Išlaidos šildymui – viena skausmingiausių Lietuvos gyventojų ekonominių problemų. Šią, nenumaldomai artėjančią žiemą dėl pakilusios dujų kainos, jos gali išaugti dar labiau.
Ar galima kaip nors šią naštą palengvinti? Ar galėtų šiluma, pasiekianti mūsų namus, būti pigesnė? Apie tai spalio 5 d. Vilniuje diskutavo Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijų atstovai, susirinkę į energetikos konferenciją „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“.
Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas, analizuodamas rugsėjo mėn. šilumos kainas Lietuvoje pastebėjo, kad skirtumai įvairiuose regionuose labai dideli, ir pripažino, jog ministerija padarė ne viską, kad šilumos kaina būtų prieinama visiems vartotojams.
,,Kainos pagal mūsų gyvenimo lygį yra tikrai didelės. Mūsų namai yra energetiškai neparengti, todėl reikia mažinti šilumos vartojimą daugiabučiuose", – sakė viceministras.
Jo teigimu, sprendimai, dėl kurių šilumos, paslaugų tiekėjai negalės administruoti daugiabučių namų šilumos punktų ir išrašyti sąskaitų, bus naudingi gyventojams ir leis sumažinti komunalinių paslaugų kainas.
,,Šilumos tiekėjo atskyrimas nuo šilumo punkto valdymo yra vienas esminių dalykų, įtvirtinančių pertvarkos šilumos sektoriuje pradžią: šilumos tiekėjas pristato šilumą iki įvado, o name turi būti kitas šeimininkas, kuris atstovaus vartotojų interesus",– aiškino energetikos viceministras K. Žilėnas.
Tačiau viceministro teiginius, esą dėl to šilumos kaina gyventojams sumažės, paneigė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
,,Šilumos kainą ,,perdalijus", ji sumažės keliais centais, bet šilumos mazgą taip pat reikės prižiūrėti, ir tie keli centai vistiek bus sumokėti – tik į kitą sąskaitą. Gyventojams kaina iš tikrųjų nesikeičia, tik politiškai gražiai skamba“, – sakė A. Zuokas.
Kalbėdamas apie šilumos ūkio ir šildymo kainos mažinimo galimybes, energetikos viceministras K. Žilėnas konferencijoje teigė, kad bus siekiama pertvarkyti šilumos ūkį ir ieškoti galimybių sumažinti šilumos kainą vartotojams. Tačiau kiti konferencijos dalyviai pasigedo konkretumo.
,,Deja, ministerija nepristatė net prioritetinių gairių,– apgailestavo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, pabrėžusi, kad atsakomybę už šilumos kainą šiandien turi prisiimti valstybė.
Jos teigimu, Savivaldybių asociacija mano, kad siekiant pereiti prie ženkliai pigesnio biokuro naudojimo būtinos valstybės ir ES investicijos, nes įranga gerokai brangesnė negu katilų, kūrenamų gamtinėmis dujomis. R. Žakaitienė taip pat suabejojo, ar ilgai biokuro kaina išliks tokia konkurencinga.
,,Biokuro rinka monopolizuojasi, ir kur yra garantija, kad biokuro kaina išliks stabili?" – klausė ji.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipė dėmesį įtai, kad Lietuvoje per 70 proc. šilumos gaminama naudojant brangias gamtines dujas.
,,Tačiau norint keisti įrangą ir pereiti prie alternatyvių kuro šaltinių panaudojimo, reikalinga ženkliai didesnė finansinė parama, negu iki šiol", – pabrėžė jis.
R. Žakaitienė, Vilniaus meras A. Zuokas ir Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V. Stasiūnas pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių būdų sumažinti gyventojų mokesčius už šildymą – daugiabučių namų renovavimas.
,,Daugiabučiai taip daug moka už šildymą dėl to, kad naudoja labai daug šilumos, nes jie neapšiltinti. Todėl daugiabučių namų renovacija turi tapti valstybiniu projektu", – pabrėžė V. Stasiūnas, sakydamas, kad renovavus gyvenamuosius namus šilumos sąnaudos galėtų sumažėti iki Skandinavijos lygio.
,,Apšiltinus daugiabučius, to paties buto gyventojai vietoje 400 Lt mokėtų 120–150 Lt, tiek, kiek moka tokio paties dydžio, tačiau modernaus ekonomiško daugiabučio gyventojai", – skaičiavo jis.
Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad renovacija ,,buksuoja" ne dėl savivaldybių kaltės ir ragino valdžios atstovus suteikti joms daugiau galių, nes savivaldybių vaidmuo nustatant šilumos kainas esąs tik formalus.
Konferencijoje, kurioje dalyvauja valdžios institucijų, savivaldybių atstovai, mokslininkai ir energetikos ekspertai iš Lietuvos ir kitų šalių, pateikiami ir konkretūs pavyzdžiai, kaip šilumos kainos ir šilumos suvartojimas buvo sumažintas kai kuriuose mūsų šalies miestuose bei ES valstybėse.
Energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje", kuri spalio 5 d. vyksta Vilniuje, dalyvius pasitiko keturi piketuotojai, nešini plakatais ,,Už švarią Lietuvą be savartynų“, ,,Ne savartynams“, ,,Savartynai – tiksinčios biologinės bombos“.
EnergetIkos konferencijos dalyvius pasitiko piketuotojai (nuotr. Balsas.lt)
