saugus eismas

Didžiausia tikimybė nutikti eismo įvykiui yra didžiuosiuose šalies miestuose, kur itin intensyvus automobilių srautas ir didelė gyventojų koncentracija. Tačiau šiemet eismo įvykiai kur kas dažniau nei didmiesčiuose fiksuoti šalies kurortuose bei turistų pamėgtuose regionuose, pavyzdžiui, Neringos savivaldybėje – 7 kartus, Birštono – 6 kartus dažniau nei pernai, rodo draudikų atlikta avaringumo analizė.

Rugsėjį didžiųjų miestų gatves papildė į darbus po atostogų kimbantys suaugusieji, vaikus į mokyklas vežiojantys tėvai ir  į studijas sugrįžtantys ar jas pradedantys studentai. Visa tai lemia kur kas didesnį nei vasarą eismo intensyvumą, sumažėjusius atstumus tarp automobilių ir, deja, padažnėjusias avarijas. Visgi dalies jų galima išvengti, jei vadovaujamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis.

Lietuvos keliuose atsirandant vis daugiau atskirų prietaisų, neretas vairuotojas pradėjo spėlioti: kurie iš įrenginių matuoja greitį, o kokie – skenuoja atskirus duomenis, eismo srautą ar, pavyzdžiui, atlieka meteorologinius matavimus. Važiuojant automobiliu, kelio pakraštyje įrengtas, ant stulpo pakabintas kameras ar kitus prietaisus pastebi turbūt kiekvienas vairuotojas. Visgi kai kuriems iš jų nusakyti, kuris gi prietaisas iš tiesų matuoja greitį, yra sudėtinga.

Šalyje kasmet daugėja su elektriniais paspirtukais susijusių nelaimingų atsitikimų – per 8 šių metų mėnesius tokių draudiminių įvykių užfiksuota 43 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 85 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Visgi ši statistika negąsdina paspirtukų vairuotojų, kurie ir toliau ignoruoja saugaus eismo taisykles dėl kartais net kurioziškų priežasčių. „Su paspirtukais susijusiuose įvykiuose nukenčia ir juos vairuojantys, ir pėstieji, neapsaugoti nei suaugę, nei vaikai.

Kasmet milijonai transporto priemonių Europoje tampa netinkamos eksploatuoti. Kai tokie automobiliai nėra deramai tvarkomi, jie gali kelti grėsmę aplinkai, prarandama milijonai tonų medžiagų, nors jos gali būti perdirbamos. Šiuo metu Europos Komisija peržiūri prieš du dešimtmečius priimtą Direktyvą dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei svarsto gamintojams numatyti daugiau įsipareigojimų ir dėl automobiliuose naudojamo plastiko.

Žvilgsnis į unikalų miestelį Lietuvoje – jame gatvės, parduotuvės, šviesoforai ir žiedinės sankryžos. Tačiau jo nėra jokiame žemėlapyje.  Prabangus „BMW X6“ pajuda Saugėnų gatve… O prie vairo – vaikai, ir BMW vaikiškas, o ir tokio miestelio žemėlapyje nerasite. Saugėnai – unikalus edukacinis miestelis, vienintelis toks Baltijos šalyse.

Transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius išmetančių sektorių pasaulyje. Dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoja „Neste“ pirmoji Suomijoje verslui pradėjo teikti naują paslaugą, leidžiančią stebėti įmonių valdomo transporto išmetamą CO2 emisijų kiekį. Suomių bendrovė svarsto galimybes šią paslaugą pasiūlyti ir Baltijos šalių verslams bei organizacijoms.

Rugsėjo 1 d. baigėsi tolerancijos laikotarpis, susijęs su atsakomybės taikymu dėl Savininko deklaravimo kodo (SDK) pažeidimų, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija. Tolerancijos laikotarpiu kontroliuojančios institucijos siekė ne bausti, o įspėti, padėti ištaisyti klaidas, suteikti informacijos apie gegužės 1 d. įsigaliojusią transporto priemonių savininkų registravimo tvarką.

Nuo spalio 1 d. B kategorijos praktikos egzaminas „Regitroje“ su naujovėmis – jame atsiras savarankiško vairavimo užduotis. Jos metu būsimas vairuotojas apie 10-15 minučių kelyje turės vadovautis navigacija. Šia naujove siekiama, kad vairuotojai kiek įmanoma labiau būtų pasiruošę realioms situacijoms eisme, išmoktų teisingai paskirstyti dėmesį bei savarankiškai planuoti kelionę, kai šalia nėra mokymo instruktoriaus ar egzaminuotojo.

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Estijos startuoliu „Fusebox“  pradėjo įgyvendinti pirmąjį mūsų šalyje bandomąjį projektą, kurio metu aiškinsis elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo panaudojimo galimybes elektros sistemos balansavimui, stabilumui ir saugumui užtikrinti.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien Prienuose paskelbė apie pradedamą kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcijos projektą. Šio ruožo rekonstrukcija pagerins eismo sąlygas kasdien juo važiuojantiems 11,5 tūkst. vairuotojų, užtikrins saugesnį eismą ir 90 km/val. leistiną greitį visame Kaunas–Prienai ruože.

Vasaros pradžioje prasidėjęs intensyvus vadinamojo Kauno pilies žiedo ir jo prieigų kapitalinis remontas sparčiai artėja pabaigos link. Kaip ir buvo planuota, dar pirmąją rudens dieną eismas bus paleistas pačioje žiedinėje sankryžoje ir P. Vileišio tiltu. Tačiau kelininkai dar kiek užtruks Šauklių ir Šv. Gertrūdos gatvėse – čia važiuojamosios dalies darbus planuojama užbaigti per artimiausias kelias savaites. Nuo rugsėjo 1-osios transporto srautus priims ir P. Kalpoko gatvė.

Automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni – tai lėmė ne tik žmonių gyvenviečių plėtimasis į jų teritorijas, tačiau ir pastarųjų metų karantinas. Dėl sumažėjusio eismo keliuose mažiau triukšminga, tad gyvūnai vis drąsiau prie jų artinasi. Tokie susidūrimai itin pavojingi ir gali padaryti daug žalos tiek žmonių sveikatai, tiek ir turtui.

Norėdami pastatyti automobilį į parkavimo vietą, vairuotojai turi tiksliai įvertinti, ar ji pakankamai erdvi, taip pat preciziškai manevruoti transporto priemone. Ne visiems šiuos veiksmus pavyksta atlikti sėkmingai iš pirmo karto, o kartais automobilis pastatomas netvarkingai ir trukdo kitiems eismo dalyviams. Vairavimo instruktorių patirtis rodo, kad daugybei mažiau patyrusių vairuotojų kyla ir kitokių iššūkių, pavyzdžiui, tinkamai įvertinti stovėjimo vietos erdvę.

Pasaulyje pirmaujanti dyzelino iš atsinaujinančių degalų ir tvarių aviacinių degalų gamintoja „Neste“ gali būti pirmoji pasaulyje, sukūrusi benziną iš atsinaujinančių žaliavų, kurį galėtų naudoti visi šiuo metu benzinu varomi automobiliai. Prasidėjo paskutinis bandymų etapas, kurio metu siekiama baigti komercinius degalų bandymus ir taip žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą benzinu varomuose ir hibridiniuose automobiliuose.

Seimo narys Petras Gražulis iškėlė mintį, kad perėjos Pylimo g. puošimas vaivorykštės spalvomis neatitinka Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas sako, kad spalvotas perėjos ženklinimas gali klaidinti eismo dalyvius. P. Gražulis „Facebook“ paskyroje nurodė, kad galimai pažeisti du KET punktai, o juodais dažais purškę asmenys neva laikydamiesi KET tvarkos pašalino kliūtį nuo kelio.

Į kelią išbėgantys laukiniai gyvūnai kasmet tampa eismo įvykių priežastimi. Policijos duomenimis, vien per šiuos metus įvyko 1341 avarijos. O tai 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Atsižvelgdami į prastėjančią statistiką šalyje, kelininkai pataria, kaip galima išvengti tokių susidūrimų ir ką reikėtų daryti, jei nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko.

Halogeninės lemputės, pradėtos gaminti dar 1960 m., jau turi savo įpėdinę –  iki šiol Europos keliuose galiojusi taisyklė, jog sertifikuotos halogeninės automobilio lemputės negali būti keičiamos LED šviesos šaltiniais visai neseniai tapo praeitimi. Vokietija pirmoji Europoje patvirtino LED modifikacijų naudojimą viešuosiuose keliuose – tikimasi, kad naujausi sprendimai bus pradėti naudoti ir kitose šalyse.

Viso pasaulio lyderiams diskutuojant apie klimato kaitą ir priemones neigiamiems pokyčiams pažaboti, vis dažniau atsigręžiama į transporto sektorių. Automobiliai palieka ryškų taršos pėdsaką visame išsivysčiusiame pasaulyje. Didieji pasaulio miestai imasi įvairiausių sprendimų, siekdami sulėtinti tiek klimato kaitą, tiek užterštumą konkrečiame regione.

Visuomenė kviečiama susipažinti ir teikti pasiūlymus parengtiems Via Baltica ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo projektams. Gyventojai bus supažindinami ir galės teikti siūlymus dėl kiekvieno iš keturių ruožų rekonstravimo projekto atskirai.  Projektų pristatymus organizuoja Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybės.

Lentvaryje įsibėgėjo vieno svarbiausių šalies geležinkelio mazgų rekonstrukcija. Rekonstrukcijos darbus atliekanti bendrovė „Tilsta“ po veikiančiu geležinkeliu pradėjo stumti iš dviejų segmentų sudarytą 64 metrų ilgio ir 6720 tonų svorio automobiliams skirtą tunelį. Tokia automobilių tunelio įrengimo technologija Lietuvoje ir Baltijos šalyse taikoma pirmąkart.

Statistikos departamento duomenimis, vairuotojo pažymėjimą turi kas antras Lietuvos gyventojas, tad vairavimo kultūra ir etiketas yra itin svarbūs aspektai visiems eismo dalyviams. Atlikus reprezentatyvų Lietuvos vairuotojų įpročių tyrimą paaiškėjo, kad jaunesni vairuotojai yra emocionalesni ir labiau linkę kelyje elgtis rizikingai, o vyresnių vairuotojų įpročiams kelyje emocijos ar kitų vairuotojų elgesys turi gerokai mažiau įtakos.

Ne paslaptis, kad didelė dalis automobilių vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo kelyje nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, o tas pats galioja ir dviratininkams. Kad ir kiek girdi draugų ar artimųjų raginimų nesinaudoti mobiliuoju telefonu esant prie vairo, dažnas vis tiek numoja ranka ir tikisi, kad nelaimė tikrai aplenks. Tuo, kad važiuojant dviračiu itin pavojinga būti įnikus į mobilujį įrenginį, įsitikinsite pažiūrėję šį balandžio 3 d. užfiksuotą vaizdelį.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paslaugų teikėjus kviečia dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimo. Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, iki šių metų balandžio 12 dienos paslaugų teikėjai gali teikti pastabas techninio darbo projekto parengimo techninei specifikacijai.

Nuo šiol policijos pareigūnai sustabdyti gali ne tik dėl netinkamo elgesio kelyje. Su tuo susidūrė ir šiaulietė Marija (vardas pakeistas – aut. past.), kuri sustabdyta policijos gavo ne nuobaudą, o pagyrimą už taisyklių laikymąsi. Policijos atstovų teigimu, tai – tęstinė akcija, o pavyzdingi vairuotojai gali būti „gaudomi“ ir kituose miestuose. Šiauliuose gyvenančią Mariją antradienį netikėtai sustabdė policija.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius daugiau nei 9,5 tūkst. kartų užfiksuotas pažeidimas, kai vairuojant naudojamasi mobiliuoju telefonu. Palyginti su 2020 m. sausio ir vasario duomenimis, šis skaičius išaugo beveik triskart. Draudimo bendrovės „If“ inicijuotas visuomenės tyrimas atskleidė, kad naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant – lietuvius labiausiai erzinantis vairuotojų įprotis. Tačiau aplinkinių susierzinimas netrukdo tokiam elgesiui dažnėti.

Pamažu artėjantis naujasis „Euro 7“ taršos reglamentas kaip reikiant sunervins automobilių gamintojus. Viešumoje pasirodęs naujo reglamento juodraštis priverstų gamintojus užtikrinti, jog automobiliai su benzininiais arba dyzeliniais varikliais, tiek vasarą, tiek žiemą, varikliui veikiant laisva eiga arba tempiant priekabą, išmestų tokį patį kiekį emisijų. Tuo tarpu gamintojai sako, jog to pasiekti tiesiog neįmanoma.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 24 sekundes viso pasaulio keliuose žūva vienas žmogus. Kiekvienais metais viso pasaulio keliuose miršta net 1,35 mlrd. žmonių, kurių didžiąją dalį sudaro jauni žmonės. Tarptautinis vairuotojų mokymo portalas „Zutobi“ atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama sužinoti kur ir kokiose šalyse yra pavojingiausia vairuoti. Bendrovės tyrime buvo atsižvelgta į 56 šalių pateiktus duomenis apie žuvusiųjų skaičių, į šalyje galiojančius greičio apribojimus.

Nors dyzelinių lengvųjų automobilių paklausa Europoje nuosekliai smunka dėl apmokestinimo už taršą bei didėjančios alternatyvų pasiūlos, sunkiojo transporto pardavimą veikia kita logika. Ypač tai pasakytina apie ilgomis distancijomis krovinius vežančius vilkikus, kuriems ilgą laiką, be dyzelino, nebuvo matomos jokios kitos efektyvios išeitys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais daugiausia – 41,1 proc.

Siekis sumažinti tragiškai pasibaigusių eismo įvykių skaičių gali paskatinti naujo reikalavimo atsiradimą, kuris priverstų gamintojus diegti maksimalaus greičio ribojimą ties 180 km/val. padala.  Maksimalaus greičio ribojimas – nėra tas dalykas, kuris automobiliuose yra ką tik atrasta naujovė. Daugelis gamintojų automobilių maksimalų greitį riboja ties 250 km/val. padala, tačiau 2016 metais „Volvo“ pademonstruota iniciatyva gali sulaukti žymiai didesnio atgarsio.

Sniegu padengti ar net apledėję keliai netolimoje ateityje galėtų tapti tik atmintyje įstrigusiu prisiminimu.  Didžiausia Europos kelių tiesimo bendrovė „Eurovia“, Prancūzijoje oficialiai pristatė naują kelio tiesimo būdą, kuris, teoriškai, turėtų padėti atsikratyti slidžių kelio paviršių, pagerinti eismo sąlygas žiemą bei sumažinti eismo įvykių skaičių.

Sukinėjimasis daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje arba bandymas įsprausti automobilį į laisvą vietą, vos didesnę už jo matmenis, visuomet kelia šiek tiek streso, ypač jei skubama. Vienas neatsargus judesys vairu gali baigtis nedideliu eismo įvykiu, kuris reiškia sugadintą nuotaiką, sugaištą laiką ir kėbulo remontą. Automobiliai dėl saugumo ir komforto reikalavimų tampa vis erdvesni, kartu tobulėja ir technologijos, lengvinančios manevravimą bei parkavimą.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas vairuojant elektromobilį ir tos pačios galios įprastą automobilį skiriasi tik nuo, kad neturi darbinio tūrio kategorijos. Toliau viskas priklauso nuo to, kaip intensyviai eksploatuojama transporto priemonė, kur važinėjama ir kokia vairuotojo patirtis. Tos pačios taisyklės galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse.

Trečiadienio rytą eismo sąlygas sunkina snygis, keliuose slidu, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 val. duomenimis, dėl buvusio ar besitęsiančio snygio eismo sąlygos sudėtingos visoje Lietuvoje. Magistralinių kelių dangos šlapios, vietomis padengtos prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Provėžoti ir slidūs yra ir krašto bei rajoniniai keliai. Vakarų Lietuvoje didelė plikledžio susidarymo tikimybė.

2021 m. gegužės mėn. įsigalios naujas ES padangų ženklinimas, kuris pirkėjus geriau informuos apie padangų charakteristikas. Naujoje padangų etiketėje buvo pakeistos riedėjimo pasipriešinimo ir stabdymo šlapiame kelyje klasės, o triukšmingumas bus nurodomas decibelais ir A, B arba C raidėmis. Taip pat pirkėjai papildomą informaciją galės rasti ES duomenų bazėje, nuskenavę QR kodą.

Ko­ky­biš­kai vei­kian­ti au­to­mo­bi­lio stab­džių sis­te­ma – be­ne svar­biau­sias ma­ši­nos ele­men­tas, kad ke­ly­je bū­tu­me sau­gūs. Efek­ty­vūs stab­džiai rei­ka­lin­gi visais metų laikais, ta­čiau žie­mą jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Specialistai dalijasi patarimais, kaip prižiūrėti stabdžių sistemą šaltuoju metų laiku ir kokie požymiai išduoda, jog laikas susirūpinti.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pasirašė sutartį dėl paskutinio – IV ruožo – įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra“. 2020 m. pavasarį, vykdant viešąjį pirkimą „Magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdy...

Vairo stiprintuvo sistema šiuolaikiniuose lengvuosiuose automobiliuose jau tapo standartu ir sunkiai beatmename laikus, kai vairą tekdavo sukti pasitelkiant savo jėgas.  Todėl jei pastebėjote, jog vairas sukasi sunkiai, verta susirūpinti. Ekspertai akcentuoja, jog dažniausios vairo stiprintuvo gedimo priežastys yra susijusios su netinkamu vairo stiprintuvo skysčio naudojimu.

Per paskutinius kelerius metus Kauno mieste gerokai sumažėjo per eismo įvykius nukentėjusių bei žuvusių žmonių. Situacija gerėja, bet skaudžių avarijų vis dar pasitaiko, todėl saugaus elgesio gatvėse ne tik teoriškai, bet ir praktiškai Kaune bus mokoma nuo mažens. Eiguliuose, šalia Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos jau kyla pirmasis Lietuvoje kompaktiškas edukacinis miestelis su visa reikalinga infrastruktūra ir priemonėmis.

Kaip žinote patys, Farerų salos – autonominis Danijos regionas, kuris pasižymi ypatingai vaizdingomis vietovėmis. Šiame pasaulio kampelyje gyvena tik apie 50 tūkst. žmonių. Daugelis iš jų dirba žuvininkystės pramonėje, dėvi languotus marškinius, vilnonius megztinius ir kasdien į reikiamą tašką keliauja naudodamiesi automobiliu, nes tai tiesiog patogiausias būdas nusigauti iš vieno taško į kitą.

Vilniuje atnaujinta per Naujosios Vilnios ir Rasų seniūnijas 7 km besidriekianti S. Batoro gatvės dalis – nuo Drujos iki Dūmų gatvės. Bendrovė „Grinda“ čia paklojo naują asfalto dangą, sutvarkė šalia besidriekiantį pėsčiųjų taką, automobilių apsisukimo vietas, atnaujino 12 viešojo transporto stotelių. Rekonstruotos 3 pėsčiųjų perėjos. Įrengti nuolydžiai pagerino lietaus vandens nutekėjimą ir sumažino gatvės užtvindymo riziką.

Automobilių prikimšti daugiabučių namų kiemai bei įvažiavimai į juos sudaro daug nepatogumų specialiosioms tarnyboms. Medikai, ugniagesiai ar komunalinių paslaugų teikėjai negali įvažiuoti ir suteikti pagalbos ar paslaugų, tuo tarpu bet kokia kaina kuo arčiau namų savo automobilį įsprausti besistengiantys vairuotojai perspėjami, kad už tokį elgesį gali sulaukti rimtų nemalonumų.

Vilnius siūlo Lietuvoje įteisinti Nyderlanduose ir Belgijoje taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą. Į gerąją šių valstybių praktiką dėmesį atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus eismo komisija, ieškanti būdų įgyvendinti darnaus judumo planuose keliamą tikslą. Saugaus eismo komisija paragino Susisiekimo ministeriją inicijuoti Lietuvos Kelių eismo taisyklių pakeitimus įteisinant „dviračių gatvės“ sąvoką.

Neįmanoma nepastebėti, o dar sunkiau suskaičiuoti Kaune šiuo metu vykstančius atnaujinimo darbus. Iš pagrindų tvarkomos tiek centrinės transporto arterijos, tiek ir atokesnės gatvės bei šaligatviai. Bendras jų ilgis viršija 30 kilometrų. Vasarą prasidėję darbai tokie gausūs, kad visų jų pabaigti iki rudens tiesiog neįmanoma suspėti. Aišku viena – dar iki Kalėdų miesto susisiekimas taps gerokai patogesnis ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems.

Po nuotolinio mokymosi pavasarį, moksleiviai grįžta į mokyklas. Kartu su šiuo grįžimu į tradicinį mokymąsi, tikėtinas ir įprastas sujudimas miestuose, didesnis automobilių srautas, spūstys keliaujant į mokymo įstaigas. Tradicinė, visoje šalyje vykstanti socialinės atsakomybės akcija „Apsaugok mane“ kviečia būti atidiems kelyje ir primena, kad visi šalies moksleiviai yra nemokamai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje į mokyklą visą rugsėjį.

Kad ir koks išmanus didmiestis bebūtų, visą jo potencialą gali nubraukti neefektyvus kelių tinklas, verčiantis gyventojus leisti laiką spūstyse. Todėl miestų planuotojai kartu su technologijų bendrovėmis ieško sumanių sprendimų, leidžiančių realiu laiku stebėti automobilių judėjimą ir padedančių efektyviau planuoti eismo srautus, o tuo pačiu – ir paprasčiau nustatyti chaosą gatvėse keliančius eismo taisyklių pažeidėjus.

Šią savaitę finišo tiesiąją pasiekė dar pavasarį prasidėję du vaikų piešinių konkursai: „Dviratis – mano draugas“ ir „Saugus kelias į mokyklą“. Patys įspūdingiausi darbai, atrinkti iš beveik 600 pretendentų, mėnesį laiko puošė improvizuotas galerijas Seimo rūmų koridoriuose, o rugsėjį pradės kelionę po įvairias įstaigas ir organizacijas, prisidėjusias prie šio projekto gimimo.

Gerai išvystyta naudojimosi automobiliais infrastruktūra Vilniuje yra miesto siekis ar problemų šaltinis? Tokį klausimą kelia urbanistai vertindami sostinės gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vilniečiai yra patenkinti gerai išvystytu susisiekimu mieste, tačiau didžiausia savo gyvenamųjų rajonų bėda įvardija automobilių parkavimo vietų trūkumą.

Eismo įvykius sukeliančios aplinkybės ir priežastys Lietuvoje linkę kartotis – draudikų teigimu, kasmet dažniausia eismo įvykio aplinkybe tampa važiavimas atbuline eiga. Nesikeičia ir avaringiausios vietos – pagal avarijų skaičių keletą metų pirmauja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančios gatvės. „Nors Lietuvoje nuolat garsiai kalbama apie saugumą keliuose, atkreipiamas vairuotojų dėmesys į dažniausiai jų daromas klaidas, situacija beveik nesikeičia.