Įvestu gyvatuko mokesčiu vartotojai niekada nesidžiaugė. Tačiau kai toks mokestis per mėnesį šoktelėjo dvigubai, vieno Panevėžio miesto daugiabučio gyventojai išsiruošė teisybės ieškoti.
Karšto vandens cirkuliacinės šilumos mokestį tiekėjai vartotojams įvedė prieš keliolika metų. Kiekvienas mokestis nemalonus, bet šis šilumos ir karšto vandens vartotojams – ypač, mat jis kasmet vis skaudžiau taikosi įkąsti daugiabučių namų gyventojams.
Sąskaitos įvarė šoką
Itin vadinamuoju „gyvatės“ mokesčiu nepatenkinti Kniaudiškių gatvės 65-ojo namo gyventojai. Palyginę, kiek už cirkuliacinę šilumą mokėjo liepos ir rugpjūčio mėnesiais, gavę mokestį už rugsėjį, žmonės nustėro. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais reikėjo mokėti atitinkamai 38,11 ir 37,50 lito, o už rugsėjį mokestis šoktelėjo iki 60,58 lito.
Moka už skolininkus?
Paskambinę į redakciją minėto namo gyventojai teigė, kad norėtų gauti iš bendrovės „Panevėžio energija“ atsakymą, kodėl taip brangiai moka už cirkuliacinę šilumą, taip pat sulaukti paaiškinimo, kodėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros maksimalūs tarifai keičiasi vos ne kasdien.
„Kam tuomet butuose reikalingi apskaitos prietaisai, jeigu jų rodmenys niekam nereikalingi?“ – stebėjosi Kniaudiškių gatvės 65-ojo namo gyventojams atstovaujanti namo pirmininkė Genovaitė Zakarauskienė. Pasak jos, akivaizdu, jog mokestis už cirkuliacinę šilumą butuose skaičiuojamas pagal bendrus šilumos punkto šildymo ir karšto vandens prietaisų rodmenis, jie po to išdalijami butams.
Be to, minėto daugiabučio gyventojai įtaria, kad prieš prasidedant šildymo sezonui būtinas šilumos sistemų plovimas taip pat atliekamas namo gyventojų sąskaita.
G. Zakarauskienė dienraščiui teigė tuo klausimu kalbėjusi su „Panevėžio energijos“ generaliniu direktoriumi Vytautu Šidlausku. Jis jai paaiškinęs, kodėl taip šoktelėjo mokestis už gyvatuką: esą namo vamzdynai seni, tad jais tekantis karštas vanduo greitai aušta.
Tačiau G. Zakarauskienė su kaimynais šiuo klausimu turi ir savo nuomonę. Jie įsitikinę, jog ne visi namo gyventojai nurodo, kiek karšto vandens suvartoja: netiksliai nurašo suvartoto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Taip pat yra gyventojų, skolingų „Panevėžio energijai“, tad manoma, jog bendrovei susidarę nuostoliai nurašomi visiems vartotojams, gyvenantiems tame name, t. y. faktiškai jie yra priversti mokėti ir už skolininkus.
Kaltas pats namas
Kol namo Kniaudiškių gatvėje gyventojai su baime laukia žiemos įsitikinę, jog už cirkuliacinę šilumą teks mokėti dar daugiau, be to, prisidės mokestis už patalpų šildymą, bendrovės „Panevėžio energija“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Povilas Žalkauskas visiškai pripažįsta jų skundo pagrįstumą.
„Teisingai skundžiasi, – sako specialistas. – Moka daug, bet mokėti reikia tiek, kiek rodo apskaitos prietaisai.“
Anot V. P. Žalkausko, esant vėsesniems orams, patalpos daugiabučiame name atvėsta, temperatūra jose būna žemesnė nei vasarą ar veikiant namo šildymo sistemai. „Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą, – aiškino Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas. – Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, rankšluosčių džiovintuvai – gyvatukai... Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką. Tuomet name daugiau sunaudojama šilumos energijos.“
Be to, name šilumos sąnaudos priklauso ir nuo kitų faktorių: nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.
„Jei ruošiamas aukštesnės temperatūros vanduo ir netinkamai suderinta karšto vandens cirkuliacinė sistema, galimos didesnės šilumos sąnaudos, – aiškino V. P. Žalkauskas. – Beje, šis namas – trylikos aukštų. Šildymo sistema nuostolinga, nes karštas vanduo viršutinius aukštus pasiekia stovais, pastatytais nešildomose šachtose. Todėl palaikyti normalią karšto vandens temperatūrą reikia daugiau sąnaudų.“
Energetiko žiniomis, tokių gyvenamųjų namų, kurių gyventojai moka nemažus mokesčius už cirkuliacinę šilumą, Panevėžyje yra ne vienas. Pavyzdžiui, Kosmonautų gatvėje yra du daugiabučiai, kurių gyventojai už rugsėjo mėnesį mokėjo po 63,07 lito, o Dainavos gatvėje esančio daugiabučio gyventojai mokėjo šiek tiek mažiau – po 56,54 lito.
Galėtų susitvarkyti patys
V. P. Žalkauskas sutinka ir su tuo, kad mokestis priklauso ir nuo gyventojų pateiktų apskaitos prietaisų duomenų.
„Bėda, kad ne visi gyventojai tiksliai nurašo prietaisų rodmenis, – neslepia jis. – Idealu būtų, jei visi namo gyventojai galėtų susitarti ir suvartoto karšto vandens rodmenis nurašytų vieną dieną. Tačiau tai neįmanoma.“
Žinoma, yra ir nemokių karšto vandens bei šilumos vartotojų.
„Nuo tokių kenčia visi daugiabučio namo gyventojai – išauga karšto vandens mokestis visam namui, nes cirkuliacinės šilumos mokestis apskaičiuojamas nuo prietaisų rodmenų šilumos punkte. Siūlyčiau namo gyventojams gerbti vienas kitą ir sąžiningai nurašyti apskaitos prietaisų rodmenis, kad nenukentėtų šalia gyvenantys kaimynai“, – patarė „Panevėžio energijos“ specialistas.
Pasiteiravus, ar namo pirmininkė gali iš bendrovės sužinoti, kurie namo gyventojai netiksliai nurašo apskaitos prietaisų duomenis, kurie gyventojai ir kiek skolingi bendrovei už paslaugas, V. P. Žalkauskas teigė: „Bendrovės darbuotojai dukart per metus tikrina, kaip namo gyventojai nurašo apskaitos prietaisų rodmenis už suvartotą karštą vandenį. Namo pirmininkė gali kartu su mūsų darbuotojais sutikrinti duomenis. Ji turi tokią teisę, nes atstovauja visiems namo gyventojams. Be to, jai gali būti suteikti duomenys apie skolininkus. Tik jai reikia parodyti iniciatyvą.“
Be to, cirkuliacinės šilumos ir šildymo mokesčius, anot V. P. Žalkausko, galima sumažinti apšiltinus stovus, kuriais teka karštas vanduo. Tuomet sumažėtų šilumos sunaudojimo sąnaudos ir mokėti reikėtų mažiau.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
