,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.
Spalio 5 d. Vilniuje vykusios konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad šildymo kainas iš esmės lemia brangstantis iškastinis kuras (gamtinės dujos, naftos produktai). Tačiau išsivysčiusių ES valstybių šilumos ūkiuose naudojamų technologijų, kurios pakeitė brangias gamtines dujas perpus pigesniu vietiniu biokuru, diegimas Lietuvoje apsunkintas.
Remiantis Lietuvos energetikos instituto ir kitų ekspertų skaičiavimais, teigiama rezoliucijoje, Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių atsargos yra didesnės, negu visos šalies poreikis šilumos gamybai. Tačiau biokuro panaudojimo plėtrai būtina finansinė parama ir politinė valia.
Energetikos konferencijos dalyviai ragina valstybės institucijas biokuro plėtrą paskelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu, šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 m. padidinti iki 70 proc., o 2020 m. pasiekti 85 proc.
Konferencijos dalyviai taip pat kviečia valstybės institucijas pašalinti biurokratinius barjerus, kurie trukdo efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius šilumos ūkyje bei taip didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo dujų.Vietinio kuro diegimo projektus konferencijos dalyviai ragina įtraukti į valstybinę investicinę programą ir skirti jai ES fondų lėšas.
Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad didžioji dalis Lietuvos žmonių gyvena senuose daugiabučiuose, suvartojančiuose kelis kartus daugiau šilumos palyginti su naujos statybos ar renovuotais pastatais, tačiau renovacijos procesas, kuriam numatytos ES lėšos, praktiškai nevyksta.
Siekiant pagreitinti senų daugiabučių renovaciją, konferencijos dalyvių nuomone, reikia pašalinti trukdžius, užkertančius kelią įsibėgėti šiam procesui, ir ieškoti naujų būdų renovacijai paspartinti.
,,Nedelsiant pradėti naudoti JESSICA fonde įšaldytas lėšas, skirtas daugiabučių namų modernizavimui – 785 mln. Lt„, – ragina valstybės institucijas energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.
Pigiau šildysis „žalieji miestai“
Šių metų šildymo sezono kainos bus rekordinės – rugsėjo pradžioje pagrindinis Lietuvos šilumininkų kuras dujos buvo 37 proc. brangesnės nei prieš metus. Todėl šildymas gyventojams brangsta apie 17 proc.
Jau šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiluma kainuoja 24,05–33,3 ct/kWh. Tiesa, Lietuvoje yra miestų, kurių gyventojai moka 18,9 ct/kWh, bet yra ir tokių, kuriuose šiluma beveik dvigubai brangesnė. Ir kainuoja 36 ct/kWh.
Mažiausiai moka vadinamieji žalieji miestai, kuriuose naudojamas biokuras. Vietinis kuras yra maždaug du kartus pigesnis už gamtines dujas. Pavyzdžiui, Kelmėje, kur iš biokuro pagaminama 85 proc. šilumos, jos kaina šiuo metu yra 23,2 ct/kWh, o Anykščiuose, kur naudojamos gamtinės dujos, 32,7 ct/kWh.
Taip pat skaitykite: