šildymas

Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio dydžio būste gyvena. Tai priklauso nuo gyvenamosios vietovės – pavyzdžiui, tauragiškiams šiluma kainuoja beveik du kartus brangiau negu prieniškiams, o klaipėdiečiai už tokią pat šilumą moka penktadaliu mažiau nei kauniečiai. Tačiau net ir tame pačiame mieste vienodo ploto būstuose gyvenančios šeimos už šilumą sumoka nevienodai.

Pareiškęs susirūpinimą „Vilniaus energijos“ taikomų šilumos kainų vilniečiams pagrįstumu, premjeras Andrius Kubilius sušaukė žinybų pasitarimą, į kurį šilumininkų atstovų nepakvietė. Pasitarime dalyvavo Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės bei Prezidentūros, Teisingumo ir Energetikos ministerijų atstovai.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ragina Vyriausybę kuo skubiau imtis reikiamų priemonių, kad šildymo kaina Lietuvos žmonėms sumažėtų. Tačiau per tą laiką, jo nuomone, negalima sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kol skolos peržengs sveiko proto ribas. A. Butkevičius ragina įmones, aprūpinančias gyventojus šiluma, leisti mokesčius už šildymą sumokėti juos išdėstant dalimis per visus metus.

Kosminės sąskaitos baigia galutinai pasmaugti ir taip vos kėpuojančius Lietuvos žmones. Šildymo moksečiai už praėjusį mėnesį sumušė kone visus rekordus: aštuoni, devyni šimtai ir net tūkstantis litų. Pats premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę viešai paskelbė, kad mokesčiai už komunalines paslaugas neturi viršyti 20 procentų gyventojų pajamų. Vadinasi, jeigu žmonės komunalinių mokesčių sumoka apie 1000 litų, jų pajamos turėtų būti apie 5 tūkstančius litų.

Premjeras Andrius Kubilius, kuris dar vakar sakė, kad didelės šilumos kainos tik padės apsispręsti renovuoti būstą, jau šaukia pasitarimą dėl baisių sąskaitų. A. Kubilius išreiškė susirūpinimą dėl didelių šilumos sąskaitų, kurias gauna Vilniaus gyventojai, ir jas lydinčio neetiško „Vilniaus energijos“ politikavimo. „Vilniečiai gauna ne tik didžiules šildymo sąskaitas, kurių apskaičiavimo konkrečiam butui pagrįstumo niekas nesiteikia paaiškinti žmonėms.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymai apie šilumos kainas ir būsto renovaciją tik dar kartą papiktins žmones, – teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius. Portalui „Balsas.lt“ A. Butkevičius sakė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus pareiškimas, esą didelės sąskaitos už šilumą paskatins žmones būsto renovavimui, yra šoko būsenos ištikto žmogaus kalbos.

Dauguma astronomines sąskaitas už šildymą šį sausį gavusių panevėžiečių paburba ir jas sumoka. Tačiau atsiranda ir bandančiųjų susimažinti išlaidas – tiesa, kitais būdais, nei taupant. Augant šilumos kainai jos tiekėjams ir prižiūrintiesiems namų šilumos punktus pirmą kartą teko susidurti su didesniais nusikaltimais šilumos punktuose.

41,4 mln. litų skola, susidariusi dėl nepadengtų sąnaudų didėjant faktinei kuro kainai, guls ant sostinės šilumos vartotojų pečių. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos kontrolės sprendimu už šias sąnaudas yra nustatyta 1,61 ct (be PVM) už kWh kompensacija, kuri bus įskaičiuojama į šilumos kainą vartotojams. Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje artimiausiu metu bus sprendžiama, ar skolos kompensavimą nustatyti vienų, ar dvejų metų laikotarpiui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė privačios bendrovės „Miesto energija“ skundą dėl jos licencijos teikti šilumą ukmergiškiams sustabdymo.

Spus­te­lė­jus šal­čiams, gy­ven­to­jai daž­niau šau­kia­si ava­ri­nių tar­ny­bų pa­gal­bos. Nuo įša­lo ju­dan­tys že­mės sluoks­niai lau­žo van­den­tie­kio vamz­džius, o ne­kū­re­na­mos kros­nys tam­pa ava­ri­jų bu­tuo­se prie­žas­ti­mi. Trū­ki­nė­jan­čius cen­tra­li­zuo­to van­den­tie­kio vamz­džius UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas va­di­na žie­mos pro­ble­ma. Va­sa­rai ši bė­da nė­ra bū­din­ga.

Ukmergės rajono savivaldybė skųs Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti savivaldybės suteiktas licencijas bendrovėms „Ukmergės šiluma“ ir „Dainavos energetika“. Šiuo metu nutartis yra neįsiteisėjusi, todėl licencijų galiojimas nėra sustabdytas. Jeigu tokia teismo nutartis įsigaliotų ir savivaldybės kontroliuojamoms bendrovėms išduotos licencijos būtų panaikintos, tai reikštų, kad Ukmergėje šilumos tiekti negalėtų jokia bendrovė.

Pirmosios sąskaitos už šildymą daugelį vėl privertė susimąstyti, kaip jas sumažinti. Nuo lapkričio pradžios veikia naujos Šilumos naudojimo ir tiekimo taisyklės, kurios supaprastina atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos (CŠT) procedūras – daugelis galvoja, kad tokia išeitis žiemą padėtų išleisti mažiau pinigų šildymui. „Ekonomika.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Energijos taupymo centras“, UAB „Miesto energija“, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ir Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų ir jų pagrindu išduotų licencijų dėl šilumos tiekimo Ukmergei  panaikinimo, nusprendė patenkinti pareiškėjų prašymą.

Tikriausiai girdėjote sakant, kad roges ruošti reikia dar vasarą. Išmintinga ta liaudis: šaltuoju metų sezonu paprastai padidėja daugelio namų ūkių išlaidos, tad pokyčiai nėra tokie skausmingi tiems, kurie išlaidų augimui pasirengia iš anksto. Tai padaryti nėra taip sunku – pakanka prisiminti keletą dalykų, kurie žiemą padės jaustis finansiškai saugesniems. Šventes švęskite, bet ruoškitės joms iš anksto.

Siūloma įpareigoti šilumos tiekėjus suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad jie galėtų elektroninėmis ryšio priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Tokį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, projektas parengtas, siekiant ginti buitinių šilumos vartotojų interesus.

Pirmą kartą istorijoje Ukrainos parlamentas lieka be šildymo lauke tvyrant Sibirą primenantiems šalčiams. Šildymas parlamentui atjungtas buvo už skolas, siekiančias ne tiek jau ir daug – apie vieną milijoną grivinų (apie 118 tūkst. dolerių), rašo naujienų portalas Vesti.ru. Bet net ir toks iš pažiūros nedidelis įsiskolinimas, lyginant su sostinės skolomis už elektros energiją, tapo priežastimi atjungti šildymą.

Svajonę atsijungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo (CŠT) ir bute įsirengti individualų šilumos šaltinį daugiabučių namų gyventojai pagaliau gali įgyvendinti – supaprastinta atsijungimo tvarka jau nustatyta. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos ekspertai detaliai išanalizavo, kokios naudos gali tikėtis nuo pastato centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atjungto buto gyventojai ir kaip jų sprendimas gali atsiliepti kaimynams.

Daugiabučių gyventojai ieško įvairiausių kelių, kaip mažiau mokėti už butų šildymą ir gyventi šiltai. Yra už šildymą mokančių tik 1 litą. Tačiau daugeliui šiluma kainuoja labai brangiai, todėl vis daugiau žmonių ieško ir suranda pigesnių šildymo būdų . Kosminė kaina už 15 laipsnių šilumos Viename Šiaulių Ežero gatvės bendrabučių, administruojamo UAB „Bendrabutis“, gyvenantis Mindaugas Stankevičius rodo termometrą: 18 laipsnių šilumos.

Kai kurie gyventojai mano, kad namų renovacija neduos efekto, kol nebus atnaujintos šilumos trasos. Šaltiniai nurodo, kad Lietuvos šilumos tinkluose vidutiniškai prarandama 17 procentų šilumos energijos, Šiauliuose — apie 19 procentų, o Vilniuje — tik 14 procentų. Gyvenimas ant parako statinės Šiaulių universiteto docentas Mykolas Pelikša netiki šiais skaičiais: „Šilumininkai sugalvojo tokią skaičiavimo metodiką, kad nuostoliai atrodytų mažesni.

Rūpestis, kaip apmokėti didžiules sąskaitas, kamuoja ir klebonus. Kaip ir jų parapijiečiai, Bažnyčios tarnai priversti suktis kaip išmanydami, kad parapija neliktų skolinga paslaugų teikėjams. Šaltuoju metų laiku tikintieji žino: einant į bažnyčią geriau šilčiau apsirengti, mat visose parapijose stengiamasi kiek įmanoma taupyti ir šildymą įjungti tik kai nebeapsikenčiama. Aišku, jeigu šildymo sistema bažnyčioje yra.

Kaip pirkėjui žinoti, koks šildymas jam apsimokės labiau – centrinis ar savarankiškai reguliuojamas? Kokiam šildymui būsto ieškantieji teikia pirmenybę, kokių pasiūlymų šiuo metu yra daugiau? Nors yra populiaru manyti, kad būsto pirkėjai neabejodami renkasi savarankiškai reguliuojamą šildymą, tačiau nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai patvirtina šį teiginį tik iš dalies. Apie 40 proc.

Alytuje įsibėgėjusios kogeneracinės biomasės elektrinės statybos – svarbi žinia visiems miesto gyventojams, besišildantiems centralizuotai. Baigus elektrinės statybas, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai. „Biokuro vartojimo plėtra yra strateginė kompanijos „Dalkia“ veiklos kryptis visame pasaulyje.

Vyriausybė arbitražinius ginčus su 29 mln. litų reikalaujančiu privačiu šilumos tiekėju „E Energija“ ketina perleisti Ukmergės savivaldybei. Šį klausimą ketinama svarstyti pirmadienį per Vyriausybės pasitarimą. „Investuotojas, su kuriuo Ukmergės savivaldybė nutraukė šilumos tiekimo sutartį, pradeda arbitražinių ginčų procesą, pateikdamas 29 mln. litų vertės pretenzijas. Jis pateikia tas pretenzijas Vyriausybei.

Visuotinio mitingo metu žmonės ruošiasi pareikšti nepasitenkinimą aukštomis šildymo kainomis ir dėl tariamos valdininkų bei energetikos monopolininkų savivalės šildymo sektoriuje. Šeštadienį prie Vyriausybės organizuojamas mitingas, kuriame turėtų dalyvauti profesinių sąjungų ir politinių partijų atstovai, pensininkų ir jaunimo organizacijos, kitų miestų bendruomenės ir visuomeninės organizacijos bei kiti nepolitiniai susivienijimai.

Pasimokius iš situacijos Ukmergėje, Vyriausybėje siūloma nustatyti, kad ginčo atveju būtų paskirtas nepriklausomas garantinis šilumos tiekėjas. Tai įtvirtinančias Šilumos ūkio įstatymo pataisų projektą ketinama trečiadienį teikti Vyriausybės posėdyje.

Nėra aišku, kada brangią Kauno termofikacinės elektrinės šilumą siekiama pakeisti pigesne alternatyva. Keletą metų už būstų šildymo paslaugas mokėję pigiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai, dabar kauniečiai tapo brangiausios paslaugos pirkėjais. Tačiau energetikai ramina: viltis, kad ateityje šiluma pigs, yra. Brangią Kauno termofikacinės elektrinės šilumą siekiama pakeisti pigesne alternatyva. Kada tai įvyks, dar neaišku.

Saulelė vis žemiau bepakyla virš horizonto, ilgiau žybsi krosnis, skleisdama šilumą namo gyventojams. Tačiau tik tvarkingai kūrenama ir prižiūrima krosnis gerai atiduoda šilumą, yra saugi. Smulkus remontas Tai darbai, kuriuos gali atlikti kiekvienas namo šeimininkas: skiediniu užtaisyti nedidelius plyšius, įtrūkimus, pakeisti dureles, degimo groteles, sklendes, suskilusias plytas ar koklius. Išklibo pakuros durelės Norint tvirtai užfiksuoti, dureles tenka išimti su visu rėmu.

Kai kurie Kupiškio rajono kultūros ir medicinos darbuotojai lankytojus aptarnauja iki šiol nešildomose patalpose. Rajono valdžia tikina neturinti lėšų šiuo metu šildyti visų įstaigų, todėl darbuotojai turintys tai suprasti, praneša LTV laida „Šiandien“. Vietos gyventojai neskuba keiksnoti valdžios, tik jaudinosi dėl vienintelės kaime likusios pramogos – nešildomos bibliotekos. „Šiuo metu žiauriai šalta. Bibliotekininkė suvargus, pikta, o pikta nuo šalčio.

Įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios, valdininkų tvirtinimu, leis gyventojams paprasčiau atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos. Daugiabučių bendrijų atstovai įsitikinę, kad naujoji tvarka neįgyvendinama, nes bendro visų namo gyventojų sutikimo pasiekti neįmanoma, o pavienių butų atsijungimas reikštų nuostolius kitiems gyventojams. Dar nerenovuotų daugiabučių gyventojai kiekvieną žiemą pasitinka su nerimu.

Įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios, valdininkų tvirtinimu, leis gyventojams paprasčiau atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos. Daugiabučių bendrijų atstovai įsitikinę, kad naujoji tvarka neįgyvendinama, nes bendro visų namo gyventojų sutikimo pasiekti neįmanoma, o pavienių butų atsijungimas reikštų nuostolius kitiems gyventojams. Dar nerenovuotų daugiabučių gyventojai kiekvieną žiemą pasitinka su nerimu.

Galvojantys apie savo būstą dažnai diskutuoja apie statybines medžiagas, šiluminę izoliaciją, energijos taupymo galimybes. Būtent jiems skirtas šis interviu - apie saulės architektūra paremtą pavyzdinį (ir tuo pačiu ekspozicinį) šiaudinį namą, sėkmingai pastatytą Lietuvoje. "Mes jame dar negyvename žiemą, nes auginame 7 mėnesių dukrytę, o čia dar neatvesta elektra, šiltas vanduo ir nepastatyta krosnelė. Tačiau atvažiuojame čia dažnai ir stebime kaip laikosi mūsų namelis.

Nuo pirmadienio įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Nuo šiol bus galima lengviau atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, gauti daugiau duomenų iš tiekėjų ir nebepermokėti už karštą vandenį, rašo „Kauno diena". Veiksmų ėmėsi Energetikos ministerija, pasižadėjusi kovoti su įtartinai dideles sąskaitas vartotojams siunčiančiomis centralizuotos šilumos tiekimo bendrovėmis.

Lapkričio 1 d. įsigalios energetikos ministro patvirtintos naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Gerokai atnaujintos taisyklės suteikia daugiau teisių šilumos vartotojams ir nustato daugiau pareigų monopolinių paslaugų tiekėjams. Daugiabučių namų vartotojams sudarytos realios galimybės pasirinkti ir įdiegti kombinuotas šildymo ir karšto vandens ruošimo schemas, tam panaudojant ekologiškus, aplinką tausojančius energijos šaltinius.

Įvestu gyvatuko mokesčiu vartotojai niekada nesidžiaugė. Tačiau kai toks mokestis per mėnesį šoktelėjo dvigubai, vieno Panevėžio miesto daugiabučio gyventojai išsiruošė teisybės ieškoti. Karšto vandens cirkuliacinės šilumos mokestį tiekėjai vartotojams įvedė prieš keliolika metų. Kiekvienas mokestis nemalonus, bet šis šilumos ir karšto vandens vartotojams – ypač, mat jis kasmet vis skaudžiau taikosi įkąsti daugiabučių namų gyventojams.

Nors grindinio šildymo sistema iš pažiūros yra paprasta, tačiau ją įrengiant pasitaiko įvairių klaidų ir apie šį šildymą sklando įvairiausių mitų, kuriuos išsklaidyti padės kompanijos Uponor atstovas Artūras Laukys. Nuo ko reikėtų pradėti norint įsirengti grindinio šildymo sistemą ? Kiekvienos įrangos montavimas turėtų prasidėti nuo projekto. Grindų šildymo sistema – ne išimtis. Tad pirmiausia reikia turėti pastato planą su šildomų patalpų plotais.

Pirmojo Panevėžio daugiabučio, apsisprendusio šildytis autonomiškai ir pasitelkusio saulę, žmonės be radiatorių likusiuose būstuose nuo rudeniško šalčio ginasi įsisupę į striukes ir susijungę elektrinius šildytuvus.

Nuo šių metų liepos iki spalio pradžios Kauno miesto savivaldybėje 5177 gyventojams paskirtos būsto šildymo kompensacijos. Per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį jų buvo skirta 2885 būstų savininkams ar nuomininkams. Prisimenant ankstesnį laikotarpį, tai 2007–aisiais nuo liepos iki spalio pradžios tokių kompensacijų Kaune prireikė 1815 gyventojų. Daugiausiai žmonių dėl kompensacijų paskyrimo kreipėsi Dainavos, Šilainių ir Eigulių seniūnijose.

Išaugus šilumos kainoms, didėja ir neišgalinčių apmokėti sąskaitų gretos. Jau dabar kai kuriose savivaldybėse prie socialinės paramos skyrių nusidriekė interesantų eilės, kuriems aptarnauti kuriami nauji darbuotojų etatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms šiemet reikės beveik 45 milijonais litų daugiau negu pernai. Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr.

Išaugus šilumos kainoms, didėja ir neišgalinčių apmokėti sąskaitų gretos. Jau dabar kai kuriose savivaldybėse prie socialinės paramos skyrių nusidriekė interesantų eilės, kuriems aptarnauti kuriami nauji darbuotojų etatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms šiemet reikės beveik 45 milijonais litų daugiau negu pernai. Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr.

Šiandien Lietuvos gyventojus, nors kiek susiduriančius su statybomis, persekioja įkyri kainų šmėkla – tik pradėję pokalbį statybų tema visi kaip susitarę nuolat kartoja: Kaina, kaina ir dar kartą kaina. Mažai tikėtina, kad niekas negalvoja apie kitus ne mažiau svarbius dalykus – kokybę, patvarumą ar ilgą tarnavimo laiką. Tikra tiesa – rasti aukso vidurį tarp kainos ir kokybės – nelengva užduotis, bet įvertinus kokybę per laiko prizmę, galėtume pastebėti ir gerokai aplamdytą kainą.

Šildymo kainų baubas šaltyje įkalino ketvirtadalį Panevėžio daugiabučių. Prašymus atidėti šildymo sezoną šilumos punktus administruojančioms bendrovėms praėjusią savaitę pateikė daugiau nei du šimtai namų, pusė jų vis dar nepradėti šildyti. Delsimo priežastis – šiemet daugiau nei 10 proc. šoktelėjusi kaina už šilumos energiją.

Šiauliuose šildymas jungiamas, nepaisant gyventojų norų taupyti pinigus. Pradėti šildyti visus namus nurodė Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Nors 70 daugiabučių ir prašė atidėti šildymo pradžią. Keli namai dėl renovacijos dar neturi veikiančio vamzdyno.

Išmokos, iki šiol padėdavusios tūkstančiams Britanijos skurdžiausių šeimų ir pensininkų padengti išlaidas už būsto šildymą, gali būti sumažintos pagal koalicinės vyriausybės išlaidų karpymo planus. „Šaltos žiemos pašalpos“ mokamos milijonams mažas pajamas gaunančių žmonių, kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio ir laikosi savaitę ar ilgiau. Paskutinius du metus šios išmokos tarifas buvo padidintas iki 25 svarų dėl kylančių kuro kainų.

Ūžtelėjusi švietimo įstaigų renovacijos banga keturiems Panevėžio lopšeliams-darželiams atsirūgo. Jau greitai sueis metai, kai savo mantą susikrovę Panevėžio statybos tresto (PST) darbininkai išsikraustė palikę darželius tik pusiau suremontuotus. Statybininkai sugrįžti nežada, kol Savivaldybė neskirs papildomo finansavimo – maždaug milijono litų.

Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje. Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. 11 mln.

Šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo ateinančio pirmadienio, spalio 11 d., įjungiant šildymą gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose pagal grafiką, kurį sudarė bendrovė „Vilniaus energija", informuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Gyvenamųjų namų šildymo sistemų prižiūrėtojai šildymo sistemas turi sureguliuoti per penkias darbo dienas nuo šildymo įjungimo pradžios.

Ukmergės rajono merui A. Kopūstui nesuprantama kodėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D. Korsakaitė klaidina Lietuvos gyventojus teigdama, kad dėl vienos šimtosios cento mažesnių šildymo kainų nereikėjo daryti revoliucijų. Savivaldybės duomenimis kainos už šildymą Ukmergėje mažėjo nuo 13,43 iki 25,28 proc. „Šilumos kaina yra sumažinta nuo 3,5 iki 6,59 centų už kilovatvalandę, priklausomai nuo katilinės.

Teko dalyvauti ekstremalių situacijų komitete, o vėliau ir komentuoti situaciją apie Ukmergės savivaldybės ir jos šilumos ūkį pagal sutartį valdančios privačios bendrovės „Miesto energija“ konfliktą. Keletas pastebėjimų šia tema. Keista, kad savivaldybė, kuri dar pavasarį džiaugėsi patvirtintomis šilumos kainomis, vėliau dideles kainas naudoja kaip pretekstą veiksmams, sukeliantiems ekstremalią situaciją.

Netrukus miestuose ir miesteliuose bus įjungtas centralizuotas šildymas. Šis šaltasis sezonas prasideda neįprastai ir netgi dramatiškai ne tik dėl nemažėjančių kainų: Ukmergėje kilo tikras karas tarp savivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko, o Kaune vyksta intensyvios derybos tarp Kauno termofikacinės elektrinės šeimininkų ir galimų naujų pirkėjų. Kituose miestuose nerimaujama dėl didelės ir greičiausiai dar didėsiančios šilumos kainos.