saugus eismas

Nors didelė dalis mūsų visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, tačiau beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nevairuoja. Tyrimo duomenys parodė, kodėl mūsų šalies žmonės atsisako galimybės sėsti prie vairo: neturi vairuotojo pažymėjimo, nuosavo automobilio, o dalis žmonių negeba įveikti vairavimo baimės. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje nevairuoja 28 proc. gyventojų.

Nuo rugsėjo mėnesio didmiesčiuose vėl stipriai išaugo eismo spūstys. Ne paslaptis, kad vadinamieji kamščiai ypač aktualūs sostinėje – Vilniuje. Vairavimo mokytojas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad mieste trūksta konkrečios strategijos, kaip būtų galima suvaldyti eismo spūstis.

Tarp Baltijos šalių vairuotojų greitį dažniausiai viršija lietuviai (76 proc.), nepaisant to, beveik pusė greitį viršijančių mūsų šalies vairuotojų (48 proc.) baudos už šį nusižengimą nėra gavę – tai paaiškėjo po bendrovės „Ergo“ inicijuotos apklausos, kurios duomenis, apklaususi 3002 Lietuvos, Latvijos bei Estijos gyventojus, pateikė bendrovė „Norstat“. Nedrausmingiausi vairuotojai – Lietuvoje Tyrimo duomenys atskleidė, kad didelė dalis Baltijos šalių vairuotojų yra linkę viršyti greitį.

Rengdamiesi rugsėjui, kuomet į šalies mokyklas po atostogų sugrįš moksleiviai, policijos ir „Lietuvos draudimo“ atstovai ketvirtadienį aptars vaikų saugumo šalies keliuose situaciją bei priemones, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Diskusijos metu taip pat bus pristatyta Pauliaus Norvilos knyga „Saugus kelyje“. Joje dalijamasi vaikams skirtais patarimais ir įžvalgomis, kaip būti saugesniems mieste, gatvėje, kelyje, parke ar autobuse. Draudikų duomenimis, net 40 proc.

Kas ketvirtas šalies vairuotojas (28 proc.) nurodo, kad jiems patiems arba jų šeimos nariams per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis. Tokius duomenis atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.   10 proc. apklaustųjų teigia automobilio apgadinimus yra patyrę dar dažniau, tai yra 2-3 kartus per metus.

Vokietijos transporto ministras Volkeris Wissingas raštu kreipėsi į Europos Komisiją, norėdamas atkreipti dėmesį į absurdišką situaciją, dėl kurios milijonai automobilių jau kitąmet nebegalėtų važinėti Europos Sąjungos keliais.  Europos Komisija nori griežtesnių taisyklių Šiuo metu Europos Teisingumo Teisme nagrinėjama byla, susijusi su procedūrinių reglamentų aiškinimu.

Automobilių ir kitų transporto priemonių vairuotojai visoje Lietuvoje nuo šiol galės lengviau ir greičiau pranešti apie kelyje atsiradusias kliūtis, keliuose atsivėrusias duobes ar kitus kelio defektus.

Nesibaigiantys kelio darbai, avarijos, neefektyviai sureguliuoti šviesoforai, telefonuose paskendę vairuotojai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių turime laiką leisti spūstyse, tačiau „Numbeo“ atliktas tyrimas parodė,  jog pasauliniu mastu kamščių mąstai Lietuvos sostinėje – nykštukiniai. Daugiau nei dešimtmetį veikianti nepriklausoma organizacija „Numbeo“ kasmet atlieka išsamius gyvenimo kokybės, nekilnojamo turto kainų, taršos, eismo spūsčių tyrimus.

Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. Eismas viaduku stabdomas dėl sijų remonto, pradėto birželio viduryje – siekiant užbaigti darbus uždaryti tiltą būtina dėl eismo dalyvių ir darbuotojų saugumo. Transporto srautas liepos 8–21 dienomis bus nukreiptas apylanka per Sargėnų sankryžą, o lengvinant eismą juostos bus išplatintos.

Europos liaudies partijos frakcijos nariai dėliojasi kitos, penkerių metų Europos Parlamento kadencijos prioritetus. Ir vienas iš jų – vidaus degimo variklių draudimas, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Skelbiama, jog šios frakcijos prioritetų sąraše – peržiūrėti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio mažinimo taisykles. Šį draudimą Europos Parlamentas oficialiai patvirtino praėjusiais metais.

Nuo 2024 m. liepos 1-os dienos, Nyderlanduose veiklą vykdančios įmonės turės atlikti naują prievolę. Jeigu įmonėje dirba daugiau negu 100 darbuotojų, jos vadovas turės išmatuoti darbuotojų kelionių į darbą ir iš darbo paliekamo CO2 pėdsaką. Daugiau nei 7 000 įmonių paliesiantis reikalavimas privers stebėti kokiais būdais darbuotojas atvyksta į savo darbo vietą: dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu.

Automobilio gedimas kelyje visuomet įvyksta mažiausiai tinkamu momentu. Nors automobilio gedimų gali būti įvairių, tačiau retkarčiais jų negalima pašalinti stovint šalikelėje. Natūralu, jog norint automobilį nugabenti į nuosavą garažą, specializuotas dirbtuves ar tiesiog į saugesnę vietą, vairuotojai turi pasirinkti vieną iš dviejų scenarijų: kviesti autovežį arba bičiulį, kuris galėtų automobilį partempti.

Valstybė atsižvelgdama į dviejų, itin svarbių projektų svarbą Kauno miesto savivaldybėje, ji Kauno pietrytinio aplinkkelio ir šiaurės vakarinėje miesto dalyje esančio Vandžiogalos plento rekonstrukcijai skyrė papildomus 4 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.

Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai, o štai lietuviai yra linkę mažiausiai sustoti pakelėje padėti kitiems. Kita vertus, lietuviai dažniausiai užleidžia į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos yra Latvijos keliuose. Apie dešimtadalį visų šalių vairuotojų sako, jog yra susikoncentravę tik į vairavimą ir į aplinką dėmesio nekreipia.

Ištisus dešimtmečius Nyderlandų gyventojai greitkeliuose galėdavo važiuoti maksimaliu 130 km/val. greičiu. Vis dėlto, aplinkosaugos gerove besirūpinantys valdininkai 2019 metų pabaigoje įteisino pakeitimą, kuris maksimalų leistiną greitį sumažino iki 100 km/val.  Anuomet šis sprendimas buvo grindžiamas troškimu sumažinti taršą, kuri, anot vyriausybės narių, šešis kartus viršijo ES vidurkį vienam gyventojui.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LTG Infra“ užbaigė itin laukto Vievio geležinkelio tunelio automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems statybos bei aplinkinių kelių rekonstrukcijos darbus. Šio tunelio dėka automobilių kelias Maišiagala–Vievis tapo saugus aplinkiniams kaimų ir miestelių gyventojams. Nuo šiol geležinkelį naujuoju tuneliu galima kirsti greičiau, mažiau teršiama aplinka, nes eliminavus automobilių laukimą prie pervažos bus išskiriama mažiau išmetamųjų dujų.

Šiemet jau mažiausiai 5000 žmonių sudaužė savo automobilius ar net susižalojo keliuose susidūrę su gyvūnais. Tai – pusantro tūkstančio avarijų daugiau nei pernai, o per 6 metus susidūrimų su laukiniais gyvūnais padvigubėjo. Dabar ypač pavojingas laikas – vyksta rudeninė gyvūnų migracija, be to, ilgėja tamsusis paros metas. Gamtininkai teigia, kad pagrindinė nelaimių priežastis – smarkiai didėjanti gyvūnų populiacija.

Didelė dalis nelaimių keliuose įvyksta ne tik dėl eismo sąlygų ar vairavimo įgūdžių stokos, bet ir dėl vairuotojų neatidumo bei išsiblaškymo. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmones prie vairo labiausiai blaško jų bendrakeleiviai, o Latvijos ir Estijos gyventojus – pašaliniai garsai. Lyginant su kaimyninių šalių vairuotojais, lietuviai prasčiau dėmesį sutelkia ir dėl kartu važiuojančių vaikų poreikių bei jų keliamo triukšmo.

Didžioji dalis visuomenės nuomonės tyrime dalyvavusių respondentų pripažino, kad vairuodami naudojasi telefonu. Nors neretai tai daroma nepažeidžiant taisyklių, pavyzdžiui, telefoną įstačius į laikiklį ar naudojant laisvų rankų įrangą, vis dar neatsispiriama pagundai ir atrašyti į SMS žinutes ar net naršyti. Tik kiek mažiau nei trečdalis (27 proc.) respondentų tvirtino nenaudojantys mobiliojo telefono vairuodami – tokie rezultatai paaiškėjo atlikus tyrimą draudimo bendrovės „If“ užsakymu.

Vis daugiau žmonių įvykus eismo nelaimei ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose­­­­­. Draudikai pataria drąsiau naudotis elektronine deklaravimo sistema draudimoivykiai.lt, nes informaciją užfiksavus šiuo būdu, klientus greičiau pasiekia draudimo išmoka. Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, klaidos deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip skubiai gaunamą draudimo išmoką.

Jei manote, kad automobilizmo bumas – tai paskutiniųjų dešimtmečių dalykas ir kad prieš 100 metų keliuose buvo galima daryti beveik viską, autentiška, tik restauruota to meto medžiaga jus nustebins. Eismas dažnai būdavo intensyvesnis nei šiandien. Tai akivaizdžiai patvirtina 1920-ųjų metų vaizdo įrašas, kurį modernios programinės įrangos dėka atkūrė „Youtube“ kanalo „NAAS“ įkūrėjas.

Lietuvos prokuratūra paskelbė nuosprendį, kuriuo 23 m. klaipėdietis pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei dėl beveik 41 tūkst. eurų vertės turto sugadinimo. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai.

Džordžijos valstijoje gelbėtojų kameros užfiksavo tai, ką įprastai galima pamatyti tik Holivudo veiksmo filmuose. Moters vairuojamas automobilis įskriejo į važiuojamoje kelio dalyje stovintį autotralą su nuleista platforma, pakilo į orą ir nuskriejo kelias dešimtis metrų.

Australijos Kvinslando valstijos policija išplatino vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti įvairiuose miestuose nutikę šiurpūs incidentai su vaikais, kai tėvai nuo jų bent trumpam atitraukia dėmesį. Vienas iš paskutinių incidentų nufilmuotas kovo mėnesį Vudridžo miesto traukinių stotyje. Vaizdo įraše matyti, kaip mažas berniukas išvydęs traukinį paleidžia mamos ranką ir pradeda link jo pavojingai bėgti. Laimei, berniuko mama sureagavo greitai ir spėjo jį sustabdyti.

Pavojingos situacijos kelyje kyla dėl daugelio priežasčių. Tai, be kita ko, yra: per didelis greitis, oro sąlygoms nepritaikytas greitis, pirmumo teisės nesuteikimas, neteisingas lenkimas arba saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymas. Vis dėlto, nemažai įvykių įvyksta ir dėl netinkamai pasirinktų arba prižiūrimų padangų.  Padangų slėgis.

Naujo automobilio akumuliatoriaus įsigijimas turėtų būti labai gerai apgalvotas. Per didelės talpos ar netinkamos konstrukcijos akumuliatoriaus pasirinkimas gali būti susijęs su nereikalingomis išlaidomis. Automobilio akumuliatoriaus matmenys Dažnai atsitinka, kad nemažai vairuotojų pamirštą apie šį aspektą. Šiuo metu didžioji dauguma Europos rinkoje prieinamų automobilio akumuliatorių savo forma primena stačiakampį gretasienį.

Tikriausiai daugelis sutiks, kad tinkamai parinkti ratlankiai ir padangos – vienas svarbiausių kiekvieno automobilio saugumo kriterijų. Dėmesį vertėtų atkreipti ir į tai, kad tinkamai parinkti ir subalansuoti ratai lemia riedėjimo savybes ir vairavimo patikimumą bei patogumą. Netinkamas ratų subalansavimas gali turėti daug neigiamų pasekmių, todėl verta žinoti, kas yra balansavimas ir kokia jo reikšmė eksploatuojant automobilį.

Net 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinčios AB „Kelių priežiūros“ kelininkai baigė žiemos sezono darbus. Spalio 15 d. oficialiai prasidėjęs žiemos sezonas kelininkams baigėsi balandžio 15 d. – per šiuos mėnesius šalies kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ išbarstė beveik 110 tūkst. tonų druskos, o ja padengė bei nuvalė daugiau kaip 1,6 mln. kilometrų šalies kelių.

Seimas pritarė Kelių įstatymo 11 straipsnio pataisoms, kuriomis, esant neišvengiamoms aplinkybėms, įteisinamos siauresnės kelių atkarpos. „Egzistuoja nemažai kelių, tiek valstybinės reikšmės, tiek savivaldybių kelių, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų ir parametrų. Yra keliukų, kurie kažkada buvo įrengti ne pagal standartus, dažniausiai būna per siauri, todėl jie nėra registruojami Registrų centre.

Prasidėję 2023-ieji ir vėl verčia sukti galvą, kaip stabdyti lenktynininkus ir girtus vairuotojus – šiemet ženkliai sparčiau nei pernai daugėja žuvusiųjų keliuose. Apie tai, ar lietuvių mentalitetas nesuderinamas su saugiu vairavimu, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša stebėsiantis, ar sostinėje tėvai vaikus prie mokyklos išleidžia saugiai. Šių metų balandžio 18-21 d. nuo 7.30 iki 8.30 val.

Jau kelerius metus iš eilės elektriniai paspirtukai nepraranda savo populiarumo. Vis dėlto, vis dažniau prabylama ir apie liūdnąją šios transporto priemonės pusę – pastebima, kad paspirtukų vairuotojai yra linkę elgtis neapdairiai, dažnai sužeidžia praeivius ar save.

Balandžio 6-ąją, Saugaus eismo dieną, Lietuvos transporto saugos administracija kartu su Lietuvos kelių policija vykdys reidą, kurio tikslas – skatinti vairuotojų saugų, kultūringą ir pagarbų elgesį.

Autobusų ir troleibusų keleiviai Kaune jau kelerius metus naudojasi naujausiu viešuoju transportu Lietuvoje. Jo vidutinis amžius lenkia net Europos Sąjungos šalių vidurkį. Netrukus miesto autobusų gretos dar gerokai atjaunės. Praėjusiais metais užbaigusi vieną didžiausių projektų viešojo transporto istorijoje, bendrovė „Kauno autobusai“ toliau modernizuoja technikos parką – kitąmet į miesto gatves išriedės dar 64 nauji „MAN Lions‘s City“ hibridiniai autobusai.

Įsigaliojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartis dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai prasidės dar šiais metais  ir bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – apie 55,8 mln. eurų.

Nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val.

21 tūkstantį kilometrų valstybinės reikšmės kelių prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ darbus pradeda organizuoti žiemos sezonu ritmu. Tai reiškia, kad druskos sandėliai yra visiškai užpildyti, kelininkai pasirengę 24/7 principu, o vairuotojams primenama apie saugumą kelyje.

„Kelių erelis“ arba „kelių gaidelis“ – už šių vaizdingų ir jau kone bendrinėmis tapusių sąvokų dažnai slepiasi ne tik neatsakingi vairuotojai, bet ir dideli finansiniai nuostoliai, suluošinta sveikata ar net mirties paliesti žmonių likimai. Nors ekspertai sutinka, jog rizikingas elgesys eisme yra kompleksinė problema, neseniai pristatytos naujos technologijos teikia vilties, kad artimiausiais metais šios „paukščių“ rūšys bus įrašytos į Raudonąją knygą.

Vagys visoje Europoje nusitaikė į keliautojų automobilius. Nuo vasaros pradžios stebima, kad aktyviau vagiamos ne tik automobilių detalės, bet ir keliaujančių lietuvių automobiliai. Dažniau taikomasi į naujesnius modelius, o preferencijų prekės ženklams nematyti, rodo draudimo bendrovės „If“ duomenys. „Nuo šios vasaros fiksuojame neįprastai daug lietuvių automobilių vagysčių Europoje, visais atvejais žmonės buvo išvykę atostogauti.

Įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km (19,5 km) rekonstravimo priešprojektinių sprendinių parengimo. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektuotojai rekonstravimo priešprojektinius sprendinius turi parengti ir pateikti per 8 mėn. Sudarytos sutarties vertė – beveik 223 tūkst. eurų. Priešprojektinių sprendinių pagrindu vėliau bus parengtas techninis projektas.

Prie rudens diktuojamų eismo sąlygų vairuotojams reikia priprasti gana greitai, norint išvengti eismo įvykių. Tačiau persiorientuoti nuo saulėtų ir ilgai šviesių vasaros vakarų nėra paprasta, todėl kiekvieną rudenį atsiranda iššūkių, su kuriais vairuotojai turi susidoroti. Tai atsispindi ir „Lietuvos draudimo“ duomenyse – praėjusį rugsėjį šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas didžiausias autoavarijų skaičius – 11 proc. daugiau nei metų vidurkis.

Estijos Tartu miesto policija išplatino neatsargaus dviratininko poelgį, kuris sužalojo viešuoju transportu važiavusius keleivius. Išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip dviratininkas judrią gatvę bandė kirsti nenulipdamas dviračio. Dėl tokio dviratininko manevro autobuso vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti autobusą, o jame važiavę žmonės neišlaikę lygsvaros virto ir susižalojo autobuso salone. Pasak Tartu policijos, per incidentą keli žmonės nukentėjo ir buvo išvežti į ligoninę.

Vasarojančioje sostinėje mažėjant eismo intensyvumui, įsibėgėja gatvių remonto darbai – nuo pirmadienio iki rugpjūčio pabaigos bus tvarkoma Minsko plento atkarpa nuo Žirnių gatvės iki Vilniaus miesto ribos. Eismas remonto metu bus organizuojamas užtveriant po vieną eismo juostą pakaitomis. Birželio 27-ąją dienos metu bus klojamas išlyginamasis asfalto sluoksnis ir nukasti kelkraščiai. Iki liepos 1 d. naktimis vyks visos gatvės asfalto dangos frezavimas.

Per tris mėnesius sostinėje priverstinai nuvežtos 755 ne pagal kelių eismo taisykles paliktos transporto priemonės –  480 iš neįgaliesiems skirtų vietų. Kasdien vidutiniškai nutempiama po 8 automobilius, dažniausiai pažeidimai fiksuojami Senamiestyje ir Naujamiestyje. Taip pat nutemptos 145 transporto priemonės, kurios paliktos nesilaikant 5 m atstumo prieš pėsčiųjų perėjas.

Lietuvos transporto saugos administracija patikslino reikalavimus transporto priemonės valstybinio numerio ženklo tvirtinimui. Reikalavimuose patikslinta valstybinio numerio ženklo tvirtinimo vieta ir būdas, žymenų įskaitomumas, taip pat nustatyti reikalavimai valstybinio numerio ženklo žymenų zonoms, kuriose negalės būti jokių tvirtinimo elementų ir su jais susijusių kiaurymių.

Kovo pabaigoje Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė nusprendė kovoti su didelėmis degalų kainomis, kurios perkopė dviejų eurų ribą. Vokiečiai nesiėmė vengriško būdo ir priverstinai nesumažino degalų kainų. Vietoje to, Vokietijos vyriausybė trims mėnesiams sumažino degalų akciją benzinui (30 centų) ir dyzelinui (14 centų). Įteisinus šią priemonę, Vokietijos vyriausybė tikėjosi, jog degalų kaina už vieną litrą vėl bus mažesnė nei du eurai.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pataisų projektams, kuriais siūloma daugybė pakeitimų, susijusių su eismo saugumu. Projektams dar turės pritarti Seimas. Jam tai padarius, keisis dabar galiojantys saugaus eismo reikalavimai ir baudos už juos pažeidimus.

Lietuva įvertinta svarbiausiu Europos apdovanojimu saugaus eismo srityje – už pastarojo dešimtmečio pasiekimus gerinant eismo saugą mūsų šaliai skirtas Europos transporto saugos tarybos (ETSC) apdovanojimas „PIN Award“. Iš visų Europos šalių, kurias vertina ši organizacija, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nuo 2011 m. iki 2021 m. perpus sumažinusi žūčių keliuose skaičių.

Lietuvos  automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimui ir projektų vykdymo priežiūrai. Pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominį naudingumą, kai atrenkamas geriausias pasiūlymas, atsižvelgiant į kainos ir kokybės kriterijų santykį.