Šeimų išlaidos šildymui – nevienodos. Jos priklauso ne tik nuo to, kaip šiltai šeima įpratusi gyventi ar kokio dydžio būste gyvena. Tai priklauso nuo gyvenamosios vietovės – pavyzdžiui, tauragiškiams šiluma kainuoja beveik du kartus brangiau negu prieniškiams, o klaipėdiečiai už tokią pat šilumą moka penktadaliu mažiau nei kauniečiai. Tačiau net ir tame pačiame mieste vienodo ploto būstuose gyvenančios šeimos už šilumą sumoka nevienodai. Šilumos tiekėjų duomenimis, Vilniuje išlaidos tokio pat ploto būsto šildymui gali skirtis septynis kartus, Kaune – penkis.
Žmonės, gyvenantys senuose, nerenovuotuose, neefektyviai apšildytuose būstuose, išleidžia daugiau. Šilumos ekspertai sako, kad taip yra todėl, jog šie gyventojai sunaudoja daugiau šilumos. Deja, galimybių sunaudoti centralizuotai tiekiamos šilumos mažiau arba, kitaip tariant, ją taupyti, tokių namų gyventojai turi nedaug. Nebent pasirinktų šalti. Todėl jiems belieka taupyti šilumai: atsisakyti arba mažinti kitas išlaidas, pradėti ruoštis šildymo sezonui jau vasarą arba kitą vasarą dengti skolą už praėjusį šildymo sezoną, taip pat mokėti delspinigius.
Norint taupyti šilumą, tektų keisti būstą: arba keltis gyventi kitur, arba tvarkyti savąjį. Ir vienam, ir kitam variantui įgyvendinti reikia papildomų išlaidų. Arba investicijų – kaip pažiūrėsi. Efektyviai energiją naudojantis būstas kainuoja brangiau. Gal tik išskyrus tuos atvejus, kai didmiesčio gyventojas (pavyzdžiui, kaunietis) nuspręstų persikelti gyventi į Tauragę ar Molėtus (kur šilumos kaina yra mažesnė, o būstai taip pat kainuoja pigiau). Tačiau toks radikalus variantas tinka ne kiekvienam.
Tvarkyti namą kainuoja nemažai pinigų. Jei tai daugiabutis – reikia ir kaimynų pritarimo, ir ryžto pinigus mokėti dabar, kad vėliau būtų galima mokėti mažiau dėl to, kad bus mažiau sunaudojama šilumos, kad ir kokia būtų jos kaina. Užsienio energijos taupymo specialistai pažeria įvairių pasiūlymų, kaip galima sumažinti sunaudojamos šilumos kiekį – sumažinti šildymą, kai nieko namuose nėra ir naktį, sumažinti vandens šildymo temperatūrą. Skaičiuojama, kad vien taikant tokias elementarias priemones, suvartojamos šilumos kiekį galima sumažinti šeštadaliu. Deja, dauguma Lietuvos gyventojų, kad galėtų pasinaudoti šiais patarimais, turėtų papildomai skirti pinigų – kur kas daugiau, nei būtų galima sutaupyti per vieną sezoną.
Jei šiandien galėtumėte rinktis būstą – šilumą naudojantį efektyviai, bet brangesnį, ar „kiaurą“, kurio sąskaitos už šildymą kelis kartus didesnės, bet šiandien kainuojantį pigiau, – kurį pasirinktumėte? Veikiausiai skaičiuotumėte, kiek viename ir kitame būste ketinate gyventi, kiek per tą laiką sumokėsite už šildymą ir už kokią kainą tą būstą vėliau galėtumėte parduoti. Taip pat reikėtų priimti sprendimą ir dėl to, verta ar neverta šiandien investuoti į būsto šilumos naudojimo efektyvumo didinimą.
Julita VARANAUSKIENĖ
