Šį kartą Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol – net 20 mln. eurų. Nepasiturintys gyventojai gali sulaukti ir 100 proc. išlaidų kompensacijos.
Atskleidė, kam skiriama valstybės parama
Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų. Aktyviausiai „mažąja renovacija“ susidomėjo Kauno miesto daugiabučių gyventojai, taip pat Šilutės bei Klaipėdos.
„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos.
Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus.
Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose. Finansuojamos ir karšto vandens sistemų pertvarkymo, susijusių elementų keitimo (pvz., rankšluosčių džiovintuvų, vamzdynų keitimo) išlaidos.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar yra apie 3 tūkst. senų elevatorinių šilumos punktų, kurie yra technologiškai pasenę ir neužtikrina tolygaus viso pastato šildymo. Atlikus būtinuosius vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujino darbus, galima sutaupyti bent 15-20 proc. šilumos energijos, o tai reikšmingai atsispindi ir sąskaitose už šildymą.
Paramos sąlygos
Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus ir atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
1) iki paraiškos pateikimo namas buvo renovuotas pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, bet jame nebuvo atliktas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas;
2) bendrasis namo plotas ne didesnis kaip 1000 m2;
3) namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
4) namas yra medinių konstrukcijų;
5) namo šilumos punktas yra elevatorinis arba jau susidėvėjęs automatinis, negalintis reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio.
Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. p., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą.
Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija. Norint pasinaudoti subsidija, daugiabučio namo atstovai arba gyventojai turi kreipti į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti pažymą, patvirtinančią, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas (-ai) turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
