Į skolas nugrimzdusi Šiaulių miesto savivaldybė neatsiskaito su savo įmonėmis, kurių paslaugomis naudojasi miesto gyventojai. Norėdamos miestiečiams gerinti paslaugas, savivaldybės įmonės skolinasi. Bankams tenka mokėti palūkanas, todėl tiems patiems miestiečiams kaina už paslaugas auga. Vien „Šiaulių energijai“ savivaldybė skolinga 24 mln. litų, tačiau biudžetinės įstaigos neskatinamos taupyti šilumos. „Mokykloje įjungėme šildymą, vos tik buvo leista. Pro kiaurus langus vis tiek vėjai šilumą išpučia, o savivaldybė už mokyklos šildymą, elektrą, dujas skiria lėšų tiek, kiek pati nustato, o ne kiek realiai yra“, – sako vienos miesto mokyklų direktorė.
Mažins šildymo išlaidas, mažės limitai
Šiaulių biudžetinėse įstaigose prasidėjo šildymo sezonas ir mokyklos įjungė šildymą. Vienos miesto mokyklų direktorė sako, kad jos vadovaujamoje įstaigoje nepakeisti langai, tad šildymo „kraniukas“ atsuktas maksimaliai. Mokykla norėtų taupyti, tačiau tai galėtų daryti tik tada, jei vėjas nepūstų pro laukan nuo susidėvėjimo virstančius langus. O kas mokės už šildymą? Žinoma, savivaldybė iš biudžeto. Mokės, nors pro kiaurus langus išskris šimtai tūkstančių.
Mokykloms, kurių nepakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymas per mėnesį kainuoja 6–7 litus. Mokyklų, kurių pakeisti langai, vieno kvadratinio metro šildymo kaina – apie 3 litus.
Jei mokyklos plotas 5 tūkst. kv. m, nesunku suskaičiuoti, kad per mėnesį miesto biudžetui vienos neremontuotos mokyklos šildymas atsieina 35 tūkst. litų. Jei mokyklos pakeisti langai, šildymas per mėnesį kainuoja 15–19 tūkst. litų. Tai reiškia, kad per šildymo sezoną savivaldybė sutaupytų apie 100 tūkst. litų.
Yra ir kita medalio pusė – lėšų už mokyklų šildymą, elektrą, dujas skirstymas biudžete nėra efektyvus. Yra paskaičiuojamas vidurkis, kiek kiekvienai mokyklai šildyti lėšų reikėjo per trejus metus. Tiek lėšų iš biudžeto ir skiriama einamaisiais. Ar tokia sistema skatina mokyklas taupyti?
Jei mokyklos direktorius siektų sumažinti mokyklos šildymo išlaidas, valdininkams paskaičiavus vidurkį, kiek mokyklai einamaisiais metais iš biudžeto skirti lėšų, savivaldybė kitąmet skirtų jų mažiau. O jei žiema būtų šalta ir mokykla sunaudotų daugiau šilumos mokyklai šildyti? Tuomet skirtumą tektų padengti mokyklai.
Kelių miesto mokyklų direktoriai neslėpė specialiai nemažinantys šildymo išlaidų, nes bijantys, kad kitais metais lėšų šildymui bus numatyta mažiau. Tai reikštų, kad mokyklose būtų šalta, nes tektų „prisukti“ šildymą.
Kaip šiluma gali pigti, jei skolinamasi iš bankų?
Kol mokykloms skaičiuojami limitai pagal trejų metų rodmenis, savivaldybės skolos už šildymą įmonei „Šiaulių energija“ jau pasiekė 24 mln. litų. Tiesa, šilumą tiekianti įmonė, vykdydama bendrovės šilumos ūkio modernizavimą pagal Šiaulių miesto savivaldybės. Ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą 2009-2011 m. bendrovės investicijų planą, įgyvendina didžiausią savo apimtimi ir investicijų dydžiu Šiaulių regione projektą „Šiaulių termofikacinės elektrinės projektavimas ir statyba“.
Pagrindinis projekto tikslas – Šiaulių miesto pietinės katilinės teritorijoje pastatyti naują biomasę naudojančią termofikacinę jėgainę. Projekto vertė – apie 106 mln. Lt. Iškeltas uždavinys – pastatyti 11 MW elektros ir 27 MW šilumos galios termofikacinę elektrinę, kūrenamą biokuru, su 8,3 MW šilumos galios kondensaciniu ekonomaizeriu išeinančių dūmų šilumai išnaudoti.
Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas stebisi šio vykdomo projekto tikslingumu. Jo teigimu, „Šiaulių energija“, negavusi pinigų iš savivaldybės ir besiskolindama iš bankų, bus skolinga apie 100 mln. litų. „Kodėl nerenovuojami daugiabučiai? Juk juos renovavus galima sutaupyti 40 proc. šilumos. Tai tikrasis taupymas. Dabar imama labai rizikinga beveik 90 mln. litų paskola ir aiškėja, kad pastačius termofikacinę elektrinę šilumos kaina nė kiek nesumažės“, – sako jis.
A. Visocko nuomone, dėl bankams mokamų palūkanų nauda bus tikrai ne gyventojams, o bankams ir medienos tiekėjams. „Paskolos palūkanos – 1 mln. litų per metus – „bus užkrautos“ „Šiaulių energijai“, ir jei katilinė atsipirks, tai tik po 10 metų, todėl nerealu tikėtis, kad šilumos kaina mažės“, – sako A. Visockas.
Tarybos narys sako niekaip negalintis suprasti, kad statoma ne tik šilumos katilinė, bet ir elektrinė. „Milžiniška energijos dalis bus atiduota elektrai gaminti ir kam jos reikia? Kokio velnio užsimanyta gaminti elektrą naudojant biokurą? Jei ji būtų pigi, būtų suprantama, bet dabar ji bus brangi. Statant turi būti vienintelis tikslas – šiluma turi pigti. Kam kurti projektus, jei pigiau nebus? Maža to, Šiauliuose pakeista tik 5 proc. vamzdžių. Ar 100 mln. litų skolinga įmonė išgalės pakeisti vamzdžius, dėl kurių nuolat kyla problemų?“ – piktinasi Tarybos narys.
Savivaldybė kaip valstybė
Savivaldybė skolinga ir kitoms įmonėms, kurių paslaugomis naudojasi miesto gyventojai. Bendrovei „Šiaulių vandenys“ savivaldybės skola rugsėjo 30 d. buvo 261 tūkst. litų, t. y. apie 1 proc. įmonės metinių pajamų.
„Šiaulių vandenų“ atstovė spaudai Džiuljeta Martinaitienė informavo, kad šiuo metu įmonės projektams finansuoti dėl tokios skolos nėra būtinybės papildomai skolintis ir kelti vandens paslaugų kainas.
Bendrovei „Busturas“ savivaldybė už šiuos metus skolinga kone 4 mln. litų. Negaudama pinigų įmonė buvo priversta skolintis – iš banko paėmė 3 mln. litų, reikalingų apyvartinėms lėšoms. Logiškai mąstant, ir paskolą, ir palūkanas už ją įmonė turės grąžinti iš gaunamo pelno. O kaip jį gauti, jei vienas pagrindinių klientų vis nemoka? Bet kuri privati bendrovė tokiu atveju didintų kainą mokiems klientams, t. y. eiliniams vartotojams.
„Nėra taip, kad savivaldybės skola nulemtų autobuso bilietų kainų kilimą, tačiau dėl skolų mes būname priversti likti skolingi kitiems. Štai dvejus metus buvome skolingi Mokesčių inspekcijai – nemokėjome pridėtinės vertės mokesčio. Rašėme raštus, prašėme neskaičiuoti delspinigių. Savivaldybė juk kaip valstybė“, – sakė „Busturo“ finansų direktorė Aldona Augustienė.
Oksana LAURUTYTĖ
