Ar vis labiau įsigalint rudeniškiems orams, o energetikams ir politikams lyg tyčia gąsdinant, kad artėjantis šildymo sezonas kaip niekad anksčiau tuštins mūsų pinigines, nes tai, esą, priklauso ne nuo jų, o nuo rusiškų dujų kainos, jūsų neima nenumaldomas noras emigruoti? Ne, ne į valstybes, kurios istorinės lemties dėka atsidūrė gerokai piečiau Europoje negu Lietuva ir ne anapus Atlanto. Tik iš vieno mūsų šalies rajono į kitą? Kurį – pasirinkite patys, pasižiūrėję į šilumos kainas juose.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija konstatuoja tai, ką mes ir taip pajutome – per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gerokai pakilo.
Šilumos kainos nevienodos ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose (brangiausia ji Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose 28,51 – 28,12 ct/kWh ), ir rajonuose. Pigiausiai mūsų šalyje šildysis Molėtų, Ignalinos ir Širvintų (18,92 – 20,00 ct/kWh) brangiausiai – Alytaus, Joniškio ir Prienų (33,88 – 36,46 ct/kWh, 2011 m. rugsėjo 1 d. kainos – red. past.) rajonų gyventojai.
Joniškio ir Prienų gyventojų šiluma rūpinasi dvi skirtingos įmonės, bet šilumos, kurią kiekviena iš jų tiekia kitų rajonų gyventojams – kaina gerokai mažesnė (Švenčionių rajone 23,27 ct/kWh, Akmenės rajone 27,93 ct/kWh). Beje, kainos visuose regionuose šiek tiek skiriasi, jeigu šilumos punktai priklauso vartotojui arba šilumos tiekėjui (red. past.).
V. Žuta: svarbiausia dalykas – dujos ar biokuras
Šilumos kaina labiau didėjo ten, kur pagrindinis kuras yra gamtinės dujos, ir mažiau tose vietovėse, kur naudojama vis daugiau biokuro. Bet ne tik dujos ar biokuras lemia, kaip labai artėjantis šaltasis sezonas suplonins mūsų pinigines.
Pavyzdžiui, akmeniškiai šį rudenį turi ko džiūgauti – jie mokės mažiau negu, pavyzdžiui, šiauliečiai. Šiame rajone „E energija“ grupei priklausanti „Akmenės energija“ per 10 metų į šilumos ūkio modernizavimą, įskaitant ES paramą, investavo per 34 mln. Lt.
Džiaugtis gali ir švenčioniškiai, kurie mokės keliais centais mažiau už Lietuvos vidurkį. Įmonių grupė „Fortum Heat Lietuva“ į Švenčionių ir Joniškio rajonų šilumos ūkio modernizavimą investavo gerokai per 20 mln. Lt (per 12 mln. Lt Švenčionyse ir per 8 mln. Lt Joniškyje), bet Joniškyje kaina vis dar gerokai aukštesnė.
Anot „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos, šilumos kaina vartotojui iš esmės priklauso nuo kelių dalykų.
„Švenčionių rajone apie 70 proc. mūsų naudojamo kuro – biokuras. O Joniškio rajone kūrename dujas, kurios per metus pabrango apie 37 proc.“, – aiškina jis.
Anot „Fortum Heat Lietuva“ vadovo, abu rajonai panašūs: Švenčionių rajone trys miestai, Joniškio – miestas ir dvi gyvenvietės, bet vien Joniškyje trys katilinės. Tai antroji priežastis, dėl kurios kyla šilumos kaina gyventojams.
„Joniškyje keli atskiri tinklai, kurių sujungimas būtų netikslingas ekonomiškai. Trečia priežastis – kiekviena katilinė yra atskiras dujų vartotojas. Šilumininkai siūlė jas sujungti, bet kol kas yra kaip yra. Tai irgi kelia kainą, ypač mažiems vartotojams. Ką buvo galima automatizuoti, įdiegti pažangiausią technologiją – įdiegta abiejuose rajonuose. Dabar šilumos nuostoliai tinkluose apie 12 proc., vieni mažiausių Lietuvoje“, – aiškino V. Žuta.
Kelmėje šiluma pinga
Kol daugelyje mūsų šalies vietų šiluma brangsta, Kelmėje ji pinga. 23,17 ct/kWh – tiek šį rugsėjį šiluma kainuoja Kelmės gyventojams. Tai viena iš mažesnių kainų Lietuvoje, nors dar birželio mėnesį šiluma šiame rajone kainavo 22,33 ct/kWh.
Kelmės šilumos ūkį valdančios bendrovės „Litesko“ atstovų teigimu, tokių rezultatų pasiekta naudojant vis daugiau vietinio biokuro, kuris Šilumos tiekėjų asociacijos pateiktais duomenimis pastaruoju metu net šiek tiek pigo. Pastaruoju metu iš jo pagaminama apie 85 proc. Kelmei reikalingos šilumos.
Kaina priklauso nuo savivaldybės požiūrio ir regiono specifikos
Paklaustas, kodėl šilumos, kurią keliems rajonams tiekia tai pačiai įmonių grupei priklausančios įmonės (Akmenės rajone „Akmenės energija“, Prienų ir Trakų rajonuose – „Prienų energija“), kaina skiriasi, „E energija“ generalinis direktorius Virginijus Strioga „Balsas.lt“ sakė:
„Akmenė tikrai neturi pakankamai lėšų investuoti į šilumos ūkį, todėl savivaldybė perdavė jį privačiai įmonei. Rajono vadovai supranta, kad investuojančiai įmonei reikia sukurti palankias sąlygas, ir priima sprendimus, kurių reikia šilumos ūkio pertvarkymui. Šiuo metu Akmenėje visas šilumos ūkis jau pertvarkytas: Lietuvoje nėra kito tokio miesto, kur visa šilumos įranga – iki pat pas vartotojus įrengtų šilumos punktų – būtų visai nauji. Daugelį projektų įgyvendinome naudodamiesi ES Struktūrinių fondų parama, todėl gyventojai dėl mūsų investicijų ypatingo spaudimo nejaučia. Dėl to dabar Naujojoje Akmenėje šilumos kaina mažesnė negu Vilniuje, nors dujos perkamos 20 proc. brangiau“.
Anot V. Striogos, situacija Prienuose ir Trakuose kol kas jų netenkina, tačiau ne viskas priklauso nuo įmonės norų.
„Prienuose po ketverių metų jau baigsis mūsų sutartis ir savivaldybė kol kas nenorėtų naujų investicijų. Tikriausiai spręs, kai sutartis pasibaigs. O Trakuose (čia šilumos kaina rugsėjo 1 d. buvo 31,89 ct/kWh, viena aukščiausių Lietuvoje) investuojame. Bet ten yra kita problema. Kitur statome biokuru kūrenamas naujas katilines, bet Trakuose dėl specifinių Nacionalinio parko reikalavimų pastatyta katilinė, kūrenama dujomis. Todėl šilumos kaina nėra maža“.
Alternatyvaus sprendimo Trakų miestui įmonė esą pasiūlyti negalėjo – sklypas katilinei suprojektuotas nacionalinio parko teritorijoje, istorinio miesto senamiestyje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų.
Vis dėlto panaudojus efektyvius įrenginius buvo pasiekta, kad naujoji katilinė būtų ekonomiškai efektyvi ir kuo mažiau terštų aplinką. Tad jeigu ne brangstančios dujos, tikriausiai jau šį sezoną trakiškiai būtų pajutę skirtumą – senoji, beveik 30 metų tarnavusi katilinė, jau buvo susidėvėjusi ir neefektyvi. Bet gali būti, kad dar po metų ir čia kaina nebus viena didžiausių šalyje.
„Ruošiamės kitais metais statyti modernų biokuro katilą Lentvaryje. Kai jis pradės veikti, ir Trakuose mažės šilumos kaina – kaip šiemet sumažėjo Akmenėje“, – žada V. Strioga.
Alternatyva taupantiems – biokuras arba renovacija
Praėjusią žiemą Lietuvos gyventojai už šilumą vidutiniškai mokėjo 24 ct/kWh su PVM , šią, skaičiuoja Šilumos tiekėjų asociacija, vidutinė kaina šalyje gali siekti apie 30 ct/kWh su PVM.
Lietuvos šilumos tiekėjai įvardija dvi pagrindines priežastis, dėl kurių taip brangiai mokame už šilumą. Viena – kiauri, neekonomiški senieji daugiabučiai, kuriuos reikia renovuoti.
Antra priežastis – brangus ir vis brangstantis kuras (gamtinės dujos, naftos produktai). Pavyzdžiui, 2011 m. rugpjūtį koncernui „Gazprom“ Lietuva už dujas mokėjo keturis kartus brangiau negu 2005 m. O vietinis biokuras už rusiškas dujas išlieka gerokai pigesnis net ir svyruojant kainoms.
Anot šilumininkų, praktika jau parodė, kad pigiausiai už šilumą ir moka tie Lietuvos miestai, kurie naudoja santykinai daugiau biokuro. Todėl jų teigimu, patys šilumos tiekėjai kartu su savivaldybėmis rūpinasi katilinių modernizavimu ir perėjimu prie biokuro. Tačiau norint dujas pakeisti biokuru visoje Lietuvoje ar bent didžiojoje jos dalyje, reikia milijoninių investicijų.
Kodėl niekaip neįsivažiuoja daugiabučių renovacijos projektai – jau kita tema.
Taip pat skaitykite:
