Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.
Šalyje jau yra atnaujinta beveik 400 daugiabučių, kuriuose šilumos sąnaudos vidutiniškai sumažėjo apie 40 proc. Šių daugiabučių gyventojai finansinę nauda pajunta iš karto. Pavyzdžiui, vidutinis 60 kv. m. butas per šildymo sezoną išleidžia 2400 Lt, o modernizuoto daugiabučio gyventojai, pasinaudoję valstybės teikiama parama, kartu už šildymą ir paskolą sumoka 2250 Lt. Vadinasi, net ir mokant paskolą, sutaupoma 175 Lt.
Daugiabučiuose namuose gyvena apie 50 proc. Lietuvos gyventojų, o miestuose net 80 procentų. Daugiau nei pusės šių namų šilumos izoliacija yra labai prasta – per sienas, langus ir stogą netenkama daug brangios energijos, be to, dauguma butų negali reguliuoti šildymo, o centralizuota šildymo infrastruktūra yra neefektyvi. Dėl šių priežasčių šildymo sąnaudos Lietuvoje yra labai didelės ir siekia apie 10 proc. vidutinių šeimos pajamų.
A. Čepo teigimu, daugiabučių atnaujinimas ir modernizavimas yra bene vienintelė priemonė kovai prieš nuolat didėjančias šilumos kainas. Dujų ir kito kuro, kuriuo šildomi daugiabučiai, kainos ateityje tikrai nemažės, o tik augs. Todėl būstus apšiltinę ir šildymo sistemas modernizavę gyventojai ateityje pajus dar didesnę naudą – už šildymą mokės gerokai mažiau, nei neatnaujintų daugiabučių gyventojai.
Šiuo metu pagal JESSICA iniciatyvą valstybė kompensuoja 15 proc. atnaujinimo projekto vertės. Nuo kitų metų, tikimasi, kompensacijos dydis išaugs iki 30 proc. Taip pat kompensuojama ir 100 proc. investicinio bei techninio projektų vertės, 100 proc. techninės priežiūros išlaidų.
Jei būsto savininkai nėra sukaupę pakankamai savų lėšų namui atnaujinti, jiems suteikiamas lengvatinis kreditas, padengiantis namo atnaujinimo darbų išlaidas. Lengvatinė paskola suteikiama su nekintančiomis 3 proc. metinėmis palūkanomis, palyginimui, pagal ankstesnę programą palūkanų dydis siekė 7-8 proc. Be to, socialiai remtiniems žmonėms visos išlaidos ir paskola yra apmokama 100 procentų.
