šildymas

Įsibėgėjus vasarai UAB „Alytaus šilumos tinklai“ (toliau – Bendrovė) nori priminti, jog gyventojai turėtų nepamiršti bei pasirūpinti namų paruošimu žiemai. Alytaus šilumos tinklai artėjančiam šildymo sezonui pradeda ruoštis kiekvienų metų gegužės pradžioje – tikrina visą Alytų išraizgiusį centralizuotos šilumos tiekimo tinklą, atlieka hidraulinius bandymus bei esant poreikiui – pašalina atsiradusius gedimus.

Pasibaigus šildymo sezonui beveik 2 tūkst. Kėdainių rajono gyventojų neatsiskaitė už šilumą. Įvairiais būdais iš jų bus išieškomas daugiau kaip 1 mln. eurų, pranešė portalas „Rinkosaikštė.lt“. Kaip skelbiama portale, šių metų gegužės 1 dienos duomenimis, AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos vartotojų – Kėdainių krašto gyventojų, skola sudarė 1 mln. 57 tūkst. eurų. Skolingi liko 1 861 buto gyventojai.

Seimas grąžino per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką –  išmokos bus skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipsis nuo rugsėjo 1 dienos iki sezono pabaigos.  Seimas šią savaitę priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už jas balsavo 103 parlamentarai.

Antradienį Seime pateiktas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo būtų įtvirtinta, kad kompensacijas nepasiturintiems asmenims būtu galima skirti viso šildymo sezono metu. Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 85, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Seimui teikiamas pasiūlymas visam laikui įteisinti tvarką, kad gyventojams užtektų pateikti vieną prašymą būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis gauti visą šildymo sezoną. Tokia laikina tvarka galiojo du šildymo sezonus ir ji pasiteisino.

Antradienį Seime planuojama pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama įtvirtinti, kad šildymo kompensacijas gyventojams būtu galima skirti viso sezono metu. Įstatymo projekte siūloma, kad norintys paramą gauti asmenys turėtų dėl jos kreiptis likus mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba jo metu Šiuo metu kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams.

Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui.  Tokias pataisas Seime registravo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir parlamentinio socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė. Pakeitimai, jeigu jiems Seimas pritars, įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo.

Socialdemokratų pasiūlymas dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui yra svarstytinas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Anot jos, ar lengvatos reikėtų, priklausys ir nuo kito sezono šildymo kainų.  Tačiau, jos teigimu, svarstant apie panašias lengvatas, reikia įvertinti visus planuojamus mokesčių pakeitimus, pirmiausia susijusius su gynybos finansavimo didinimu.

Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomone, naudingiau didinti žmonių pajamas ir perkamąją galią. „Tarptautinėse rinkose išnykus energijos kainų šokui PVM kompensacijos nuo 9 proc. iki 0 proc.

Gegužę baigus galioti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotam šildymui socialdemokratai siūlo ją pratęsti dar vienam šildymo sezonui – jie įregistravo tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas. Jomis siūloma laikinai iš valstybės biudžeto kompensuoti nulinio PVM tarifą.

Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. Pasak „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT), 50 kv. m. buto šildymas renovuotame daugiabutyje sostinės gyventojams vidutiniškai atsieis 17 eurų, o nerenovuotame – 29 eurus. „Už 50 kv.

Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Kaip praneša „Klaipėdos energija“, tam įtakos turėjo kritusios gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainos.

Didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tinklai teigia, kad pastaruoju metu įsiskolinimai už tiekiamą šildymą ir karštą vandenį sumažėjo. Visgi, vidutinės prasiskolinusiųjų skolos sumos siekia šimtais eurų, o ekspertai teigia, kad nemažai šalies gyventojų vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, mėgindami sumokėti visus mokesčius. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) centralizuotą šilumą ir vandenį tiekia daugiau nei 220 tūkst. klientų. O didesnių ar mažesnių įsiskolinimų turi apie 10 proc.

Legendinėje Laisvės alėjos „Spurginėje“ – karšta. Ir ne tik virtuvėje. Nepaisant fakto, jog lauke termometrų stulpeliai jau pasiekę 22 laipsnius šilumos, „Spurginėje“ radiatoriai vis dar karšti. Dar praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybė pranešė, jog mieste šildymas išjungiamas bus pirmadienį, balandžio 29 d. Nustebino karšti radiatoriai „Spurginėje“ apsilankęs „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas nesitikėjo, jog ten bus taip karšta. „Pats patikrinau, radiatoriai – karšti.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia antradienį baigianti šildymo sezoną. Po atšilimo balandžio pirmosiomis dienomis, antroje mėnesio pusėje grįžus vėsiems orams ir iškritus sniegui, Vilniaus mieste šildymo sezonas buvo atnaujintas. Tačiau tai, savivaldybės tikinimu, gyventojams papildomai nekainuos. Kaip įprasta, mokėti reikės tik už suvartotą šilumos kiekį, kuris apskaičiuojamas šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio.

Antradienį uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. Pažymėtina, kad šis šildymo sezonas visame mieste prasidėjo spalio 18-ąją. Kiek anksčiau, nuo spalio 13 dienos, jau buvo pradėtos šildyti ugdymo įstaigos, taip pat savivaldybei pavaldžios socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, sporto įstaigos.

Kauno miestas skelbia pirmadienį, balandžio 29 dieną, baigiantis šildymo sezoną. „Šildymo sezono pradžią ir pabaigą skelbia savivaldybės, atsižvelgdamos į vidutinę paros temperatūrą ir orų prognozes. Dažniausiai šildymo sezonas baigiamas balandžio viduryje ar antroje jo pusėje. Pernai šildymo sezonas Kauno mieste baigtas balandžio 13 d., rajone – balandžio 14 d., dar ankstesnį sezoną, atitinkamai, balandžio 25 ir 26 dienomis“, – teigiama Kauno savivaldybės pranešime.

Jonavos rajone penktadienį baigiamas šildymo sezonas, pranešė savivaldybė. Nurodoma, kad šilumos tiekimas Jonavos rajono gyventojams bus nutrauktas per tris darbo dienas. Pirmadienį šildymo sezonas, atsižvelgus į numatomus temperatūros pokyčius, taip pat bus baigtas Klaipėdos ir Tauragės rajonų savivaldybėse.

Lietuvą vėl aplankius žiemiškiems orams, Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje atnaujino šildymo sezoną. Tačiau dalis gyventojų tuo nėra patenkinti ir renkasi savo namus šildyti elektriniais radiatoriais, mat tikisi sutaupyti. Visgi, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, jog ilgalaikėje perspektyvoje toks šildymas gali ne tik kainuoti brangiau, bet ir sukelti kitokių problemų.

Kai kurie vilniečiai skundžiasi vis dar nesulaukiantys šilumos butuose, nors savivaldybės administracija šildymo sezoną nusprendė atnaujinti dar pirmadienį. Kad tokių kuriozų gyventojai išvengtų, šilumos tiekėjai ragina atsisakyti šildymo sezono pradžios ar pabaigos skelbimo ir šildymo sezoną tęsti mažiausiai 7 mėnesius, o geriau ir ištisus metus. Visgi dauguma vilniečių tokiam siūlymui nepritaria, o sostinės opozicija kaltina šilumininkus siekiu tiesiog pasipelnyti.

Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas neturėtų priklausyti nuo lauko oro temperatūros.  Jo teigimu, nepriklausomai nuo oro sąlygų patalpose nuolat turėtų būti palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.

Pirmadienį Vilniaus miestui pasekus kitų savivaldybių pavyzdžiu ir atnaujinus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad patys gyventojai turėtų spręsti, kada pradėti ar nutraukti šilumos tiekimą.  „Tikrai būtų labai gerai, kad sprendimus priiminėtų patys gyventojai, tai yra, tiek, kiek jiems reikia to šildymo, kad tiek jie ir naudotų.

Vilniaus mieste atnaujinamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Anot sostinės savivaldybės, šiluma jau keliauja į pastatų šilumos punktus. „Tam, kad šiluma pasiektų butuose įrengtus radiatorius, svarbu, kad namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai šilumos punktuose atnaujintų šilumos tiekimą. Nuo to, kaip greitai šis veiksmas bus atliktas, priklauso, kada Jūsų namus pasieks šiluma.

Atšalę orai verčia savivaldybių administracijas atšaukti šildymo sezono pabaigą ir atnaujinti centrinį šildymą. Tiesa, vėl šildyti žada tik visuomeninės paskirties pastatus – darželius, mokyklas, ligonines. O jei gyventojams bus per šalta, jie centrinio šildymo sulauks tik tuo atveju, jei surinks daugiau kaip pusės kaimynų parašus. Po rekordinių Velykinių karščių kai kurios savivaldybės jau buvo paskelbusios šildymo sezono pabaigą ir šildymą miestiečiams nutraukė.

Paskelbus šildymo sezono pabaigą, sostinės savivaldybės valdoma šilumos tiekimo įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad už kovo mėnesį suteiktas paslaugas gyventojus pasiekė dešimtadaliu mažesnės sąskaitos nei vasarį. Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, kovo mėnesį šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainavo 7,09 centus be PVM. Lyginant su šių metų vasario mėnesiu (7,55 ct/kWh), šilumos kaina sumažėjo 7 procentais. Praėjusių metų kovą vilniečiai už šilumą mokėjo 2 proc.

Vilniui paskelbus apie šildymo sezono pabaigą, Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys šią savaitę dar planuoja šildyti gyventojų namus ir valstybines įstaigas. Kaip Eltą informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas, šildymo sezono neskubama nutraukti dėl sinoptikų prognozuojamų šaltesnių orų kitą savaitę. „Šildymo sezono pabaigą savivaldybė nustato savo pavaldume esančioms įstaigoms.

Vilniaus miesto savivaldybėje šiandien baigiamas 2023–2024 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas balandžio 9 d. Rytoj šildymas bus nutrauktas bendrojo, ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose. Gyventojai, kurių daugiabučiuose namuose yra modernizuotas šilumos punktas, turi galimybę tęsti šildymą.

Lietuvą lepina vasariški orai, tačiau savivaldybių administracijos ir šilumininkai pabaigti šildymo sezoną dar neskuba. Valdininkai baiminasi artėjančio atšalimo ir ketina savaitė kitą dar palaukti pastovesnės šilumos. Tačiau daugybė gyventojų jau dabar reikalauja baigti šildymo sezoną, piktindamiesi šiltais radiatoriais, kai už lango 20 laipsnių viršijanti šiluma. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Velykos šiemet bus itin malonios – anot sinoptikų, orai šalyje įšils iki 20-ies, o gal net ir daugiau laipsnių. Tad dalis gyventojų jau reikalauja baigti ir šildymo sezoną. Taip tikisi sutaupyti pinigų. Tačiau kiti dar baiminasi atšalimo ir šildymo sezono baigti nesutinka. Šilumininkai baigti šildyti namus dar neplanuoja ir ragina palaukti bent iki balandžio vidurio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje kovą siekia 7,07 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 5,35 proc. mažiau nei vasarį ir 9,3 proc. mažiau praėjusių metų kovą, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų kovą už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai: atitinkamai 6,01 ir 7,1 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina mažėjo Kaune – 8,25 proc.

Sostinės gyventojai už vasario šildymą mokės apie 30 proc. mažiau nei už sausį bei 10 proc. mažiau nei prieš metus, penktadienį pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Vidutinė sąskaita už 50 kv. metrų ploto buto renovuotame daugiabutyje šildymą vasarį vidutiniškai sieks 45 eurus, o sename ir energetiškai neefektyviame name – 77 eurus. Pasak VŠT, mažesnes šildymo sąskaitas lėmė mažesnė vasario šilumos kaina, aukštesnė vidutinė oro temperatūra.

Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams gali kainuoti mažiau. Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“, kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį. Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra, teigia „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

Dėl neįprastai šalto sausio mėnesio gyventojai už centrinį šildymą mokės penktadaliu daugiau nei pernai metų sausį. Sostinėje senuose daugiabučiuose už 50 kvadratinių metrų butą reikės vidutiniškai sumokėti 112 eurų. O dujomis namus šildantiems gyventojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba žada mažinti tarifus. Sostinės gyventojai, kurie naudojasi centriniu šildymu, jau gauna sąskaitas už sausį.

Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl šaltesnio oro sąskaitos gyventojams išaugs apie 16–18 proc., palyginti su 2023 metų sausiu, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). „Už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų“, – pranešime teigė VŠT. Naujos statybos daugiabučių gyventojai už tokio pat ploto butą vidutiniškai mokės 41 eurą – 28 proc.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16–18 proc. palyginti su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 eurus, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 eurų.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Antradienį Lvivo miesto Sichivo mikrorajonas liko be karšto vandens ir šildymo dėl programišių atakos prieš komunalinę įmonę „Lvivteploenerho“. Tai pranešė įmonės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“. „Dėl programišių atakos sutriko šilumos tiekimo valdymo sistema. Dirbama, kad būtų atnaujintas šildymo ir karšto vandens tiekimas Sichivo gyvenamajame rajone“, – rašoma pranešime. Komunalininkai pažymi, kad šilumos ir vandens tiekimas turėtų būti atnaujintas apie 21 val.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą toliau subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį. Subsidijų taikymas pratęstas iki šių metų kovo 31 d., nurodo rajono savivaldybė. Skelbiama, kad mokestis gyventojams už centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją galės keistis kiekvieną mėnesį priklausomai nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos kiekvieną mėnesį skelbiamos vidutinės šilumos kainos Lietuvoje.

Įpusėjus šildymo sezonui ir spustelėjus didesniam šalčiui šilumos tiekėjai sulaukia susirūpinusių gyventojų pastebėjimų dėl netenkinančios temperatūros butuose. Kol vieni klientai prašo šildymą sumažinti, kiti išsako pastabas dėl pernelyg kaistančių radiatorių. Apie šių problemų priežastis ir sprendimo būdus pasakoja AB Vilniaus šilumos tinklų Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.

Po kelis šimtus eurų už šildymą kas mėnesį mokantys provincijos gyventojai baiminasi dar didesnių sąskaitų, valdantiesiems šiemet įvedus drakonišką akcizą naftos dujoms. Pasipiktinimo bangai dėl akcizo neatlyžtant ir ūkininkams grasinant Vilnių šturmuoti su traktoriais, Vyriausybės narių pozicija jau švelnėja.

Šiluma iš pastatų gali pasišalinti įvairiais būdais, tačiau yra keletas įrodymais pagrįstų ir nebrangiai kainuojančių priemonių, kurios padės išlaikyti namuose šilumą. Yra pakankamai nedaug mokslinių duomenų apie tokių priemonių veiksmingumą. Be to, kai kurios dažnai minimos idėjos, pavyzdžiui, kambario šildymas žvakėmis, gali būti pavojingos. Galiausiai šaltesnio klimato šalyse nepatartina žiemą bandyti apsieiti be šildymo sistemos, užtenka šiek tiek pagerinti minėtos sistemos veikimą.

Energetikos ministerija nepasiturintiems gyventojams siūlo skirti 100 proc. siekiančią paramą atnaujinant šildymo sistemas. Kaip šeštadienį pranešė ministerija, tokia finansinė parama siūloma gyventojams, kurie gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Ministerija taip pat siūlo iki 60 proc. finansinę paramą gyventojams šilumos punktų ir kitų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų modernizavimui.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Jau kurį laiką Rusijoje yra sutrikęs šildymas ir karštas vanduo. Nepatenkinti gyventojai stengiasi sušilti kaip įmanydami – kas prie laužo, kas prie nešiojamų šildytuvų. Tačiau gyventojų teigimu, to neužtenka. Sušalę ir supykę gyventojai kreipiasi į valdžios institucijas ir reikalauja atnaujinti vandentiekių sistemą, kuri nebuvo keičiama 90 metų.

Rusijos sostinę užgriuvus speiguotiems orams pasipylė pranešimai apie nešildomus namus ir nesutvarkytą infrastruktūrą. Situacija tapo tiek sunkiai kontroliuojama, kad turėjo įsikišti Vladimiras Putinas ir nacionalizuoti vienos iš Pamaskvės gyvenviečių namų ūkius tvarkiusią bendrovę, dėl kurios kaltės tūkstančiai butų liko be šildymo. Dešimtys tūkstančių gyventojų, įskaitant ir sostinės Maskvos apylinkių, skundžiasi dėl gedimų atjungtu šildymu, netvarkoma infrastruktūra.

Maskvos regione tvyrant dideliam šalčiui, daugelyje miestų ir kaimų nutrūko šildymo ir elektros tiekimas.  Pirmasis nukentėjo Podolsko miestas, kuriame šildymo nėra jau daugiau kaip penkias dienas. Anksčiau dalis miesto daugiabučių buvo šildomi iš vietinės kartono gamyklos katilinės.  Tačiau sausio 4 d. ten įvyko avarija ir šilumos tiekimas buvo nutrauktas. Pasak žiniasklaidos, nepaisant Maskvos srities gubernatoriaus įsikišimo, problema iki šiol nėra iki galo išspręsta.

Vilniečius netrukus pasieks sąskaitos už praėjusių metų gruodžio mėnesį suteiktas šildymo ir karšto vandens paslaugas. Bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) teigia, kad pirmąjį žiemos mėnesį sąskaitos išliko panašiame lygyje kaip lapkritį, o lyginant su praėjusio šildymo sezono gruodžiu – šildymo kaštai gyventojams sumažėjo apie 18 proc. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 55 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 94 Eur.

Skuode ir Mažeikiuose, kuriame dauguma gyventojų būstą šildo suskystintomis naftos dujomis (SND), šildymas dėl nuo šių metų taikomo akcizo turėtų brangti.  Skuodo rajono meras Stasys Butautas sako, kad gyventojai dėl to skundžiasi, bet alternatyvų neturi, nes gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra čia neišvystyta.   „Skundžiasi gyventojai, bet ką mes galime padaryti, žmonės irgi supranta, kad ne savivaldybė uždėjo tuos akcizus.

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.