Lietuvos geografinė padėtis mums lėmė laimę, o gal negandą, įvertinti visų keturių metų laikų privalumus ir trūkumus. Vasarą galime puikuotis šokoladiniu įdegiu, o žiemą pasitikrinti pusiausvyrą ant slidžių. Tačiau geografinė padėtis viena ranka glosto, kita suduoda – išryškina ne tik malonius sezoninių pramogų kontrastus, bet ir išlaidų pokyčius. Grėsmingiausias išlaidų pikas pasiekiamas šaltojo sezono metu, kuris jau pasibeldė ne tik į mūsų duris, bet ir į pinigines.
Kaista radiatoriai – tirpsta pinigai
Nors prieš prasidedant šildymo sezonui temperatūra namuose būna tokia žema, jog nelieka skirtumo, kur laikyti greitai gendančius maisto produktus – šaldytuve ar ant spintelės – karštų radiatorių laikotarpio laukiame neramiai. Pirmąjį ir bene skaudžiausią finansinį smūgį mūsų piniginėms šaltasis metų sezonas suduoda dėl būsto išlaikymo kaštų, kurių didžiąją dalį sudaro pastaraisiais metais didėjanti šildymo kaina. Kaip rodo „Veido“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa, tik 15 proc. šalies gyventojų būsto šildymui išleidžia iki penktadalio pajamų. Visų kitų namų ūkių biudžetuose šios išlaidos sudaro gan ženklią dalį – nuo 21 proc. iki 50 proc. pajamų, o 5 proc. gyventojų šildymui atseikėja daugiau nei pusę mėnesio įplaukų.
Jau pernai ūgtelėjusios šildymo kainos, prasidėjus naujam šildymo sezonui, grasina rekordinėmis aukštumomis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuoja, kad lapkričio mėnesį vidutinė šilumos kaina sieks 25,48 ct už kilovatvalandę, o tai yra 3.47 ct daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Vadinasi, 60 kv. m bute Vilniuje gyvenančios šeimos išlaidos šildymui, praėjusį sezoną spalio – kovo mėn. vidutiniškai siekusios 253.6 Lt, šiemet gali išaugti 30 Lt – iki 284,36 Lt/mėn.
Tačiau būsto išlaikymo išlaidos šaltuoju metų sezonu išauga ne tik dėl pradėjusių kaisti radiatorių. Vasarą daug laiko praleidę gamtoje, atšalus orams dažniau būname namuose, žiūrime televizorių, naršome internete ir naudojamės kitais elektrą, dujas ir vandenį naudojančiais žmonijos išradimais. O šių malonumų kaina atsispindi sąskaitoje. Pavyzdžiui, palyginus su ketverių praėjusių metų elektros sunaudojimo per mėnesį vidurkiu, elektros energijos sąnaudos gruodį vidutiniškai išauga 27 proc., sausį – 23,5 proc.
Transporto rebusai
Vasarą populiaresnės keliones nuo taško A iki taško B pėsčiomis ar dviračiu, atvėsus, nori nenori, tenka keisti viešuoju transportu arba dažniau patiems sėsti prie vairo.
Keliavimo įpročius žiemą pakeičiančiųjų stebėtinai daug, tad nenustebkite, jei paspaudus šaltukui į troleibusą įsisprausti pavyks tik panaudojus stūmimo jėgą. Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus ir Kauno miesto troleibusų keleivių skaičius rugsėjo – gruodžio mėnesiais, lyginant su vasaros laikotarpiu, išauga daugiau kaip trečdaliu.
Vienkartinės kelionės viešuoju transportu didelės žalos biudžetui nepadarys, tačiau troleibusais ir autobusais naudojantis nuolat, per mėnesį gali susidaryti nemenka suma. Panagrinėkime vieną pavyzdį. Jauna reklamos specialistė vilnietė Marija visą vasarą kasryt iš namų Antakalnyje į darbą Senamiestyje važiuodavo dviračiu. Tačiau spalio mėnesį prasidėjus šalčiams ir darganoms, mergina nusprendė sėsti į antru numeriu pažymėtą troleibusą. Vadinasi, vasarą kelionė į darbą nekainuodavo nieko, o rudeniui įsibėgėjus išlaidos viešajam transportui ėmė siekti 75 Lt. Marijos kelionės į darbą išlaidos gerokai išaugtų, jei ji gyventų, pavyzdžiui, Šiauliuose, kur mėnesinis kelionių autobusais ir troleibusais bilietas kainuoja 97 Lt.
Viešuoju transportu važinėjančių keleivių skaičius ypatingai išaugo praėjusiais metais (augimas – 35 proc.). Tokį pokytį, tikėtina, lėmė kuro kainų augimas. Tačiau automobilio savininkų išlaidos žiemą išauga ne tik dėl didesnio kuro sunaudojimo, bet ir būtinybės paruošti automobilį žiemai. Automobilių serviso darbuotojai galėtų pateikti ilgą sąrašą darbų, kuriuos būtina atlikti pasitinkant šaltąjį sezoną, o išlaidos automobilio „garderobui“ gali siekti ir daugiau nei 1000 Lt.
Poreikiai, kuriems žiemą išleidžiame daugiau
Prasidėjus žiemai, maitinimosi įpročius ima diktuoti natūraliai kylantys fiziologiniai organizmo poreikiai – norisi valgyti daugiau ir sočiau. Ypatingai ženklus išlaidų maistui ir gėrimams augimas fiksuojamas gruodžio mėnesį. Statistikos departamento duomenimis, šiuo laikotarpiu mažmeninės prekybos maistu ir gėrimais apyvarta išauga net apie 30 proc. Tokiai dinamikai įtaką daro ne prekių kainos, o didžiosios metų šventės, kurioms rengiantis šventinį stalą norisi nukloti gausiomis vaišėmis. Pavienių apklausų rezultatai rodo, jog vien tik Kalėdų stalas atsieina apie 200 – 400 litų, o kur dar 12 Kūčių vakaro patiekalų...
Dar vieną fiziologinį poreikį – apsisaugoti nuo šalčio – patenkiname pirkdami darbužius. Žiemą drabužiams išleidžiame daugiau todėl, kad jie brangesni. Juk nusipirkti žieminį paltą ne tas pats kaip berankovius marškinėlius. Tiesa, 2009 m. taupydami dėl ekonominės recesijos lietuviai naujų drabužių ir avalynės pirko itin mažai. Vis dėlto, jei neemigruojame į Pietų Ameriką, drabužius žiemai vis vien tenka pirkti jei ne kasmet, tai kas keli sezonai, tad jau 2010-iais per metus nudėvėtą garderobą pradėjome keisti nauju.
Nuolatiniai žiemos palydovai – peršalimo ligos, virusai ir komplikacijos – verčia ir pasirūpinti sveikata: tiek ligų prevencija, tiek gydymu. Tad jei žiemą neleidžiame pinigų profilaktiniam imuniteto stiprinimui, sumokėti vis tiek tenka, tik jau siekiant ištaisyti nelinksmus padarinius – išgydyti prasidėjusias ligas ir jų komplikacijas. Be to, nusprendus sutaupyti – nešildyti būsto, valgyti nevisavertį maistą, per pusnis bristi dėvint vasarinius batelius ir pan. – išlaidos sveikatai išaugs išaugs adekvačiai ar net daugiau nei bus sutaupyta
Seni Šalti raudonosi, ką tu man padovanosi?
Žiemą veiklos trūkumą dažnas užpildo bandydamas laisvalaikiu realizuoti senas svajones ar patobulinti kurios nors srities žinias bei įgūdžius. Praėjusiais metais Asmeninio finansų instituto atliktos internetinės apklausos duomenimis, keturi iš penkių suaugusiųjų ko nors mokėsi nedarbo arba laisvadienių metu.
Dar pernai skaičiavome, jog mėnuo lankymosi sporto klube atsieina apie 140 Lt, gitaros pamokos mėnesiui kainuoja bent 100 Lt, šokių pamokos – taip pat maždaug apie 100 Lt. Tad panorę prilygti ant šokių aikštelės parketo grakščiai judančioms televizijos žvaigždėms, groti geriau už Lietuvos talentus ar palaikyti geriau jaustis verčiančią fizinę formą ir vėl turėsime praverti piniginę.
Nagrinėdami išlaidų sezoniškumą, negalime praleisti didžiųjų metų švenčių. Dėl jų augančias maisto išlaidas jau aptarėme, tačiau dar neužsiminėme apie lėšų reikalaujančias kalėdines dovanas ir sveikinimus. Skaičiai kalba patys už save – ketvirtojo metų ketvirčio laikotarpiu ženkliai išauga pašto siuntų skaičius (2010 – aisiais m. užfiksuotas 44,8 proc. augimas), telekomunikacijų išlaidos (2010 – aisiais užfiksuotas 3 proc. augimas), o Lietuvoje populiariausiomis laikomų dovanų – knygų, vaizdo ir garso technikos, žaislų – pardavimai šokteli net du tris kartus. Tad reiktų tinkamai įvertinti, kiek mūsų kišenės paplonina šis įsibėgėjantis paslaugų ir prekių traukinys bei tam ruoštis pradėti bent nuo šiandien.
Žiema ateina kasmet
Nors kalbėdami apie šaltąjį sezoną neišvengiamai minime ir daug malonumų suteikiančias šventes, išvados nedžiugina – šaltuoju metų periodu išauga beveik visos išlaidų grupės. Bet misija – išgyventi žiemą – įmanoma ir ją įgyvendinti padeda planavimas, suderinantis poreikius ir finansines galimybes bei sudarantis galimybes iš anksto pasiruošti „pagalvę“ finansiškai sudėtingesniam laikotarpiui. Juk žiema ateina kasmet.
Jei apie finansinį planavimą šaltuoju sezonu pagalvojote tik dabar, dar ne viskas prarasta. Atidėdami po 30 Lt per savaitę bent nuo šiandien, iki Kalėdų savaitgalio turėsite sukaupę 240 Lt, kurių gruodį nebereikės atseikėti iš atlyginimo šildymo sezono viduryje, o Naujų metų rytą nekankins finansinės pagirios.
