Tokį skirtumą lėmė lauko oro temperatūra, taip pat įtakos turėjo ir mažėjusi šilumos kaina. 2023 m. gruodžio mėnesį Vilniuje ji siekė 7,68 ct/kWh be PVM, tuo tarpu 2022 m. kilovatvalandė šilumos kainavo 8,47 ct be PVM. Taigi šio šildymo sezono pirmąjį žiemos mėnesį sostinės gyventojams šiluma kainavo 9 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Anot bendrovės, šilumos kainos mažėjimo tendencija išlieka ir sausio mėnesį – kaina mažėja iki 7,61 ct/kWh be PVM.
„Sąskaitų dydis tiesiogiai koreliuoja su lauko oro temperatūra. Jeigu šilumos kainą pavyksta išlaikyti stabilią, tai orų dinamikai įtakos daryti negalime. Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai ir lemia ženklesnius sąskaitų už šildymą svyravimus, kurie susiję su suvartotu šilumos kiekiu: kuo labiau atšąla, tuo daugiau šilumos reikia būstams apšildyti. Jeigu oras šyla, šilumos poreikis natūraliai mažėja“, – aiškina VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors lapkritis buvo šalčiausias nuo 2016 metų, tačiau gruodis nuo mėnesio vidurio pasižymėjo žiemiškos šilumos bangomis.
„Gruodžio antroje pusėje Lietuvoje fiksavome labai šiltus orus, kurie neaplenkė ir sostinės. Jeigu 2022 m. Vilniuje lauko oro temperatūros vidurkis buvo -3 laipsniai šalčio, tai praėjęs gruodis buvo kur kas šiltesnis: vidutinė lauko oro temperatūra siekė vos -0,2 laipsnius šalčio“, – praėjusio mėnesio orus sostinėje komentuoja meteorologas Gytis Valaika.
Anot šilumos tiekėjo, beveik 3 laipsnių temperatūros skirtumas ir sumažėjusi šilumos kaina padarė įtaką ženklesniam šio šildymo sezono gruodžio mėnesio sąskaitų sumažėjimui. Mažiausios sąskaitos pasieks naujos statybos, energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojus. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą tokiame daugiabutyje vidutinė gruodžio mėnesio sąskaita siekia 32 Eur, praėjusį šildymo sezoną – 38 Eur, o renovuotame daugiabutyje – 55 Eur, 2022 m. reikėjo mokėti – 68 Eur. Daugiausiai už šilumą tenka išleisti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita siekia 94 Eur, praėjusį sezoną – 114 Eur.
„Tokios sąskaitų „žirklės“ tarp skirtingų daugiabučių namų tik patvirtina, kad suvartojamą šilumos kiekį lemia ir šildomo pastato energetinis efektyvumas. Dėl šios priežasties didesnes sąskaitas gaunančių pastatų gyventojus kviečiame pasirūpinti, kad jų būstuose šiluma būtų naudojama ekonomiškiau, ypač, kai sausį, panašu, dėl šaltų orų šilumos suvartojimas išaugs ženkliau. Pradėti galima nuo paprastų veiksmų, tam nereikia didelių investicijų: sandarinti langus, duris, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną – šios priemonės gali padėti sutaupyti apie 9 proc. šilumos“, – pataria R. Jasiulionienė.
Gyventojams rekomenduojama pasidomėti ir šilumos punkto būkle – modernizuotas ir efektyviai veikiantis šilumos punktas šilumos suvartojimą gali sumažinti 15 proc. Bent 40 proc. sąskaitas už šildymą sumažintų daugiabučio namo renovacija.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių gali kreiptis kompensacijos už centralizuotai šildomo būsto išlaidas. Nustačius teisę į kompensaciją, šilumos tiekėjas pagal teisės aktuose numatytą tvarką apskaičiuos jos dydį ir pritaikys sąskaitoje.
