekordiškai šiltas ruduo artėja pabaigos link, todėl dalis Vilniaus senamiesčio skulptūrų jau pasipuošė šiltais šalikais. Anot akcijos iniciatorių, toks simbolinis veiksmas gyventojams primena apie artėjantį šildymo sezoną ir kviečia tinkamai jam pasiruošti. Akcijos iniciatorius AB Vilniaus šilumos tinklai šalikais papuošė Katedros aikštėje esančią Gedimino skulptūrą, žaliu šaliku apsigaubė ir Romainas Gary, Gedimino prospekte esanti Žemaitė taip pat dėvi šaliką.

Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ prognozuoja, kad po rekordiškai brangaus praėjusio šildymo sezono, artėjantį 2023/2024 metų sezoną Lietuvos gyventojai už šilumą mokės mažiau. Šių metų spalio mėn. formuojasi 7,5 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra apie 15 proc. mažesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, siekusia 8,68 ct/kWh.

Kompensacijų dalijimas už šildymą – griežtinamas. Nuo šiol jas gaus kur kas mažiau gyventojų nei praėjusį šildymo sezoną. Taip nusprendė Seimas. Dabar dalijant kompensacijas bus skaičiuojamos ne tik šeimos pajamos vienam asmeniui, bet ir tai, kiek turto šeima valdo ir kokia yra jo vertė.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.  LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...

Naujas šildymo sezonas sostinės gyventojams turėtų kainuoti panašiai, kaip ir praėjęs, arba bus kiek pigesnis, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  „Preliminariai, tai, ką matome dabar pagal situaciją rinkoje, kaina bus labai panaši, lyginant su praeitais metais. Bet vėlgi nenoriu dalinti kažkokių pažadų. Labai tikimės, kad mums pavyks padaryti geresnę kainą negu buvo praėjusiais metais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Bakanas.

Dėl užpildytų dujų saugyklų Europoje ir atpigusio biokuro būsimas šildymo sezonas turėtų būti pigesnis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 94 proc., Latvijos Inčukalnio saugykla – daugiau nei 90 proc., dėl to dujų kainos neturėtų smarkiai svyruoti.

Teisme išnagrinėtas ginčas tarp bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir sostinės gyventojos dėl pastarosios įsiskolinimo už šildymą.| Bendrovės atstovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Jelenos M. 3 547 eurus skolos bei 121 eurą delspinigių. Nurodyta, kad iki 2017 m. kovo 29 d. bendrovė „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. jau VŠT tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra Jelenai priklausantis butas.